Iš Gedvydo Vainausko Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandą perėmęs verslininkas, Europos Parlamento narys Antanas Guoga pasiryžęs pateikti ryškių permainų.
Apie jas didžiausias klubo dalininkas Briuselyje kalbėjosi su 15min žurnalistu.
– Iki liepos 1 dienos žadėjote pateikti „Lietuvos ryto“ skolų tikslų dydį bei atskleisti, kaip jos susidarė. Ar galite tai padaryti?
– Įmonės paskolino pinigų klubui. Yra penkios įmonės, kurios padėjo klubui išgyventi ilgu laikotarpiu. Už tai yra mokamos palūkanos. Viena didžiausių skolų – beveik vienas milijonas – yra „Norfai“.
Todėl yra įkeista „Lietuvos ryto“ arena. Mes tikimės išspręsti ir susitarti, nes tai yra ilgalaikis klubo rėmėjas, su kuriuo tikimės ilgalaikio bendradarbiavimo ir ateityje. Reikia sutvarkyti tą pagrindinę skolą, kuri buvo pradelsta. Manau, mums pavyks tai padaryti.
Tą dieną, kai mes perėmėme klubą, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos sudarė apie 3 mln. 400 tūkst. eurų.
Taip pat buvo skolų darbuotojams ir nedidelių skolų žaidėjams. Šias skolas mes praktiškai likvidavome. Žaidėjams skolų nėra, problemų dėl atlyginimų – taip pat.
Tą dieną, kai mes perėmėme klubą, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos sudarė apie 3 mln. 400 tūkst. eurų.
– Kokias dar buvusių komandos vadovų klaidas išvydote?
– Trūko žmonių rinkodaros skyriuje, trūko žmonių, kurie dirbtų su bendruomene ir su bilietų pardavimų sutartimis. Nebuvo susitelkimo į bendrą tikslą, klubas nebuvo atviras.
Mes tikrai pakeisime strategiją. Jau kalbame su žmonėmis, kurie prisidės prie klubo rinkodaros.
Dirbsime ir su rėmėjais, nes šiai dienai klubas jų turi labai mažai. Mes praplėsime rėmėjų sąrašą, darbai jau vyksta.
Tai buvo didžiausia problema – valdymas nebuvo geras. Galbūt Gedvydas (buvęs „Lietuvos ryto“ klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas) pats nespėjo visko padaryti, nors pats nuoširdžiai dirbo pagal savo sugebėjimus.
Vis dėlto reikėjo įtraukti visą Vilniaus krepšinio bendruomenę ir sujungti visų pajėgas – krepšinio mokyklų, kitų klubų, tokių kaip „Perlas“. Mums reikės visus sujungti į vieną sistemą, kuri galėtų vesti jungtinį Vilniaus krepšinį į priekį. Tai mums tikrai pavyks padaryti.
– Kaip pavyko pokalbiai su Arvydu Macijausku dėl galimų jo pareigų klubo sporto direktoriaus poste ir koks asmuo šioms pareigoms būtų tinkamiausias?
– Dabar ieškome sporto direktoriaus, daug su kuo kalbamės. Tokiems žmonėms kaip Arvydas Macijauskas yra galimybė dirbti klubo valdyboje. Turėjome kelis susitikimus ir po kažkiek laiko vėl su juo kalbėsimės apie pareigas, kurias jis galėtų užimti. Pirmiausia reikalingas noras ir užsidegimas. Taip pat reikia ir žinių.
Tiesa, visa tai kainuoja laiką, kurį galima praleisti ir su šeima.
– Kokių naujų rėmėjų tikitės atvesti į komandą ir kokį realų biudžetą planuojate kitam sezonui?
– Dar anksti pasakyti, bet biudžetas tikrai nemažės, o didės. Koks jis bus – laikas parodys. Dabar svarbiausia išlaikyti klubo stabilumą ir išsikuopti nuo tų bėdų, kurios buvo.
Dabar svarbiausia išlaikyti klubo stabilumą ir išsikuopti nuo tų bėdų, kurios buvo
Manau, kad mums jau pavyko suvaldyti situaciją, o po mėnesio žinosime ir biudžetą.
– Ar Gedvydas Vainauskas, ar jo sūnus Jonas Vainauskas turi kokios nors įtakos dabartiniams klubo sprendimams?
– Absoliučiai jokios.
– Nesvarstėte Jono Vainausko kandidatūros į sporto direktoriaus pareigas?
– Nesvarsčiau. Tačiau girdžiu, kad Jonas susitvarkė su savo asmeninėmis problemomis – labai džiaugiuosi dėl to ir linkiu jam stiprybės, nes jis tikrai yra talentas.
Tikiuosi, pradžiai jis taps „Lietuvos ryto“ sirgaliumi, lankysis arenoje ir taps kandidatu grįžti į klubą. Tačiau šiai dienai jis negali pretenduoti į sporto direktoriaus pareigas.
