Kiek daugiau nei pusę vietų užpildžiusi „Žalgirio“ arena principinius varžovus iš Vilniaus pasitiko nauja skanduote – „Sostinės mes vilką papjausim“ – ir įspūdingo dydžio piešiniu.
Be stabdžių startavusiame finale ekipos taškus rinko pašėlusiu tempu (18:19). Vilniečiai tuomet stabtelėjo, o „Žalgiris“ jų nelaukė (26:19).
Sužaidus vos 11 min. abu „Ryto“ centrai turėjo jau po 2 pražangas, bet pirmą sykį prieš „Žalgirį“ žaidęs kolumbietis Jaime Echenique nesileido stumdomas Lauryno Biručio, Marcusas Fosteris po taškų su pražanga spaudė raumenis, o svečiai persvėrė svarstykles (32:34).
G.Žibėno sportbačiai spindėjo balčiau, bet K.Maksvyčio kariai vėl atitrūko trečiojo kėlinio gale (78:69). Lemiamo spurto autoriais tapo dar pernai „Rytą“ į titulą vedęs Arnas Butkevičius, po traumos sezono pabaigoje sugrįžęs Tyleris Cavanaugh ir nepailstantis Lukas Lekavičius.
Varžovą apsvaiginęs „Žalgiris“ atgal nebesidairė. Metimai ir toliau degino tinklelį, o šimtą taškų kauniečiai pasiekė sužaidus tris su puse kėlinio (101:84). Intrigos nebeliko.
„Paprasčiausiai neapsigynėme vienas prieš vieną. Tada, kai reikėjo atsikovoti kamuolius, mus tiesiog apstumdė ir juos pasiėmė. 19 antrųjų šansų. Žinome, kad „Žalgiris“ iš tų antrųjų šansų gyvena visą sezoną. Taip įtraukia publiką ir laužia rungtynes“, – spaudos konferencijoje po rungtynių pirštu baksnojo G.Žibėnas.
„Žalgiris“ mūsų nenustebino, mane nustebino mūsiškiai – turėjome vieną sunkesnį momentą ir man labai nepatiko, kaip mes į tai reagavome, kokia buvo žaidėjų kūno kalba. Vienintelis būdas pakeisti šios serijos tėkmę – pradėti mėgautis gynyba ir išdidžiau kautis dėl 50/50 kamuolių“, – išskyrė „Ryto“ strategas.
Kovą po lenta „Rytas“ pralaimėjo 29:38 (puolime – 11:19).
„Negaliu kalbėti apie koncentraciją, kai trečią kėlinį varžovai pradeda septynis kartus įmesdami mums du plius vieną. Čia – ne koncentracija, o charakterio savybės. Svarbiausia – kova vienas prieš vieną, kūnas prieš kūną. „Žalgiris“ įsiveržinėjo labai giliai ir kūrė daug gerų situacijų. Pirmoje gynybos fazėje buvome silpni ir leidome jiems daryti per daug įsiveržimų į baudos aikštelę“, – pabrėžė G.Žibėnas.
Kalbėdamas apie lemiamą varžovų spurtą trečiojo kėlinio pabaigoje „Ryto“ strategas pažymėjo „metimus iš po krepšio su pražangomis“.
„Tai buvo tas blogas momentas, į kurį mes labai neteisingai sureagavome. Čia yra finalas. Suprantu, kad ne visi žaidėjai juose žaidžia kiekvienais metais. Turime per tą dieną pirmiausia pasikeisti savo mintyse, kad į rungtynes eitume kaip į mūšį“, – dėstė G.Žibėnas.
„Pasikartosiu, kad gynyboje šiandien buvome silpni. „Žalgiris“ padarė tik 6 klaidas. Tai irgi daug ką pasako apie mūsų aktyvumą. Mūsų rankos nevertė jų priiminėti skubotų, neteisingų sprendimų. Perdavimo linijos buvo atviros. Vėlavome ir su pagalba gynyboje.
Jeigu pastebite, „Žalgiris“ visą šį sezoną nemeta šimto taškų, o mes (leidome tai padaryti). Mes finalo dar nepradėjome“, – atsiduso G.Žibėnas.
„Mes patys išvykoje, finale, įmetėme 93 taškus ir būtų neteisinga pirštu durti į puolimą. Tiek taškų mes pusfinalyje nemetėme. Ne čia yra šaknys ir ne čia viskas prasideda. Pasikartosiu – kartais mes esame per jautrūs“, – į auklėtinių kovą dar sykį apeliavo „Ryto“ vairininkas.
„Noriu pabrėžti, kad šiandien gynyboje žaidėme po vieną“, – pridūrė jis, netrukus sulaukęs klausimo dėl žaidimo mažu penketu ir galbūt dėl to pralaimėtos kovos dėl atšokusių kamuolių.
„Serija gali būti ilga ir mes turime reaguoti. Tai, kad mums kamuolius nusiima nuo galvos – dėl to galbūt kaltas ir mūsų naivumas. Žinome, kad pasikeitus ginamaisiais žaidėjų ūgiai skirsis, bus sunkiau atsitverti, bet jeigu aš esu gynėjas – aš neisiu atsikovoti kamuolio, eisiu daryti viską, kad mano žaidėjas kamuolio neatsikovotų. Jeigu prireikia pražangos – prašau, darykite pražangą, bet ne taip, kad varžovas šiek tiek pastumia, pasiima kamuolį ir įmeta du su pražanga“, – pyko G.Žibėnas.
Daug metų tradiciniu buvęs LKL finalas – „Rytas“ prieš „Žalgirį“ – šiemet sugrįžo po dvejų metų pertraukos. Pernai kauniečiai pirmą sykį istorijoje nepateko į finalą, pusfinalyje sustabdyti Panevėžio „Lietkabelio“, o „Rytas“ džiaugėsi pirmuoju titulu po 12 metų pertraukos.
Reguliariajame sezone „Žalgiris“ finišavo pirmas (28-5), „Rytas“ – antras (27-6), bet tarpusavio dvikovose pranašesni buvo vilniečiai. Jie laimėjo namie (89:85) ir svečiuose (100:94), o kauniečiai pergale džiaugėsi tik paskutiniame susitikime (81:75).
Titulą ginantis „Rytas“ į finalą žengė puikios sportinės formos – iš pastarųjų 20 kovų laimėjęs net 19. Pusfinalyje vilniečiai 3:0 susitvarkė su Jonavos „CBet“ ir turėjo daugiau poilsio nei „Žalgiris“, kuris „Lietkabeliui“ už praėjusių metų išdaigą atsirevanšavo 3:1.
Didžiojo finalo serija dabar keliasi į ankštąją „Jeep“ areną Vilniuje, kur šeštadienį vyks antrasis mūšis dėl aukso žiedų.
