„Pirmiausia, noriu atsiprašyti, nes praradau balsą“, – spaudos konferenciją pradėjo bronzinės komandos treneris.
Jis prarėkė savo balsą, bet ne veltui – „Lietkabelis“ laimėjo penktąsias serijos rungtynes 84:72 prieš Jonavos „CBet“ ir ketvirtą sezoną paeiliui finišavo su LKL medaliais.
Apskritai N.Čanako treniruojama komanda medalius tiek LKL, tiek Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT) iškovoja jau ketvirtą sezoną iš eilės. Per šį laikotarpį panevėžiečiai pasidabino LKL sidabru, trimis LKL bronzomis bei po dukart laimėjo KMT sidabrą ir bronzą.
„Žinoma, esu labai laimingas ir didžiuojuosi savo žaidėjais. Vėl žinojome, ko norime gynyboje, padarėme puikų darbą gindamiesi. Kai kuriais momentais nepasidalinome kamuoliu puolime, bet nėra lengva žaisti prieš Jonavą penkis kartus per 10 dienų. Manau, kad nusipelnėme bronzos medalių. Vienu metu buvome praktiškai mirę, turėjome keletą labai sudėtingų situacijų, bet radome būdą, kaip iš jų išeiti“, – po 3-2 laimėtos sudėtingos serijos kalbėjo N.Čanakas.
Po paskutinių rungtynių jis gyrė Martyną Purlį ir kitus „Lietkabelio“ organizacijos žmones, bet nutylėjo apie savo ateities sprendimą.
– Ką šis pasiekimas reiškia jums, kaip treneriui?
– Daug reiškia. Esu žmogus, kuriam labai sudėtinga išgyventi pralaimėjimus. Labai svarbu užbaigti sezoną su pergale. Ketvirtą sezoną iš eilės iškovojome medalius ir LKL, ir KMT. Įrodėme, kad „Lietkabelis“ yra viena iš trijų geriausių Lietuvos komandų.
– Po rungtynių apsikabinote su komandos vadovu Martynu Purliu. Ką galite pasakyti apie jį ir ryšį su juo?
– Gyvenime neturi daug draugų. Turi žmonių, kuriuos pažįsti, kurie pažįsta tave. Bet Martynas yra mano draugas, negalėčiau apibūdinti kitaip. Jis – draugas visam gyvenimui. Draugai yra tam, kad padėtų. O po penkerių metų čia galiu sakyti, kad Martynas Purlys tikrai yra mano draugas.
– Ar norėtumėte likti Panevėžyje ir kitame sezone?
– Dabar ne laikas, pirmiausia turime atšvęsti. Viską sužinosite greitai, kai pasikalbėsiu su Martynu. Prašau, dabar apie tai neklauskite, nes norime atšvęsti.
– Sužaidėte labai prastas trečiąsias rungtynes, bet uždarėte seriją dviem puikiais pasirodymais. Kaip sugebėjote taip pakeisti komandą?
– Neturiu stebuklingos lazdelės. Žaidėjai rado motyvacijos, savigarbos ir kažkaip išlikę kartu parodė, kad šiuo metu yra geresnė komanda už Jonavą. Nebuvo lengva po to nokdauno Panevėžyje, kai pralaimėjome 19 taškų ir padarėme 29 klaidas. Peržiūrėdamas tas rungtynes namuose apsiverkiau dėl to, kaip prastai žaidėme. O po dviejų dienų sužaidėme geras rungtynes Jonavoje, gerai žaidėme ir šiandien. Energija, komandinė dvasia, gynyba – esu labai tuo patenkintas.
– „Lietkabelis“ medalius iškovoja ketvirtą sezoną paeiliui. Kur yra šios organizacijos lubos?
– Jau sakiau po pralaimėjimo prieš „Paris Basketball“ Europos taurėje, kad klubo žmonės, pirmiausia, Martynas, Lukas ir Laurita, daro nuostabų darbą. Tik pakartosiu savo žodžius: nuo tada, kai atvykau čia 2018 m. spalį, tai nebėra ta pati komanda. Tas pats pavadinimas, bet tie žmonės pasirūpino, kad jaustumės lyg aukščiausio lygio Europos klube. Turime viską, ko reikia, nors Panevėžys yra tik 90 tūkst. žmonių miestas. Atlyginimai mokami laiku, gauname gerus automobilius, butus, gerą medicininį personalą, gerą areną. Nežinau, ko dar reikia. Tikiuosi, kad jie išlaikys tokią pačią motyvaciją ir ateityje.
– Kaip švęsite?
– Tikrai švęsime, o kaip? Pažiūrėsime (juokiasi).
