Nėra abejonių, kad jo venomis teka žalias kraujas.
Kaune gimęs ir užaugęs Mantas Kalnietis karjerą pradėjo „Žalgiryje“, jame žaidė du karjeros etapus ir padėjo laimėti daug titulų komandai sudėtingais metais.
Tačiau lyg tyčia pačius didžiausius titulus kaunietis laimėjo su kitomis ekipomis.
Taip, buvo keturi su „Žalgiriu“ laimėti LKL čempionų žiedai, keturi Baltijos krepšinio lygos titulai, BBL finalo MVP prizas.
Tačiau Eurolygoje sukelti triukšmo su „Žalgiriu“ per septynerius metus – 2006–2012 m. ir 2015–2016 m. nepavyko.
Geriausi jo turnyrai sužaisti su Lietuvos rinktine, kuriai M.Kalnietis padėjo laimėti pasaulio čempionato bronzą 2010 metais ir du Europos pirmenybių sidabro medalius.
Klubiniame krepšinyje su Krasnodaro „Lokomotiv“ jis laimėjo Europos taurę 2013 metais ir pelnė didžiausią asmeninį įvertinimą šią savaitę, kai buvo išrinktas naudingiausiu VTB Jungtinės lygos reguliariojo sezono žaidėju.
„Manau, kad jis reikalingas „Žalgiriui“. Tačiau tai pinigų klausimas – ar po tokio gero sezono jis norės likti Rusijoje ir žaisti už didelius pinigus, ar grįžti į „Žalgirį“ baigti karjeros ten už mažesnius pinigus“, – svarstė buvęs M.Kalniečio bendražygis Lietuvos rinktinėje Linas Kleiza.
„Treneriai mėgsta sakyti, kad nėra senų ar jaunų žaidėjų. Yra tik geri arba nelabai“, – į M.Kalniečio amžių ranka numojo buvęs „Žalgirio“ treneris G.Krapikas.
Buvęs „Žalgirio“ sporto direktorius Šarūnas Sakalauskas mano, kad M.Kalnietis dar turėtų gerai žaisti bent dvejus metus: „Jis tikras kaunietis, labai patriotiškas žmogus, kuriam svarbu jausmai ir emocijos. Iš moralinės pusės tai būtų gražus sugrįžimas.“
„Aš imčiau jį, o ne Leo Westermanną“, – į „Žalgirio“ dėlionę pažvelgė buvęs ilgametis M.Kalniečio varžovas Vilniuje Steponas Babrauskas.
Sudėtyje šviečiasi permainos
„Žalgirio“ kito sezono dėlionėje netrūksta nežinomųjų, o įžaidėjų pozicijoje laisvos vietos tiesiog dega raudonai.
Pagrindinio įžaidėjo Thomo Walkupo sutartis baigėsi ir mažai galimybių, kad trejus metus Kaune žaidęs amerikietis liks ketvirtiems. Po 8,2 taško rinkęs ir 4,5 rezultatyvaus perdavimo Eurolygoje atlikęs 28 metų gynėjas itin vertinamas dėl kietos gynybos, kuri kelia jį aukštai geidžiamiausių Eurolygos laisvųjų agentų sąraše.
Vargu, ar „Žalgiris“ būtų pajėgus rungtis dėl Th.Walkupo rinkoje, ir vargu, ar sugebėtų išlaikyti Roką Jokubaitį, jei 20-mečio talento užsigeistų „Barcelona“, galvojanti, kuo pakeisti Leandro Bolmaro ir Leo Westermanną.
„Matosi, kad „Žalgiris“ potencialiai praras daug lietuvių, – sakė L.Kleiza. – Pagrindinis dvasinis lyderis Paulius Jankūnas eina link paskutiniųjų karjeros metų. Mantas kiek jaunesnis, jis yra kaunietis ir žalgirietis – „Žalgirio“ stiprybė ir yra tokių žaidėjų lyderystė.
