89:69 prieš Bulgariją ir 74:66 prieš Čekiją – tai svarbiausi skaičiai per savaitę Lietuvos rinktinės darbo pirmajame atrankos varžybų lange.
Kazio Maksvyčio startą sekus iš arčiau, galima daryti daugiau pastebėjimų apie Lietuvos rinktinės kelio pradžią link 2023 metų pasaulio čempionato.
Rinktinės veidas pasikeitė
Po daniškų ir belgiškų pamokų Europos krepšinio čempionato atrankoje bei slovėnų ištraukto olimpinio kelialapio iš mūsų šalies komandos, kai jai vadovavo Darius Maskoliūnas, nauja Lietuvos rinktinė pasirodė sirgaliams Klaipėdoje ir Opavoje.
Intensyvesnis krepšinis, kuriame didele žaidėjų rotacija grįsta gynyba ir aiškiai sudėlioti akcentai puolime padėjo kontroliuoti abu mačus, nors lietuviai žaidė be 14-os Eurolygos žaidėjų bei dviejų NBA žvaigždžių.
Greitai pereiti į varžovų pusę, o tada jau ne skubėti, o išlaukti derinio pabaigos atakai – lietuvių planas veikė, nors Čekijoje tritaškių taiklumas nebuvo aukštas (26 proc.).
Užtat Čekijoje praleisti tik 66 taškai, tiesa, varžovai anksti prarado vieną savo lyderių Davidą Jelineką – po rungtynių šalia arenos teko matyti čeką nuoga apibintuota koja lauke šnekučiuojantis su draugais.
Rinktinės trenerių namų darbai ir pasirinktas žaidimo stilius paliko gerą įspūdį ne tik stebint rungtynes iš šalies.
„Patys matėte – dvi pergalės, laisvas ir gražus krepšinis. Tikiu, kad esame gerame kelyje“, – paklaustas apie K.Maksvyčio debiutą sakė ilgametis rinktinės puolėjas Mindaugas Kuzminskas, su 13 taškų buvęs rezultatyviausias Lietuvos komandoje per laimėtas rungtynes Čekijoje.
„Treneris įvedė savo tvarką, panašią kaip Permėje, tik dar griežtesnę“, – pridūrė K.Maksvyčio komandoje Rusijoje žaidžiantis Eigirdas Žukauskas.
Dabartinės komandos trenerių štabas itin ilgas – Kęstutis Kemzūra, Giedrius Žibėnas, Evaldas Beržininkaitis ir Tomas Rinkevičius šokinėjo nuo suolo su patarimais ir atrodė solidžiau nei D.Maskoliūno komanda, kuriam kartais talkindavo vienintelis Benas Matkevičius, nes kitas asistentas Tomas Masiulis ne per visus mačus buvo išleidžiamas Barselonos klubo į rinktinę.
Akivaizdu, kad treneriams dar reikia nugludinti vaidmenis ir tarpusavio ryšį. Rungtynių Čekijoje paskutinę minutę, kai persvara dar buvo trapi, teko pastebėti, kaip kažką mikliai pataręs K.Kemzūra ir G.Žibėnas griebėsi už galvos, į aikštę išleidus Margirį Normantą ir Mindaugą Kuzminską. Galiausiai, vienas perėmė kamuolį, o kitas pataikė iš aikštės vidurio kiek chaotiškoje, bet laimingoje mačo pabaigoje.
Pakomentavęs rungtynes, K.Maksvytis atsisveikindamas susidaužė rankomis su iš Lietuvos automobiliais į Čekiją atvykusiais trimis žurnalistais ir dviem fotografais. Tai buvo mažas, paprastas, bet iliustratyvus pagarbos gestas, kokio būtų neįmanoma tikėtis iš buvusio rinktinės trenerio.
Naujas rinktinės ginklas
Eigirdas Žukauskas būdamas 29 metų debiutavo Lietuvos rinktinėje ir tai padarė solidžiai.
