Tai – savotiška rinktinės tradicija, kuri tęsiasi nuo 2015 m. Europos čempionato.
„Su Sabu tai pradėjome prieš ketverius metus Rygoje. Reikėjo „atidaryti“ naujus miestus besirengiant čempionatui. Tada Rygą „atidarėme“ ir „uždarėme“, po to Lilyje, kuriame vyko finalinis etapas, vėl „atsidarėme“, – pasakoja B. Matkevičius.
Kai kada laimi A.Sabonis, kai kada B.Matkevičius.
„Neskaičiuojame savo vasaros pergalių. Net jei ir skaičiuotume, rezultatas džentelmenišku susitarimu liktų tarp mūsų“, – sako „Boston Celtics“ skautu Europoje dirbantis B.Matkevičius.
Mesti „kabliu“ jis išmoko iš tėčio Vilmanto, buvusio Viliaus „Statybos“ puolėjo, kurio karjera vėliau pasuko į Vokietiją.
„Teko greitai išmokti, nes jis manęs nesigailėjo. Su juo konkuruodavome nuolat po treniruočių“, – prisimena nuo penkerių Vokietijoje gyvenęs, o vėliau JAV mokęsis krepšinio specialistas.
B.Matkevičius taip pat žaidė krepšinį aukštu lygiu. Baigęs mokyklą Luizianos valstijoje, vėliau jis gavo stipendiją antrajame NCAA divizione žaidžiančiame Arkanzaso universitete Montisele. Po to jis žaidė profesionaliai Vokietijoje, tačiau karjerą nutraukė traumos, ir B.Matkevičius tapo trenerio padėjėju. Vėliau jį pastebėjo ir pakvietė Maskvos CSKA dirbęs Jonas Kazlauskas, 2013-aisiais atsivedęs jauną specialistą ir į Lietuvos rinktinę.
„Skaniausia“ B.Matkevičiaus akimirka rinktinėje buvo prieš ketverius metus. „Tai buvo pergalė prieš Serbiją žaidžiant Lilyje, Europos čempionato pusfinalyje. Patekome į finalą ir iškovojome kelialapį į Rio olimpines žaidynes. Jausmas buvo nerealus”, – prisimena B.Matkevičius.
Į rinktinę pakviesti geriausi Lietuvos krepšininkai. Tačiau konkurentą metant „kabliu“ iš aikštės vidurio B.Matkevičius mato tik vieną.
„Nėra tikros konkurencijos šiuo metu. Išskyrus Arvydą“, – sako B.Matkevičius.