Žaisti Eurolygoje vyresnio amžiaus žaidėjams sunkiau nei Europos taurės turnyre – Eurolygoje tempas didesnis, bet Mantas būtų naudingas, juo labiau kad nežinome, kokius kitus žaidėjus „Žalgiris“ paims.
Kalnietis vyresnis, bet Westermannas yra geras žaidėjas prie Šaro. Kitose komandose jis atrodo sunkiau, jam atsiliepia traumos. Geriausi laikai buvo Šaro sistemoje. Praradus Jokubaitį „Žalgiris“ netektų jauno aštraus žaidėjo. Įgytų daugiau proto ir patirties, bet Eurolygoje reikia ir greičio bei fiziškumo. „Žalgiris“ bandys išlaikyti nuo Šaro laikų likusį braižą. Be to, jiems žūtbūt reikės fiziškumo, nes puolimu nelaimės – klubas tikrai neįpirks tokios žvaigždės, kuri primėtytų taškų bet kam.
Šioje situacijoje aš nematau idealaus varianto.“
Lukas Lekavičius turi dar metus galiojančią sutartį, bet dėl jo nėra šimtaprocentinės ramybės, jei Kauno klubas bandytų sumažinti šio 27 metų įžaidėjo kontrakto dydį.
„Nežinia, kaip bus su Jokubaičiu, bet Lekavičius turi kontraktą ir sudarytų stiprią įžaidėjų porą su Mantu Kalniečiu. Jie skirtingi, o tai yra gerai, „Žalgiris“ galėtų žaisti įvairesniais puolimo stiliais“, – svarstė buvęs Kauno klubo sporto direktorius Š.Sakalauskas.
Kodėl nebesutampa „Žalgirio“ ir M.Kalniečio keliai?
M.Kalnietis iškilo Kauno klube, pradėjęs ten žaisti nuo dublerių ir likęs komandoje, nepaisant Trevizo „Benneton“ klubo vilionių ir vienu metu galiojančių dviejų kontraktų.
196 cm ūgio gynėjas liko ištikimas ir tada, kai klubą valdė sporto, verslo ir politikos marginalas Vladimiras Romanovas.
2012 metų rugsėjį M.Kalnietis atsisakė papildyti bankininko įkurtą „Žmonių partiją“, o tų pačių metų spalį V.Romanovas pareiškė, kad M.Kalnietis pats panoro pereiti į kitą komandą. „Mantas pats paprašė, kad jį perleistume kitai ekipai. Kam laikyti žaidėją, jeigu jis nori išeiti. Taigi sulaukėme „Lokomotiv“ pasiūlymo ir vedame derybas dėl jo perleidimo Rusijos komandai”, – sakė V.Romanovas, pats nebaigęs 2012–2013 m. sezono ir palikęs Kauno klubą su milijonais skolų.
Su „Lokomotiv“ laimėjęs Europos taurę ir taip patekęs sezonui į Eurolygą, M.Kalnietis rungtyniavo viename šilčiausių Rusijos miestų prie Juodosios jūros iki 2015 metų. Tada, pabandęs NBA vasaros stovyklą „Indiana Pacers“ gretose, M.Kalnietis sutiko grįžti į Kauną, sudaręs metų sutartį.
Ji nutrūko net neįpusėjus, kai „Žalgiriui“ stringant Eurolygoje 2016 metų sausį Milano „Olimpia“ perpirko įžaidėją.
„Kai jis paklausus, klubas netrukdo jam išeiti ir užsidirbti. Toks „Žalgirio“ likimas – suteikti sceną pasirodymui ir leisti žmogui užsidirbti, kai jis to vertas, – sakė tuomet „Žalgirį“ treniravęs G.Krapikas. – Tikrai nenoriu pasakyti, kad jis yra aštrus dėl pinigų, bet noriu priminti, jog sportininko karjera trumpa, o po jos gyvenimas tęsiasi ilgai. Kai aš dirbau „Žalgiryje“, jis išėjo į kitą klubą, kur galėjo daugiau uždirbti. „Žalgiris“ tapo tramplinu ir tai yra logiška – jei kažkas siūlo gerokai daugiau, neprotinga būtų atsisakyti.“
Etapas madų sostinėje M.Kalniečiui nebuvo sėkmingas, bet jis vis rodė savo vertę atstovaudamas Lietuvos rinktinei.