„Laimėjome visi drauge, bet stabiliausiai vertinant abejas rungtynes sužaidė Eigirdas Žukauskas – tiek puolime, tiek gynyboje“, – apie 206 cm ūgio puolėją sakė K.Maksvytis, treniruojantis jį ir Permės komandoje.
Pradėjęs kilti nuo kuklių Lietuvos komandų NKL varžybose, puolėjas per žemesnes Prancūzijos lygas pamažu pasiekė Lietuvos rinktinę.
Per debiuto rungtynes su Bulgarija jis pelnė 9 taškus ir atkovojo 3 kamuolius.
Mače su Čekija E.Žukauskas surinko 11 taškų, atkovojo 8 kamuolius, o jo plius/minus rodiklis buvo aukščiausias: Lietuva pelnė 21 tašku daugiau už varžovus radviliškiečiui būnant aikštėje.
Akivaizdu, kad vasarą treniruotės su Mykolo Aleknos treneriu Mantu Jusiu nebuvo veltui – E.Žukauskas ir Opavoje kelis kartus tarsi šuolininkas į aukštį pakilo kovoje dėl kamuolio, o ginantis buvo sunkiausiai įveikiama uola.
Jo tritaškis likus dviem minutėms buvo labai svarbus. „Treneris nubraižė derinį, kad man reikėtų atakuoti. Kamuolys suvaikščiojo taip, kad surado mane atakos smaigalyje. Nieko ypatinga“, – savęs nesureikšmino E.Žukauskas, pabrėžęs komandinę pergalę.
Nors puolėjas liko kuklus, auga įdomi intriga dėl jo vietos rinktinėje, kai ji kitą vasarą susirinks visu pajėgumu. Žinant, kad Lietuvos rinktinei trūksta aiškių lyderių ketvirtoje pozicijoje, jau braunasi mintis: gal E.Žukausko skrydis yra tik pusiaukelėje?
Kas bus svarbiausi gynėjai?
Kol Rokas Jokubaitis, Lukas Lekavičius ir Mantas Kalnietis žaidė Barselonoje, K.Maksvyčiui teko sukti galvą, kam patikėti pagrindinio atakų organizatoriaus vaidmenį.
Mindaugas Girdžiūnas pradėjo rungtynes kaip starto penketo įžaidėjas, nors Vilniaus „Ryte“ jis žaidžia atakuojančiu gynėju. Mače Čekijoje jo metimai padėjo pajudėti sunkiomis pirmosiomis minutėmis, tai vėl buvo labiau snaiperio, o ne įžaidėjo žaidimo elementai, bet su M.Girdžiūnu komanda atrodė gana patikimai.
Arną Veličką nukonkuravęs ir į rinktinę po 8 metų pertraukos sugrįžęs Vytenis Čižauskas rodė daug pastangų, bet rungtynėse Čekijoje buvo akimirka, kai neapsikentęs treneris liepė sėstis ant suolo buvusiam auksinės jaunimo kartos įžaidėjui. „Šios rungtynės parodė, kad strigome įžaisdami kamuolį. Manau, kad paspirtis bus Vaidas Kariniauskas, kuris turėtų grįžti po traumos – jis buvo numatytas šiam vaidmeniui”, – sakė K.Maksvytis.
Įdomu, ar per kitą langą, kuris atsivers vasarį dviem rungtynėmis su Bosnija ir Hercegovina, K.Maksvytis ir toliau šios komandos lyderio marškinėlius patikės Tomui Dimšai.
Atakuojantis gynėjas per dvejas rungtynes metė net 22 dvitaškius ir tritaškius, bet pataikė tik 4.
17 proc. taiklumas tikrai nėra tai, ką gali Trevizo komandoje šį sezoną rungtyniaujantis su „Žalgiriu“ sutartį turintis 27 metų gynėjas, tad tikriausiai bus tikima, kad Tomas taikiklį suderins. Juo labiau, kad didelio atakuojančių gynėjų pasirinkimo ir nėra.
