Tai buvo rungtynės neįprastomis sąlygomis. Dar prieš mačą visa Lietuvos rinktinė su A.Saboniu iš paskos prasuko ratą tamsiomis Prištinos gatvėmis ir praėjo per Kosovo karą su serbais sudegusią didžiąją sporto rūmų areną.
Išgyvenusi mažoji 3 tūkst. vietų arena buvo rekonstruota, bet metų žymė vis tiek palikusi pėdsakus – net aikštės grindų parketas ir linijos nėra visiškai lygios – boulingo varžybose būtų nelengva. Per rungtynes arenoje lyg ir niekas nerūkė, bet iš kažkur atsklido cigarečių dūmų tvaikas.
Atrodė, jog pragare yra ramiau nei Prištinos arenoje, kur sirgaliai šoko ir rėkė lyg pašėlę po kiekvieno taiklaus šeimininkų metimo it po lemiamo įvarčio. Vietos dievuko Dardano Berishos traukiamas Kosovas lygiai (35:35) baigė du kėlinius su rungtynių favorite Lietuva.
„Aš nežinau, ar tai ne sapnas. Žmogau, nenoriu nieko sakyti, kad neprikalbėčiau“, – arti euforijos po lygių dviejų kėlinių buvo per pertrauką sutiktas draugiškas Kosovo rinktinės kineziterapeutas.
Kosovui sapnas baigėsi trečiajame kėlinyje, kai jį nutraukė Gediminas Orelikas ir Adas Juškevičius. Jie tapo košmaru šeimininkams, o po spurto pasitikėjimo įgavo ir kiti Lietuvos rinktinės žaidėjai.
Galbūt padėjo ir A.Sabonis, kuris per pertrauką buvo nuėjęs į komandos persirengimo kambarį ir, po pasitarimo, delnu į delną palydėjo žaidėjus į kovą.
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas lengviau atsipūtė jau po mačo ir, nors tai ir nėra įprasta, stabtelėjo pasikalbėti trumpam.
- Tai buvo pirmasis pasikeitusios rinktinės pasirodymas. Koks įspūdis, Arvydai?
– Patys matėte. Rezultatas geras, nors pradžia nervinga. Vis dėlto pirmas kartas.
- Ar tai tie pašėlę sirgaliai, lėmė tokią įtemptą rungtynių pradžią?
– Reikėtų jų paklausti, kas ten lėmė (šypsosi). Paskui susikaupė, ir viską matėte – atsipalaidavo. Tada ir gerai pataikė, ir gynyboje. Ir jų komandoje, kai tik du žaidėjai – negali prilakstyti visas rungtynes, baterijos sėda.
– Ką naujo sužinojote apie žaidėjus, kurių keliems tai buvo debiutas Lietuvos rinktinėje? Ar jau pamatėte, kuris turi kovotojo širdį ir gali kautis tokioje atmosferoje.
– Anksti dar sakyti. Vėliau geriau pasimatys, kai bus rimtesnių varžovų ir reikės rimtai sustovėti. Ten laukia komandos, kur bus po dvylika žaidėjų.
– Adas Juškevičius sakė, kad pagyrėte jį dėl gražaus perdavimo.
– Gražiai sugalvojo.
– Ar tai jums kažką priminė?
– Turi jis fantazijos, ar ne? (juokiasi). Sakote, panašiai, kaip aš? Nepradėkite (juokiasi).