2015 m. Europos čempionate jis pirmavo pagal rezultatyvius perdavimus (7,8), o 2016 metų olimpinėse žaidynėse ne tik buvo lyderis pagal perdavimus (7,5), bet ir rezultatyviausias Lietuvos rinktinėje ir šeštas turnyre pagal taškus (po 18).
„Rinktinei vadovaujant Jonui Kazlauskui, jis buvo vienos stipriausių Europos rinktinių lyderis. Šis treneris mokėjo jį labai gerai išnaudoti, taip galėtų būti ir dabar, tai priklauso nuo trenerio“, – sakė Š.Sakalauskas.
Išsilaisvinęs iš Milano klubo, kuriame atlygis siekė apie 600 tūkst. eurų per metus, bet trenerio Simone Pinigiani paliktas užribyje, M.Kalnietis 2018–2019 m. sezoną buvo Vilerbano ASVEL atakų generolas.
„L'Equipe“ tada rašė, kad lietuvis yra daugiausiai uždirbantis lygos žaidėjas, bet prancūzų minėta suma – 325 tūkst. eurų – jau nebuvo ta, kurios neįkastų „Žalgiris“.
Nors Kauno klubą treniravo geras M.Kalniečio bičiulis Šarūnas Jasikevičius, šis įžaidėjais komandoje rinkosi Leo Westermanną, Keviną Pangosą, L.Lekavičių, paskui Vasilije Micičių ir Th.Walkupą, dar buvo prabėgę Dee Boostas, Derrickas Waltonas, Alexas Perezas, o M.Kalnietis kone kiekvieną vasarą žurnalistams kantriai dėstė, suprantantis, kad nebūtinai tinka „Žalgirio“ žaidimo sistemai.
„Jei netiko „Žalgirio“ sistemai, tai kodėl dabar tinka tą pačią sistemą naudojančiam Dariui Maskoliūnui Lietuvos rinktinėje? – šyptelėjo S.Babrauskas. – Dabar nebėra Šaro, kurio Paulius Motiejūnas visada klausydavo perkant žaidėjus, dabar Paulius turi spręsti pats.
Mano nuomone, Kalnietis jau seniai būtų pravertęs „Žalgiriui“, kaip ir šį sezoną būtų pravertęs Jonas Mačiulis, kai „Žalgiriui“ trūko tvirto trečiojo numerio.“
Nesulaukęs kvietimo namo, M.Kalnietis 2019 metais sudarė dvejų metų sutartį su Krasnodaro „Lokomotiv“, kuriame už žaidėjų parinkimą yra atsakingas buvęs „Žalgirio“ sporto direktorius Ginas Rutkauskas.
Užpraėjęs sezonas praėjo tykiau, bet prie trenerio Jevgenijaus Pašutino M.Kalnietis pakėlė savo svarbiausius rodiklius nuo 6,9 taško ir 3,5 rezultatyvaus perdavimo 2019–2020 m. Europos taurės varžybose iki 8,7 taško ir net 7,1 rezultatyvaus perdavimo per šį sezoną.
M.Kalnietis buvo išrinktas į antrąjį Europos taurės turnyro žaidėjų penketą, bet sulaukė didžiausio įmanomo įvertinimo VTB Jungtinėje lygoje, kai buvo pripažintas naudingiausiu sezono žaidėju.