Trys vidurio puolėjai
Jonas Vančiūnas, Domantas Sabonis, Artūras Gudaitis, Donatas Motiejūnas, Marekas Blaževičius – nė vieno jų nebuvo rinktinėje, bet kiti trys centrai žaidė naudingai šiame lange.
Laurynas Birutis pradėdavo starte ir būdavo aktyvus atakose. Martynas Echodas negauna laiko pasireikšti Venecijos klube, bet rinktinėje atsigavo ir areną Opavoje paliko su dvigubu dubliu (12 taškų ir 11 atk. kamuolių).
Dar buvo ir Gytis Masiulis, gebantis išplėsti erdvę taiklia ranka bei galintis įsiutinti varžovą ir save piktu bloku, – rungtynėse su Čekija Gytis sykį nupūtė varžovo metimą taip galingai, kad pasiuntė riebesnį žodį iš paskos ir gavo techninę pražangą.
Veikiausiai ir per kitą langą rotuosis šie trys vidurio puolėjai, o štai dėl ketvirtos pozicijos krepšininko lieka klausimų. Po tobulų rungtynių su Bulgarija, į kurios krepšį įskraidino 6 tritaškius, Osvaldas Olisevičius buvo akylai prižiūrimas Čekijoje, tad turėjo žaisti arčiau krepšio, o ten dvimetrinis puolėjas jautėsi ne taip patogiai.
Čekijoje tryliktu žaidėju liko Eimantas Bendžius, o dar toliau nuo rinktinės laiką leido Gediminas Orelikas ir Gytis Radzevičius – K.Maksvytis turės pasirinkimą tarp panašaus lygio žaidėjų.
Jautrios minutės po rungtynių
Lietuva turėjo nedaug sirgalių, bet ištikimų. Prie kelių Čekijoje gyvenančių lietuvių pirmadienį prisidėjo aštuoni Sėklos vyrai su būgnais ir balsais tribūnų viduryje – pagarba, kad jie išlaikė tradiciją ir atvyko, nepabūgę COVID-19 užsikrėtimų rekordų Čekijoje.
Bet ir šeimininkai verti šiltų žodžių už gražią šventę, skirtą Jakubui Širinai.
Kalbama, kad būtent dėl šio įžaidėjo Čekijos krepšinio federacija rungtynes surengė Opavoje – 34 metų krepšininkas yra gimęs, augęs šiame mieste, 13 metų atstovauja vietos klubui, o po olimpinių žaidynių paskelbė, jog baigs karjerą rinktinėje.
Nors kitais metais Čekijoje vyks ir Europos čempionatas, J.Širina apsisprendė, kad atėjo laikas užleisti vietą jaunesniems ir pirmadienį sužaidė 50-ąjį – paskutinį mačą rinktinėje.
Lietuvoje įprastai žaidėjai ar treneriai pagerbiami skubiai, per pertrauką, tarsi taupant visų laiką, o Opavoje po rungtynių itin šiltas pagerbimas vyko kitaip.
Po pralaimėjimo greitai šypsenas dėl bendražygio susigrąžinę Čekijos, taip pat Lietuvos krepšininkai aikštėje plojimais pagerbė įžaidėją, kai tribūnos jam kėlė ovacijas, o Čekijos krepšinio federacija atrideno didelę statinę su J.Širinos veido atvaizdu ant jos.
„Jei atvirai, – taip, – paklaustas, ar lietuviai savo legendas palydi per kukliai, iškart sutiko M.Kuzminskas. – Tikiu, kad ateityje ir pas mus taip bus.
Patys rengiame vaikų stovyklas ir matau, kad krepšininkai, kai tik baigia karjeras, yra labai greitai pamirštami. Žinant, kiek žaidėjai atiduoda savęs, – kažkiek gaila.
Bet yra kaip yra. Ne dėl to mes žaidžiame už Lietuvą.“
