Stebėti mačą, kuriame beviltiškas varžovas taršomas 56 taškų skirtumu, ilgainiui tampa kančia. Tačiau ši langų rinktinė turi didžiulį žavesį.
Kurioje kitoje komandoje prie rezultato +30 suklydęs žaidėjas, kaip Žygimantas Janavičius, riebiai nusikeiks ir sveikai nuoširdžiai ant savęs supyks išleidęs kamuolį į užribį?
Daugumai šių kandidatų tai yra ne šiaip sau rinktinės rungtynės. Jiems tai didžiulė reta galimybė užvilkti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės aprangą. Daugeliui – svajonės išsipildymas.
Bet jie jaučia, kad tai svarbi scena bandant įtikinti nacionalinės komandos trenerį Dainių Adomaitį, jog šie pajėgūs žaisti ne tik vadinamojoje „rezervinėje“ rinktinėje, bet ir „geriausių iš geriausiųjų“ (aut. – Kšištofas Lavrinovičius), kurioje susirinks visi valančiūnai, saboniukai, kuzminskai ir kalniečiai.
Ketverios pasaulio čempionato atrankos rungtynės vyko be NBA ir Eurolygos krepšininkų, bet vasarą Palangoje laukiama daugiau kamerų ir žurnalistų. Birželio 28-ąją ir liepos 1-ąją su Lenkija ir Vengrija rinktinė galės surinkti visus pajėgiausius.
24sek pasižvalgė, kurie iš „rezervinės“ rinktinės žaidėjų galėtų žaisti vasaros lange.
Eimantas Bendžius
27-erių puolėjas yra rezultatyviausias (vid. 15,3 tšk.) ir naudingiausias (vid. 18 naud. bal.) rinktinės žaidėjas pasaulio čempionato atrankoje. Bet tai nėra tik skaičiai.
E.Bendžius sužaisdavo tada, kai komandai labiausiai jo reikėjo. Su Vengrija jis per likusias penkias minutes pataikė du tritaškius, kurie truktelėjo rinktinę slidžiu momentu. O su Kosovu jis tapo 20 taškų pirmojo kėlinio turbina, su kuria komanda nurūko į priekį.
203 cm ūgio žaidėjas spinduliavo susitelkimu ir ramybe, kuri šiaip būdinga aukštesnio lygio krepšininkams. E.Bendžius toks ir atrodė.
„Fantastika. Naglas jis yra, – po pergalės prieš Kosovą 106:50 šypsojosi Dainius Adomaitis. – Tai fantastinis žaidėjas, žmogus. Jis gerai priima sprendimus, yra taktiškai brandus. Tų klaidų pas jį nėra daug. Eimantas turi tą savybę, kad jei pajaučia, žudys iki galo. Tą ir parodė.“
E.Bendžius jau pateko į galutinį dvyliktuką 2017-ųjų Europos čempionate, bet ten buvo tik epizodinis žaidėjas ir sužaidė 2 rungtynes.
Kita vertus, nepaisant to, kad yra rezervinės rinktinės vedlys, E.Bendžius turės rimtai pakovoti dėl vietos 2019-ųjų pasaulio čempionato komandoje ar net būsimos vasaros rinktinėje. Mat jeigu viskas bus gerai, prie rinktinės prisijungs Domantas Sabonis, Paulius Jankūnas, po traumos grįš ambicingai atrodęs Gediminas Orelikas, o kur dar krūva tokių „kraštų“ kaip Mindaugas Kuzminskas, Edgaras Ulanovas ar Jonas Mačiulis.
Bet tokia ta rezervinės rinktinės realybė... Čia net ir naudingiausias žaidėjas nėra tikras, ar pateks tarp „geriausių iš geriausių“.
Marius Grigonis
Pirmą kartą pamatėme Marių Grigonį naujame vaidmenyje. Iki šiol Rio olimpinėse žaidynėse ir pernykščiame Europos čempionate žaidęs snaiperis oficialiose varžybose daugiausia buvo sumetęs 8 taškus. Šioje komandoje iš jo reikėjo daugiau – tiek, kiek meta lyderiai.
Dainius Adomaitis išsisukinėjo neįvardydamas potencialių komandos vedlių. Taip, šios rinktinės (kaip ir daugelio mūsų komandų) stiprybė yra komandinis žaidimas, bet treneriui reikėjo pamatyti, kaip Marius gali susitvarkyti su didesne atsakomybe.
Svarbiausiame šio FIBA lango mače su Vengrija M.Grigonis pelnė 11 taškų, pataikė 2 metimus iš 6, bet buvo agresyvus ir metė net 8 baudas.
Galbūt iš per didelio noro ar naujų užduočių, M.Grigonis kartais persistengdavo – nervingai prasižengdavo bonuso situacijose, o tai kainuodavo komandai pigius taškus.
Bet puolime M.Grigonio sprendimai buvo solidūs. Pagal išprovokuotas pražangas, 23-ejų gynėjas buvo agresyviausias komandoje, o jo universalumas – žaidimas per kelias pozicijas bei efektyvumas abiejose aikštės pusėse, bus labai svarbus koziris braunantis į pagrindinės rinktinės starto penketą.
„Jis susitvarkė su tuo vaidmeniu. Svarbiausia, kad jis nepamiršo to, kas yra jo stiprybė – gera gynyba. Su vengrais jau tą demonstravo. Ir su Kosovu – Marius labai gerai išėjo nusiteikęs prieš jų vieną likusį perimetro lyderį Kastrati ir žaidė fiziškai be kompromisų. Puolime jo irgi reikėjo, bet jis tą darė gerai. Matėme, kaip gerai jam sekėsi ir Berlyno ALBA“, – M.Grigonio pasirodymą įvertino D.Adomaitis.