- Ar tiesa, kad į sporto direktoriaus pareigas pretenduoja Ginas Rutkauskas (ilgametis Kauno „Žalgirio“ sporto direktorius palieka LKL čempionus)?
– Tiesa yra tokia, kad mes labai domimės. Šiai dienai renkame visus kandidatus. Jų yra tikrai nemažai. G.Rutkauskas tikrai yra vienas iš tų, ką mes norėtume matyti tokioje pozicijoje.
Tačiau galutinį sprendimą priims klubo valdyba. Mes turime surinkti visus kandidatus ir tada valdyba apsispręs, kuris yra geriausias. Norime, kad ir visuomenė matytų, jog tai yra geriausias kandidatas.
Manau, kad jis būtų „superinis“ kandidatas. Dabar esame tokioje stadijoje, kad ieškome kandidatų. Nenorime tiesiog traukti iš kepurės ir iškart veikti. Iš pradžių turėtume susitikti, kandidatas turėtų pranešti, kad jis pasirengęs kandidatuoti į šias pareigas. Šiuo metu yra ir kitų pretendentų.
– Ar svarstote „Lietuvos ryto“ arenos pardavimo galimybę?
– Aš esu stipriai įsitikinęs, šiuo metu nėra geros kainos, už kurią mes galėtume parduoti „Lietuvos ryto“ areną privačiam verslui.
Nebūtų gerai, jei arena būtų parduota privačiam verslui, o paskui klubas ką nuomotų. Visa tai neatrodytų gerai visuomenės akyse.
Tai būtų sudėtingas variantas, todėl mes norėtume areną išsaugoti. Mes ją būtinai išsaugosime. Būtų geriausia, kad savivaldybė nupirktų areną, o tada naudotų ją visuomenės poreikiams.
Jei savivaldybė nupirktų areną už rinkos kainą, – tai būtų pats geriausias sprendimas. Aš jau pasakiau merui, kad tai reikėtų rimtai svarstyti. Taip arena būtų saugiose rankose visam laikui, būtų užtikrinta, kad arena būtų naudojama visų vilniečių krepšiniui.
Norėčiau, kad tai visada būtų krepšinio arena. Neduok Dieve, kad kažkas ją nupirktų, paskui nugriautų ir mes turėtume dar vieną parduotuvę.
Aš prieš tai tikrai kovosiu ir, kol būsiu komandoje, neleisiu, kad taip atsitiktų.
Tad saugiausias ir išmintingiausias sprendimas būtų, kad savivaldybė perimtų areną už rinkos kainą, nustatytą normalių ekspertų. Tada ji būtų skirta vilniečiams. Tai būtų pats idealiausias variantas.
Neduok Dieve, kad kažkas areną nupirktų, paskui nugriautų ir mes turėtume dar vieną parduotuvę.
– Kokių dar pokyčių planuojate imtis?
– Jei kalbant apie areną – niekas dar to nežino – vienas iš pirmų darbų toje arenoje bus panaikinti VIP ložę. Neturi būti tokios uždaros ložės. Vietoj to geriau atvežti vaikų iš ligoninių.
Tokioje mažoje arenoje tokios VIP ložės nereikalingos. Mes turime sėdėti kartu su kitais žmonėmis. Jei negalime sėdėti su žmonėmis, tai tada ir ložių nereikia.
Aš jau pasakiau, o klubo direktorius Darius Gudelis pritarė, kad ložę reikia panaikinti.
– Tai būtų amerikietiškas variantas, kai VIP svečiai sėdi pirmojoje eilėje prie pat aikštės, o ne ložėje?
– Jei VIP nori sėdėti pirmojoje eilėje, jie turi susimokėti brangiai už bilietą pirmojoje eilėje ir taip paremti klubą. Reikia būti arti, o ne ten kažkur ložėje.
Tai bus vienas pirmųjų dalykų, ką mes pakeisime. Mums labai svarbu, kad klubas taptų atviras visiems žmonėms. Kad būtų skaidrumas ir kad visiems galima būtų pasakyti, kokia yra padėtis. Kad neliktų paslapčių, paslėptų kontraktų, reikalų su agentais. Mes to tikrai nenorime ir tikrai nedirbsime su neskaidriais agentais – galiu iškart tai pasakyti. Mums reikia skaidrumo, tikrumo ir tų žaidėjų, kurie nori žaisti „Lietuvos ryte“. Tada mes galėsime priimti ir pasilikti buvusius žaidėjus, kurie galėtų kurti sistemą ir taip pat padėti spręsti jaunimo užimtumo problemą.
Ši komanda nėra vien tam, kad laimėtų. Ji yra ir dėl užimtumo, ir dėl miesto įvaizdžio.