Dar niekas VTB lygos istorijoje neturėjo tokio aukšto rezultatyvių perdavimų (vid. 9,8) vidurkio, o komandinis žaidimas leido M.Kalniečiui ne tik pakilti į trečią vietą tarp efektyviausių žaidėjų (po 17,3 balo), bet ir Krasnodaro ekipai pirmąsyk finišuoti antrai reguliariajame čempionate.
„Po tokio sezono Rusija gali mesti Mantui dar daugiau pinigų, – svarstė S.Babrauskas. – Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad ir šeima labai svarbu.
Dabar dėl rinktinės varžybų Mantas šeimą ir vasarą matys ne tiek, kiek norėtų. Karjera svarbu, bet atsukti laiko, kai auga vaikai, paskui irgi negali.
Manau, kad Kalnietis sutiktų padaryti nuolaidą „Žalgiriui“, jam šis klubas visada buvo svarbus, o dabar jis prisideda ir prie „Kauno „Žalgirio“ futbolo klubo.“
Pernai oficialiai pranešus apie tai, kad M.Kalnietis prisideda prie „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo valdymo sistemos, krepšininkas žadėjo įdėmiau paanalizuoti Rusijoje 3-iąją vietą pastaruoju metu užėmusios ir Čempionų bei Europos lygoje žaidusios „Krasnodar“ komandos veiklą.
Tačiau, ar liks pats žaisti Rusijoje, M.Kalnietis dabar turi rimtų dvejonių.
„Yra vienas labai svarbus aspektas, – apie tai, kas gali sutrukdyti pratęsti bendradarbiavimą su „Loko“, per interviu 15min žurnalistui Rokui Pakėnui šią savaitę kalbėjo M.Kalnietis. – Man nepatinka momentai, kai reikia atsisveikinti su vaikais. Jie verkia ir klausia, kada gyvensime kartu. Tai didžiausia ir vienintelė Krasnodaro problema, nes čia nėra tarptautinės mokyklos. Be šios bėdos, minusų daugiau nėra, bet šis minusas yra didelis. Nesu apsisprendęs dėl ateities, matysime, kas čia bus toliau. Esu atviras visiems pasiūlymams, sėsime ir galvosime. Pradžioje žiūrėsiu iš krepšinio pusės, o tuomet spręsime su šeimyna.“
M.Kalnietis pabrėžė, kad sugrįžimas į „Žalgirį“ įmanomas, nors vasarą jis pasitinka krepšinio rinką atviromis akimis.
„Tiek pat gali, kiek ir negali. Kadangi mano kontraktas baigiasi ir būsiu atviras pasiūlymams, todėl žiūrėsime. Esu kalbėjęs su Pauliumi (Motiejūnu), sakėme, kad palaikome kontaktą ir bendraujame. Jeigu reikės vieniems kito, viskas įmanoma. Bet tai nėra kas nors daugiau, nei su bet kuria kita komanda. Šiuo metu neturiu nė vieno pasiūlymo“, – sakė M.Kalnietis.
Jei reikėtų rinktis: L.Westermannas ar M.Kalnietis?
15min žurnalistas Donatas Urbonas skelbė, jog „Žalgirį“ domina ir Vokietijoje sužibęs gynėjas Jaleenas Smithas, jau ne vienerius metus Kauno klubui patinka atakuojančio stiliaus įžaidėjas Nigelas Williamsas-Gossas, šį sezoną prisidėjęs prie M.Kalniečio ir Mindaugo Kuzminsko Krasnodare, bet yra ir daugiau variantų.
Ne tik M.Kalnietiis, bet ir dar vienas žaidėjas pretenduoja sugrįžti į Kauną trečią kartą.
2016–2017 ir 2018–2019 m. sezonus „Žalgiryje“ žaidęs L.Westermannas pritapo Kaune, kur dabar rastų ir savo geriausią draugą Joffrey Lavergne'ą, jei tik „Barcelona“ sutartų su „Žalgiriu“ dėl 28 metų prancūzo persikėlimo.