Renaldas Seibutis
Nenurašykite šio patyrusio žaidėjo!
Renaldas šį sezoną yra visiškai kitoks, nei jį matėme Kauno „Žalgiryje“. Jis veržlus, nebijantis atsakomybės ir drąsiai atakuojantis krepšį. Kibus gynyboje ir kaip visada – besiaukojantis dėl komandos.
Tas jo agresyvumo pliūpsnis net pribloškė su Vengrija, kai Renaldas pradėjo mačą 8 taškais per 5 minutes. Tik gal po to buvo perlaikytas ant suolo, ant kurio prasėdėjo 10 minučių, kadangi grįžo ant parketo atvėsęs ir nebe toks rezultatyvus.
Kai Europos čempionato rinktinėje R.Seibutis negalėjo būti tikras, ar užtikrintai prasibraus į dvyliktuką, tai gynėjas vėl rodo pavyzdį kitiems atakuojantiems gynėjams.
32-ejų krepšininkas žaidžia puikų sezoną Klaipėdos „Neptūne“, kur yra trečias rezultatyviausias (vid. 14,1 tšk.) ir ketvirtas naudingiausias (16,1 naud. bal.) LKL žaidėjas.
Toks agresyvus ir ryžtingas R.Seibutis reikalingas geriausiai Lietuvos rinktinei. Kadangi Martyno Gecevičiaus akivaizdžiai nebėra D.Adomaičio planuose, labai realu, kad R.Seibutis, M.Grigonis ir A.Milaknis gali pretenduoti į būsimus galutinius dvyliktukus.
Trumpai apie kiekvieną
Stipriausioje Lietuvos rinktinėje kaip rezervinį gynėją matau Adą Juškevičių, tik jam šis langas buvo velniškai nesėkmingas. Solidų sezoną žaidžiantis snaiperis pataikė vos 3 tritaškius iš 13 (23 proc.), nors dažnai atakavo krepšį laisvas. Tiesiog nesukrito įprasti jo metimai.
Bet 17 taškų, 17 naudingumo balų ir 50 procentų tritaškių vidurkis Turkijoje, Stambulo „Galatasaray“ klube, leidžia tikėtis, kad su 29-erių krepšininku viskas bus gerai.
Rokas Giedraitis buvo gerokai solidesnis nei pirmajame lange. Jis sulaukė ir didesnio D.Adomaičio pasitikėjimo. 15 taškų vidurkis tik patvirtino jo kaip talentingo ginklo puolime statusą. Bet 25-erių „Lietuvos ryto“ atstovui dar reikės laiko tikintis nukonkuruoti šiuo metu dar pajėgesnius bendražygius.
Evaldas Kairys išpildė Dainiaus Adomaičio planus kaip judrus centras, galintis susikeisti dengiamaisiais du prieš du arba sėkmingai pakilti aukštai gynyboje. Bet kai komandoje yra Jonas Valančiūnas, Artūras Gudaitis ir penktais numeriais sėkmingai galintys žaisti Paulius Jankūnas bei Domantas Sabonis, Evaldo lubos stipriausioje rinktinėje labai žemos.
Lietuvos rinktinėje oficialiame turnyre debiutavo Žygimantas Janavičius. Įžaidėjas smagiai vadovavo komandai ir išdalijo 9 rezultatyvius perdavimus, o suklydo vos dukart. Bet stebuklas neįvyko. Į Vokietiją išvykęs 29-erių krepšininkas per dvejas rungtynes pataikė 1 metimą iš 7 ir dar kartą parodė, kad dėl ribotų galimybių atakuojant krepšį jam sunku tikėtis vietos po saule.
Mindaugo Girdžiūno stiprybė visada buvo taškai, ne rezultatyvūs perdavimai. Jis jų išdalijo 9 su Kosovu, bet kai priešininkas pervažiuotas 56 taškais, sunku rimtai įvertinti tokią statistiką.
Nors Vilniaus „Lietuvos ryto“ atstovas atrankoje yra daugiausiai rungtyniaujantis krepšininkas – vid. po 24 minutes, jo 6,5 taško vidurkis su 33,3 proc. pataikymu nedaro didelio įspūdžio. Tiesiog tai ne tas žaidėjas, kuris galėtų rimtai pretenduoti į „geriausių iš geriausių“ rinktinę.
Iš jaunųjų debiutantų didžiausią įspūdį paliko Martynas Echodas. Ne kiek jo 14 taškų ir 8 atkovotų kamuolių statistika prieš Kosovą, o fantastinė energija gynyboje. Kaip 20-metis keitė varžovų metimus skraidydamas virš savojo lanko ir ilgomis rankomis grasindamas gesinti kiekvieną kamuolį, buvo ypatingas reginys.
Edgaras Želionis rimčiausią mačą su vengrais aikštėje praleido tik 4 minutes, tad jo pasirodymą vertinti sudėtinga. Vaido Čepukaičio 8 minučių pasirodymas signalizuoja, kad kituose languose, ko gero, išvysime naujus centrus.
Šis tarpinis Lietuvos rinktinės kandidatų patikrinimas neatskleidė kažkokių įspūdingų talentų, bet ateityje buriant nacionalinę komandą, D.Adomaičiui bus gerokai paprasčiau įvertinti jų galimybes rinktinėje.
