Lietuvos profesionalių krepšininkų asociacija apibrėžiama kaip savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
Idėja įsteigti krepšininkų profsąjungą kilo 27-erių kauniečiui Dominykui Domarkui, šį sezoną rungtyniavusiam Pasvalyje. Tarptautinės verslo teisės magistro studijas baigęs bei profesionalių sportininkų teisių apsaugos tema magistrinį darbą rašęs krepšininkas seniai mintyse dėliojo galimą krepšininkų profsąjungos paveikslą.
Parengęs įstatus, apibrėžiančius asociacijos veikimo struktūrą, D.Domarkas kreipėsi į visų dešimties LKL komandų kapitonus, kurie vieningai pritarė pasiūlytai iniciatyvai. Prie šios kompanijos steigėjų iš viso prisijungė 30 lygoje rungtyniaujančių krepšininkų.
Laikinuoju prezidentu žaidėjai paskyrė „Pieno žvaigždžių“ veteraną Laimoną Kisielių. 35-erių puolėjas baigė verslo vadybos studijas Raymondo A.Masono verslo mokykloje „William & Mary” koledže, Virdžinijoje.
Vykdančiojo direktoriaus pareigas eis D.Domarkas, o asociacijos viceprezidentu turėtų tapti Paulius Jankūnas.
„Idėja kilo po kovo 13 dienos LKL valdybos posėdžio. Valdybai, iš kurios 12 balsų 10 balsų priklauso klubų vadovams, nusprendus nutraukti sezoną, tapo aišku, kad reikia, jog kažkas atstovautų krepšininkų balsui. Kad jis būtų girdimas. Beprecedentis įvykis, kai po rytinės treniruotės tiesiog buvo pranešta apie nutrauktą sezoną. Nesitariant ir neklausiant krepšininkų pozicijos.
Pagrindinė asociacijos vizija – atstovauti ir kolektyviai ginti asociacijos narių teises, siekiant gerinti ir užtikrinti tinkamą teisių apsaugą. Šiuo metu asociacija koncentruojasi į LKL žaidėjus, bet planuose yra minčių plėstis, jei bus noro ir iniciatyvų kitose lygose. Taip pat bendraujame su kitų šalių lygų asociacijų vadovais. Kalbamės, kokius paslaugų paketus jie siūlo. Norime, kad tai neštų naudą tiek žaidėjams, tiek lygai“, – 15min sakė D.Domarkas.
LKL šį sezoną žaidė 10 komandų, tad šiuo metu nežinomybėje yra apie 120 krepšininkų, ieškančių, kas galėtų juos atstovauti diskusijose su lyga ir klubais.
Krepšininkai nėra patenkinti klubų sprendimu vienašališkai nutraukti praėjusį sezoną, vadovų nenoru komunikuoti atlyginimų klausimais bei neaiškia situacija dėl ilgalaikių kontraktų, kuriuos klubai nori nukirsti per pusę.
„Asociacija leidžia sėsti į vieną valtį su klubais, – 15min sakė vienas iš idėjos iniciatorių L.Kisielius. – Asociacijos pagalba yra atstovaujami krepšininkų norai. Žiūrima, kur lyga gali tobulėti, atsižvelgdama ir į žaidėjų pageidavimus. Žaidėjai turės galimybę prisidėti prie LKL klubų priimamų sprendimų įvairiais klausimais. Tai vyksta visose profesinėse sąjungose. Ar esi mokytojas, ar gaisrininkas, ar futbolininkas, ar krepšininkas. Minčių apie žaidėjų asociacijos steigimą buvo ir anksčiau, bet esama situacija parodė, kad ji šiuo metu yra labai reikalinga.“
Prie D.Domarko iniciatyvos steigti žaidėjų asociaciją prisijungė ir dešimties LKL komandų kapitonai: L.Kisielius („Pieno žvaigždės“), Paulius Jankūnas (Kauno „Žalgiris“), Eimantas Bendžius (Vilniaus „Rytas“), Vytenis Lipkevičius (Panevėžio „Lietkabelis“), Simas Galdikas (Klaipėdos „Neptūnas“), Marius Runkauskas (Utenos „Juventus“), Mindaugas Lukauskis (Prienų „CBet“), Antanas Udras („Šiauliai“), Artūras Jomantas (Alytaus „Sintek-Dzūkija“) ir Arminas Urbutis (Kėdainių „Nevėžis“).
