Trejos rungtynės, trys kone dentiški scenarijai.
Prieš Slovėniją, Prancūziją ir Vokietiją lietuviai pirmavo dar ketvirtajame kėlinyje, bet prieš visus galiausiai patyrė pralaimėjimus ir atsidūrė ant prarajos krašto.
Lietuvos rinktinės likimas dabar nebepriklauso nuo vien jos pačios – mūsiškiams reikia ne tik nugalėti būsimus varžovus vengrus ir bosnius, bet ir sulaukti Bosnijos ir Hercegovinos pralaimėjimo Prancūzijai – antraip Lietuvos rinktinės kelionė bus baigta net neprivažiavus Berlyno.
Šūsnį aukso medalių jaunimo rinktinėse iškovojęs, su Klaipėdos „Neptūnu“ ir Panevėžio „Lietkabeliu“ sensacingai į LKL finalą patekęs K.Maksvytis gali skaudžiai nusvilti jau pirmame turnyre prie rinktinės vairo bei įsirašyti į šalies krepšinio istoriją pačiu nemaloniausiu būdu.
Iki šiol dar niekada Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio čempionate arba olimpinėse žaidynėse nebuvo pabaigusi savo pasirodymo jau po pirmojo etapo, o tai gresia daug vilčių kėlusiai šių metų rinktinei.
– Kokios mintys susigulėjo nuo vakar?
– Nuomonė nepasikeitė, neturiu priekaištų žaidėjams. Kažkiek pagadino nuotaiką bosnių pergalė prieš slovėnus. Apsisunkinom situaciją, bet kol yra vilties, darome viską, kas priklauso nuo mūsų, ir ruošiamės rimtai dvejoms ateinančioms rungtynėms.
– Kiek netikėta buvo ta bosnių pergalė ir kiek paveikė nuotaikas komandos stovykloje?
– Netikėta. Skaičiavome visus variantus ir reikia paprasčiausiai tikėtis prancūzų pergalės rytoj.
– Kalbant apie skaičiavimus, turbūt nereikia apsimetinėti, kad ketvirta vieta laikoma galimai parankesne. Ar yra požymių, jog prancūzai gali paleisti tas rungtynes prieš bosnius?
– Ne, nemanau.
– Turite prancūzų kalbos žinių, gal pakalbėsite su prancūzais, paprašysite?
– Kalbame, kiekvieną dieną susitinkame viešbutyje. Yra kaip yra, ne viskas nuo mūsų priklauso. Bet Prancūzija rimta, solidi komanda, tikiuosi, kad rimtai sužais.
– Prisiminus tą vakarykštį epizodą ir atimtą baudos metimą, kodėl trenerių štabas buvo ramus, o ne šoko į akis teisėjams, kaip būna per kai kuriuos kitus epizodus?
– Ten jau tiek tų epizodų visose rungtynėse būna, kad paprasčiausiai per daug. Toje situacijoje pagal reglamentą dar galėjo duoti baudos metimą, nes gali baudos metimą duoti po vieno žaidimo segmento. Jonas prametė baudą, iškart vyko gyvas žaidimas, jam sustojus paklausiau teisėjo, dar tikrai galėjo grąžinti. Neklausiau agresyviai, nes buvo mūsų suolas gavęs techninę pražangą, bet tikrai buvo paklausta.
– Per visą čempionatą nuskambėjo ne tik incidentas Lietuvos ir Vokietijos rungtynėse, bet ir įvykiai Tbilisyje, pasipiktinimas Milane. Ar viešbutyje su kitų rinktinių atstovais pasikalbate apie FIBA problemas?
– Mūsų federacija ketina siųsti dėl teisėjavimo tvarkos, kokie kriterijai. Daugelis komandų kalba apie tai, kad turėtų būti pasikeitimai kažkokie.
– Ar sulaukėte oficialių žinių dėl vakar teisėjavusių arbitrų nušalinimo?
– Kol kas žinome tą patį, ką ir jūs, tik išgirdome iš portalų, kad yra nušalinti.
– Kai dalyvaudavote turnyruose su jaunimo rinktinėmis, ar būdavo tiek daug triukšmo dėl teisėjų?