Tačiau tada Kauno klube nebetilptų M.Kalnietis, turintis dar daugiau bičiulių komandoje su Pauliumi Jankūnu priešakyje ir jau žaidęs su beveik visais „Žalgirio“ lietuviais mūsų šalies rinktinėje.
„Detalių nežinau, bet jei ateitų Westermannas, dviejų aukštų įžaidėjų tikrai nereikėtų“, – sakė G.Krapikas.
Kuris tiktų labiau aikštėje?
„Westermannas jaunesnis, jam būtų lengviau atlaikyti didesnius krūvius, kurie bus, nes lauks daug rungtynių Eurolygoje ir LKL čempionate, – skaičiavo G.Krapikas. – Bet Westermanno traumų rizika yra didesnė, žinant jo istoriją.
Mano nuomone, pastaruoju metu Westermannas žaidė nedaug, o Mantas rungtyniavo labai daug, tad pranašumą turi Kalnietis. Įdomu, ką nuspręs Martinas Schilleris?“
„Tikrai imčiau ne Westermanną, o Kalnietį, – sakė S.Babrauskas. – Mantas labiau tiktų prie Luko Lekavičiaus – vienas greitas ir labiau atakuojantis, o kitas geriau organizuoja komandinį žaidimą. O ir rūbinėje Mantas labai tiktų.“
35-eri – daug ar dar ne?
Rugsėjo pradžioje M.Kalniečiui sueis 35-eri.
Kai kurie M.Kalniečio bendraamžiai – Martynas Pocius, Martynas Andriuškevičius – jau yra baigę karjeras ir atradę save kitose srityse.
Bet yra ir gerokai vyresnių, kaip Mindaugas Lukauskis, Simas Jasaitis, vis dar puošiančių LKL čempionatą.
Pagal pastarąjį sezoną Rusijoje atrodo, kad metai tėra tik bereikšmis skaičius M.Kalniečiui, bet jis balansuoja ties ta amžiaus riba, kai krepšininko kojos ne visada spėja paskui galvą.
„Pauliui Jankūnui jau suėjo 37-eri, Artūrui Milakniui tuoj bus 35-eri. Ar „Žalgiriui“ būtų ne per daug patyrusių žaidėjų?“ – susimąstė S.Babrauskas.
„Aš vertinčiau ne metus, o VTB naudingiausio žaidėjo titulą“, – savo nuomonę pateikė G.Krapikas.
„Manyčiau, kad mažiausiai dvejus metus jam dar būtų ne problema žaisti aukščiausiu lygiu, – sakė Š.Sakalauskas. – Juk nereikėtų žaisti po 35 minutes, dabar jis rungtyniauja po 26–30 minučių, o „Žalgiryje“ galėtų rungtyniauti ir dar mažiau – viskas priklauso nuo trenerio ir proceso, galbūt LKL pirmenybėse daugiau žaistų jo dubleris.“
Pats M.Kalnietis nori žaisti ir nori žaisti daug. Taip buvo visą gyvenimą, taip yra ir dabar, kai artėja viena paskutinių progų vėl užsivilkti jaunystės komandos aprangą: „Visko gyvenime būna. Pradedu įsitikinti, kad ir kaip šabloniškai tai skambėtų, gali tobulėti ilgiau. Pats matau, kad yra vietų, kur einu žemyn, bet yra vietų, kur galiu dar pridėti. Aš savęs nenurašau, bandysiu laikytis. Kalbant apie „Žalgirį“ ar kitą komandą, nenorėčiau atvažiuoti kaip veteranas, kur kalbama apie rūbinę, fainas bičas, kuris užsiims su jaunimu ir pažais LKL. Ne, aš turiu ambicijų žaisti ir rodyti, kad galiu žaisti. Šį sezoną man pavyko tai sėkmingai padaryti. Esu pilnas noro įrodyti, kad galiu ir toliau žaisti aukštame lygyje.“