„Staigią asociacijos duodamą naudą įsivaizduoti sudėtinga, įsivažiavimui reikės laiko ir pastangų. Tačiau šiam momentui turime aiškią poziciją, jog mes nesutinkame su klubų nutarimu ir nenoru mokėti kompensacijų už kontraktų nutraukimus. FIBA krepšinio arbitražo teismas nurodė gaires, kaip reikėtų spręsti ginčus tarp žaidėjų ir klubų. Mes pritariame šioms sąlygoms ir tikimės, kad klubai atsakingai pažiūrės į susiklosčiusią situaciją ir kvies žaidėjus tartis dėl abiems pusėms palankių kompromisų, siekiant išvengti teisminių procesų, – sakė D.Domarkas. – Pirminiai asociacijos siekiai būtų gauti balsą LKL taryboje, pripažinimą iš LKF ir kitų organizacijų, kad būtume girdimi. Suprantame, kad situacija ne iš lengvųjų visiems, nežinome, kada naujas sezonas gali startuoti, kiek komandų lygoje išliks, bet tiek žaidėjai, tiek LKL vadovas, tiek, tikiuosi, klubų vadovai suprato, jog žaidėjai turi turėti balsą ir dalyvauti lygos sprendimų priėmimo procese.“
Abejoja sprendimo skuba
Konfliktas įsižiebė „juodąjį penktadienį“, kovo 13-ąją dieną, kai LKL galvos (prezidentas, generalinis direktorius bei 10 klubų vadovai) dėl COVID-19 parazito atnešto force majeure keldami rankas į viršų priėmė sprendimą anksčiau laiko nutraukti sezoną.
„Viena iš civilinio kodekso force majeure aplinkybių yra negalėjimas jos kontroliuoti ir užkirsti tam kelio. Faktas, kad klubai galėjo kontroliuoti kada užbaigti sezoną ir užkirsti kelią tokio sprendimo priėmimui. Svarbu suprasti, jog šalyje įsigaliojęs karantinas nėra pagrindas leidžiantis automatiškai taikyti nenugalimos jėgos aplinkybes ir nevykdyti prievolių. Ar LKL klubai tikrai išnaudojo visas derybų galimybes – kalbėjosi, derėjosi ir ieškojo geriausių sprendimų? Aš taip nemanau“, – kalbėjo L.Kisielius.
Pasibaigus sezonui iškilo ir atlyginimus klausimas. Ar klubai turėtų mokėti žaidėjams pinigus po kovo 13 dienos?
Jei „Pieno žvaigždžių“ ir Utenos „Juventus“ sudarė taikos sutartis su žaidėjais ir išmokėjo simbolines kompensacijas iki balandžio 1-osios dienos, tai nemaža dalis stipriausių šalies krepšinio klubų to daryti neketina.
„Pilnai suprantame, kad yra dvi nukentėjusios šalys – nekalbėjau nei su vienu krepšininku, kuris sakytų, jog nori gauti visus pagal kontraktą numatytus pinigus. Pavyzdžių, kaip klubai tariasi su žaidėjais, yra ne vienas. Tarkime, Italijos lygoje žaidėjams bus išmokama 80-100 proc. kontrakte numatytos sumos, Eurolygos žaidėjai taip pat derasi dėl 80% likusio atlyginimo. Svarbu, kad būtų komunikuojama ir ieškoma abi puses bent iš dalies tenkinančių sprendimų“, – sakė žaidėjų asociacijos prezidentas L.Kisielius.
Nors dalis Eurolygos klubų, įskaitant šiuo klausimu vedantį Kauno „Žalgirį“, sustabdyto sezono metu siūlo žaidėjams nemokėti atlyginimų, tačiau krepšininkams gelbsti žaidėjų asociacija, kurios prezidento pareigas einanti Slovėnijos krepšinio legenda Bostjanas Nachbaras stoja į kovą už krepšininkų teises.
Lietuvoje situaciją kontroliuoja klubų vadovai, o kai kurie nepatenkinti žaidėjai ketina kreiptis į sporto arbitražo teismą.
LKL klubų vadovai vieningai teigia, kad biudžetai kitąmet mažės drastiškai, tad atlyginimų kritimas prognozuojamas nuo 30 iki 50 proc.
„Yra klubų, kurie žaidėjams siūlo susimažinti atlyginimą per 60-70 procentų. Taigi bus žaidėjų, kurie nukentėtų ne dešimtimis, o šimtais tūkstančių. Tokiu atveju bus neišvengta ir teisminių procedūrų. Klubai prisidengs force majeure ir vienpusiškai nutrauks kontraktus, bet tą darydami jie rizikuos ir žaidėjams nepaliks jokio kito kelio, kaip kreiptis į teismą“, – teigė L.Kisielius.
Lietuvos krepšinyje reikėjo laukti virš 20 metų ir didelio ekonominį smūgio atnešusio koronaviruso, jog tai įskeltų žiežirbą darbams kurti žaidėjų asociaciją.
Pastarasis bandymas, inicijuotas legendinio Vilniaus „Sakalų“ krepšininko Rolando Skaisgirio, užgeso vos po kelių mėnesių. Tai darbas, kuriam reikia didelio entuziazmo ir pasišventimo, tikėkimės, kad krizės prispausti krepšininkai šio alkio nepraras, nes ilgainiui tai gali duoti didelę naudą visiems.