– Vienu metu yra tekę 2011 m. pasaulio čempionato Latvijoje pradžioje, kadangi teisėjai yra suvažiavę iš skirtingų žemynų, su skirtingais traktavimais. Galbūt čempionato pradžioje būna kažkokių neatitikimų, kontaktų, žingsnių traktavimų, bet vėliau, įsibėgėjus čempionatui, viskas susitvarko.
– Ar galite paaiškinti FIBA logiką, kad vakarykštis teisėjas italas net negavo teisėjauti U18 merginų turnyro finalui, kas reiškia, kad jam buvo per silpnas. Kaip jis patenka į mirtininkų grupę ir teisėjauja tokioms rungtynėms?
– Geras klausimas. Mes dabar pikti dėl pralaimėjimo ir bandome ieškoti, bet faktas, kad imant Lietuvos ar Latvijos teisėjų reitingą matome, kad geriausi teisėjai FIBA turnyruose neteisėjauja. Dirba Lietuvos turbūt penktas teisėjas, lenkų irgi. Šituo klausimu turėtų būti pagerinta – suvažiuoja geriausi žaidėjai iš NBA, Eurolygos, Europos taurės. Kartais teisėjams trūksta pasitikėjimo, rungtynių valdymo, autoriteto, nes teisėjai yra iš Čempionų lygos ir žemiau.
– Treneri, kaip pats jaučiatės kaip žmogus ir kaip treneris, turbūt ne to tikėjotės?
– Kaip žmogus bandau ieškoti pasiteisinimų, kaip treneris jaučiuosi nesėkmingas šitame etape. Kad ir paskutinėse ar prieš tai rungtynėse, ketvirtame kėlinyje buvo 50-50 situacijos, bet mes iš jų vis išeinam su pralaimėjimais. Komanda grūdinasi, mes stengiamės, kol yra šansai, kabintis. Laukiam ne tik savo pergalių, bet ir bosnių pralaimėjimo.
– Vakar po rungtynių sunkiai paėjo Jonas Valančiūnas, visiems buvo sunkios fiziškai rungtynės. Kaip komandai pavyko atsigauti fiziškai?
– Bando gydytojai, personalas ir masažuotojai daryti viską, kad žaidėjai būtų pasiruošę. Nelengva buvo, turėjome mažesnį tarpą negu varžovai, dvejos rungtynės iš eilės ir nemažas minučių skaičius. Tikiuosi, kad bus pasiruošę.
– Vengrai šiandien beveik nedarė treniruotės, tik keturi žaidėjai atvyko, nes čempionatas jau iš esmės baigtas. Kokių tikitės rungtynių?
– Vengrai galbūt kaip tik žais savo malonumui. Kiek žinau, Adamas Hanga „nusiėmė“, turi nedidelę traumelę ir išvyksta. Kažką panašaus turėsim, kaip žaidėm prieš juos Vengrijoje. Prisidėjo aukštaūgis Hopkinsas, kuris gali išplėsti aikštelę ir mesti tolimus metimus. Galbūt kaip tik jie bus atsipalaidavę, kai nėra spaudimo, žaidi lengvai.
– Prieš tai vyks jums labai svarbios bosnių ir prancūzų rungtynės. Ar žiūrėsite visi kartu?
– Vyks pasiruošimas mūsų rungtynėms, tai darysime savo rutiną. Bet būsime įsijungę.
Pabaigoje K.Maksvytis dar pridūrė ir padėką sirgaliams.
„Mėgaujamės atmosfera, kuri yra čia sukurta sirgalių. Tikrai neapsakomas jausmas žaisti, prie to nemažai prisideda ir Lietuvos sirgaliai. Ir prieš tai rungtynėse, bet ypatingai vakar su vokiečiais, kai pusė salės palaiko vieną komandą, pusė – kitą. Jausmas tiesiog neįtikėtinas ir tikrai dėkojame sirgaliams, kurie sukūrė gražią šventę. Turbūt ne vienas žaidėjas pasigerino savo rekordus, žaisdamas prie 19 tūkst. sirgalių. Mėgaujamės atmosfera ir buvimu čia, išskyrus tai, kad nepavyksta pasimėgauti pergalėmis“, – kalbėjo specialistas.
