„Aš nesu mėgėjas kalbėti daug“, – išskirtiniame interviu LNK televizijai sakė A.Sabonis, traukdamas link išvykimo vartų Stambulo oro uoste.
LKF prezidentas išvyko iš Europos čempionato pirmadienio popietę. Jis tikėjosi Stambule likti ilgiau, juk ketvirtfinaliai prasidės tik antradienį, o finalai vyks sekmadienį.
A.Sabonis įsitikinęs, kad Lietuvos krepšininkai galėjo pasiekti daugiau nei aštuntfinalis, bet komandai pritrūko didesnio visų žaidėjų indėlio per rungtynes su Graikija.
„Ačiū sirgaliams, jie buvo mūsų šeštas žaidėjas. Gaila, kad mūsų (žaidėjų) tik trys buvo, – šyptelėjo A.Sabonis, veikiausiai turėdamas galvoje Joną Valančiūną, Mindaugą Kuzminską ir Mantą Kalnietį, kurie stabiliai žaidė per visą čempionatą, o taip pat per mačą praėjusį sekmadienį su Graikija. – Na, ką galima pasakyti? Vieną kartą nelabai pasisekė turbūt.“
– Rinktinės rezultatas prastas, o žaidimas? – paklausėme A.Sabonio.
– Rinktinė vis tik jauna, daug naujų žaidėjų. Pradžia buvo truputį – galbūt pritrūko sportinės laimės. Po to vyrai susiėmė ir viskas buvo gerai.
Ačiū sirgaliams, jie buvo mūsų šeštas sirgalius. Gaila, kad mūsų (žaidėjų) tik trys buvo.
Tačiau užimti pirmąją vietą ir gauti graikus... ne kasdien taip nutinka. Nieko blogo negaliu pasakyti – vasara praėjo gerai, visi gerai dirbo. Neturiu jokių priekaištų, nes buvau treniruotėse ir mačiau, kad darbas vyksta aukštumoje.
Šiemet gal pritrūko sportinės laimės, gal susikaupimo. Kaip bebūtų, nėra buvę, kad žaistų visi – nes vis kažkam trauma, tai negali. Šiemet kai kas irgi išsiderino. Čia sportas, visko buvo.
– Rinktinėje matėsi komandinė dvasia, naujas treneris sulipo su komanda. Kokia jūsų nuomonė?
– Ir anksčiau santykiai buvo geri. Velnias žino, gal pasitaikė juoda diena. Mūsų jėga yra, kai žaidžia visi vyrai. Sakykime, kai bent dešimt žaidėjų padaro viską, ką sugeba geriausiai, tada varžovui būna sunku. Tose varžybose kai kas nesudirbo. Velnias žino dėl kokių priežasčių. Tai matyt kiekvieno asmeninis reikalas.
Viskas būtų „valio“, bet pasirodo, kad juoda diena nutiko.
Kai kas sako, kad išsigando, bet aš taip nemanau. Gal tiesiog nesusikaupė. O graikai – kaip mes anksčiau. Pastaruosius čempionatus sunkiai iš grupės išeidavome (2013 ir 2015 m. Lietuvos krepšininkai iškovojo sidabrą), o dabar viskas atvirkščiai mums baigėsi.
Viskas būtų „valio“, bet pasirodo, kad juoda diena nutiko čia (aštuntfinalyje).
– Pralaimėjimas buvo netikėtas, ar ne?
– Mūsų krepšinį pasaulyje gerbia. Visi buvo nustebę, bet čia krepšinis – šįkart baigėsi taip.
– Kalbant apie sunkiojo puolėjo poziciją – tikėjomės, kad Donatas Motiejūnas užpildys tą spragą, kuri atsivėrė, nes rinktinėje nebuvo jūsų sūnaus Domanto ir Pauliaus Jankūno. Kaip tai vertinate?
– Aš gi ir sakau, jei būtume sužaidę visi... Mes gi neturime tokių talentų, kad vienas ar du galėtų ištempti. Mums reikia bent aštuonių, jei ne dešimties. Tačiau, jei jų neatsiranda, turime problemą.
– Dėl D.Motiejūno turėjote didesnių lūkesčių?
– Žinoma. Vis dėlto jis žaidžia ir ketvirtoje, ir penktoje pozicijoje – tikrai tikėjomės daugiau. Nu, ką čia gali pasakyti – žmogui gal kitos problemos buvo didesnės už šias.
Yra treneriai, trenerių štabas labai gerai dirbo, viskas buvo išanalizuota ir pateikta. Patys žaidėjai sakė, kad neįvykdė nurodymų. Kaip ir Dainius (Dainius Adomaitis) sakė, jei viską būtume įvykdę pagal planą ir pralaimėję, tada viskas būtų aišku.
Bet buvo nepadaryta. Jei sakoma, kad į kairę negalima jo leisti, o jis eina tris kartus į kairę, tai ką tada galime padaryti? Buldozerį pastatyti? Matyt, tokia diena, velnias žino.
– Ką palaikysite per likusį čempionatą?
Apie Domantą: Buvo pasiūlyta nevykti, o jis dar per jaunas, kad galėtų neklausyti.
– Latvius. Aš už kaimynus kažkaip.
– O jūsų sūnus Domantas stebėjo čempionatą?
– Jis matė visas rungtynes. Jis jaunas vaikinas, dega ir nori žaisti, bet įvyko kaip įvyko. Buvo pasiūlyta nevykti, o jis dar per jaunas, kad galėtų neklausyti.
– Dabar laukia pasaulio čempionato atrankos varžybose, kuriose nežais visi geriausi žaidėjai. Sirgaliai yra nusivylę. Galima juos suprasti?
– Tie, kas supranta krepšinį, visi turi būti nusivylę. Nes krepšinis yra tam, kad sirgaliai pažiūrėtų visus geriausius. Mūsų rinktinė nėra Ispanija, kurioje gali dešimt žaidėjų neatvažiuoti, bet yra kitas dešimtukas, į kurį irgi įdomu pažiūrėti.
Pas mus to nėra. Vieno kito žaidėjo praradimas yra peilis. Žiūrovai juk susirenka pažiūrėti geriausios sudėties.
Tie, kas supranta krepšinį, visi turi būti nusivylę. Nes krepšinis yra tam, kad sirgaliai pažiūrėtų visus geriausius.
– Kokie darbai laukia iki varžybų lapkričio mėnesį?
– Ruošiamės „langams“. Moterų varžybos prasidės lapkričio pradžioje, o lapkričio pabaigoje – vyrai. Kaip ten bus toliau – nežinomybė. Žiūrėsime, kaip toliau eis reikalai su Eurolyga. Kas galės žaisti, kas negalės. Aišku, nori žaisti tai visi.
– Ar turite vilčių, kad iki 2019 metų kas nors pasikeisis?
– Nebent per langus pasimatys kažkas tragiška. Kitaip... Nemanau, kad kas keisis.
