Lukas Lekavičius krito ant kelių, bet neišsaugojo išsprūdusio kamuolio.
Mantas Kalnietis paleido perdavimą į krepšio konstrukciją, kai Edgaras Ulanovas nespėjo išlįsti laisvas po krepšiu iš varžovo gniaužtų.
Lietuviai atsainiai kėlė ranką į viršų, palikdami varžovus paleisti į lietuvių krepšį tikslius tolimus metimus.
Adas Juškevičius nieko nelaukęs paleido tolimą metimą, nors iki ketvirčio pabaigos dar buvo likę 25 sekundės. Kamuolys net nelietė lanko.
Kai Mindaugas Kuzminskas po efektingo reido neįdėjo į krepšį, D.Adomaitis tiesiog nudelbė akis į žemę.
Nors vienu metu ant parketo krito net penki Lietuvos ir Latvijos žaidėjai, mūsiškiams sekmadienio vakarą trūko ir tikslumo, ir šiek tiek ugnelės.
„Žaisk! Žaisk!“ – ragino Dainius Adomaitis savo auklėtinius, kai baigiantis ketvirtajam kėliniui švieslentėje užsidegė -20.
D.Adomaitis lūžio metu mostelėjo kumščiu, nepatenkintas saviškių gynyba, kuri leido latviams šeimininkauti jų tvirtovėje ir žaisti dėl 100-ojo taško.
Kai kurie Lietuvos krepšinio sirgaliai ėmė skirstytis dar paskutinėmis minutėmis. Skirtumas tiesiog degino jų akis.
„Sveikinimai latviams. Atrodė, kartais, kad susitinka skirtingame pasiruošime skirtingos komandos, nors iš dalies, čia ir yra tiesos. Matėsi, kad latviai žymiai greitesni kiekvienoje situacijoje: ir gynyboje, ir puolime. O mes visur vėlavome, – spaudos konferencijoje kalbėjo D.Adomaitis. – Daug tokių taktinių klaidų gynyboje. Kur turime stovėti – ten nesame. Turime dar tris treniruotes ir reikia visas tas klaidas eliminuoti iš žaidimo. Per daug lengvų metimų davėme, per daug lengvų situacijų vienas prieš vieną. Aiškiose situacijose pasielgėme ne taip, kaip turėtume.“
– Lietuviai nesulaikė ne tik latvių tritaškių, bet ir per jų galvas lipančių varžovų. Latvija atkovojo 12 kamuolių puolime. Tai buvo energijos ar nusiteikimo trūkumas?
– Kai kalba eina apie rinktinę, nekalbėkime apie nenusiteikimą. Tokio žodžio net negali būti. Sakyčiau, energijos stoka. Pagrinde buvo energijos stoka.
Dar pirmame ketvirtyje buvo kelios situacijos, kai mažesnis žaidėjas turėjo padėti gynyboje, bet trys atsistoję žiūri, kaip mažas kovoja su dideliu. Pritrūko energijos.
– Praėjusiame lange rinktinės žaidimas buvo aiškiai išreikštas per priekinę liniją – ypač Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį. Kaip žaidėjams sekasi tvarkytis su naujomis užduotomis ir rasti naujų kelių varžovų krepšio link?
– Kiekvienas langas yra nauja istorija. Nauja komanda – kaskart ji kita. Užtrunka to laiko. Kiekviena treniruotė yra brangi, kad tu galėtum susižaisti. Nes jau vakar matėsi treniruotėje, kad mums trūksta sprendimų priėmimo. Gero ir greito. O gynyboje trūksta susikalbėjimo. Tikimės, kad per tas kelias dienas pagerinti.
– Kiek dalykų neatskleidėte, kuriuos gal išvysime oficialiuose mačuose su Kroatija ir Nyderlandais?
– Ne, negali čia kažko nuslėpti. Reikia išsibandyti dalykus. Juos bandėme. Žaidėme su skirtingais penketais, skirtingas situacijas, kaip norime atakuoti.
– Matėme kelis penketus: su Gudaičiu centro pozicijoje, su Kairiu, su Želioniu. Kuris penketas buvo veiksmingiausias?
– Po tokių rungtynių sunku kažką surasti. Bet pabaigoje, galima pasakyti, su Želioniu visai neblogai pavyko išplėsti žaidimą. Tas penketas gynyboje kartais gal būdavo dinamiškesnis.
– Kodėl nepavyko perlaužti rungtynių po pertraukos, kai po dviejų tritaškių skirtumas buvo ištirpęs iki dviejų taškų?
– Pirmiausia, jie gynyboje sužaisdavo agresyviau ir mus išmušdavo iš derinių. Neateidavome ten, kur turėdavome. Nesugebėjome išnaudoti persvarų. Prieš rungtynes kalbėjome, kad tai yra metikų komanda, kuri meta daugiau tritaškių nei dvitaškių.
– Jeigu jo įmanoma rasti po tokių rungtynių, kokio pozityvo galima pasiimti iš šio mačo?
– Kad po rungtynių turėsime 12 žaidėjų ir galėsime pradėti rengtis toms rungtynėms, treniruotėse turėdami geresnę rotaciją.
