Gedimino Petrausko vadovaujama „Pieno žvaigždžių“ komanda prieš sezono pradžią išsirinko naują kapitoną – juo tapo sunkusis kraštas Arvydas Šikšnius.
33 metų 196 cm ūgio krepšininkui Pasvalio ekipa – jau septintoji skirtinga LKL komanda karjeroje.
„Nežaidžiau tik Alytuje, Kaune ir Panevėžyje. Kelios komandos, kuriose žaidžiau, jau net nebeegzistuoja“, – mintyse suskaičiavęs savo paties komandas šypteli A.Šikšnius.
Nežaidžiau tik Alytuje, Kaune ir Panevėžyje.
O skaičiuoti A.Šikšniaus karjeroje tikrai yra ką. 2007 metais profesionaliai krepšinį žaisti šis kretingiškis pradėjo Jonavoje, per 13 metų jis pakeitė net dešimt klubų. Ilgiausiai (per du kartus viso trejus metus – aut.) A.Šikšnius praleido Utenos „Juventus“ komandoje.
Vos prisijungęs prie „Pieno žvaigždžių“, A.Šikšnius iškart tapo komandos kapitonu. Stebėtis nėra ko – tai turbūt vienas geriausiai lietuvišką krepšinį pažįstančių žmonių, šiuo metu žaidžiančių Lietuvoje.
Įvairiaspalvę patirtį sukaupęs A.Šikšnius dabar yra įsitikinęs – komandos sėkmė priklauso ne tik nuo individualaus meistriškumo, bet ir didesne dalimi nuo to, kokią atmosferą viduje kuria patys žaidėjai.
„Man patinka tai, ką matau. Pati atmosfera komandoje yra gera – pradžioje būname dirbtinai draugiški, reikia apsitrinti. O dabar tikrai jaučiasi, kad smagiai bendraujame, atmosfera gera. Jokių konfliktų komandoje nėra, todėl manau, kad galime šį tą nuveikti“, – banguojantį Pasvalio ekipos sezoną įvertino kapitonas.
– Arvydai, dabar žiūrint i jūsų atstovautas komandas gali net galva apsisukti. O kai pradėjote savo karjerą, numanėte, kad išmaišysite tiek daug skirtingų miestų ir klubų?
– Tikrai nebuvo mano tikslas žaisti tiek daug skirtingų komandų. Smagu būtų per karjerą visose sužaisti (juokiasi – aut.). Bet aš kažkaip nesureikšminu šito dalyko, juk žaidėjai vidinėje rinkoje cirkuliuoja, vieni anksčiau pasirašo sutartis, kiti vėliau, tai man taip išpuola – turi kelių komandų pasiūlymus, pasirenki vieną, kuris atrodo tinkamesnis. Svarbiausia išvengti tų komandų, kurios turi finansinių sunkumų.
– Užsiminėte apie finansinius sunkumus. Teko tai patirti savo kailiu?
– Tokią patirtį turėjau Kėdainiuose. Ir kai buvau „Ryte“, tai pats paprašiau, kad mane paskolintų – norėjau daugiau žaisti. Kėdainiuose buvo pažadėtas milijonas, kurio nesulaukėme, tai daug žaidėjų išsiskirstė, vieni anksčiau, kiti vėliau.
Kai buvau „Ryte“, tai pats paprašiau, kad mane paskolintų.
– Keičiant daug komandų tenka daug kartų ir persikraustyti. Turbūt jau įpratote, kaip greitai ir mobiliai pakeisti gyvenamąją vietą?
– Sezono metu gyveni ten, kur gyveni. O kai baigiasi sezonas, susipakuoji daiktus ir važiuoji į pastovią gyvenimo vietą – su žmona gyvename Vilniuje, tai mano pagrindinis gyvenimas ir visi daiktai yra ten. O mieste, kuriame žaidi, tai turi tik sportinę aprangą, buities reikalus ir dar kelis daiktus – dabar Pasvalyje turiu patefoną, kad smagiau būtų. Iš esmės tai man reikia tik lovos (juokiasi – aut.).
– Lietuvos krepšinio sirgaliai jus atsimena nuo maždaug 2008 metų, kai laimėjote NKL dėjimų konkursą. Po metų tą patį konkursą laimėjote ir LKL. Kaip tos pergalės atrodo dabartinio A.Šikšniaus akimis?
– Nenorėjau nei pirmą, nei antrą kartą dalyvauti. Bet kai esi jaunas, daug pasirinkimo neturi – pasakė, kad dalyvausi, reiškia dalyvausi. Tada viskas vyko ekspromtu, nebuvau kažkoks oro virtuozas. Bet tais laikais dar nebuvo „Instagram“ tinklo, tai žmonės nematydavo, kaip iš tikrųjų galima įdėti (juokiasi – aut.).
Šuolį aš aišku turėjau, bet daug tokiems konkursams neprisiruoši. NKL konkurse, prisimenu, pats pilnai nesupratau, kaip laimėjau – toks jausmas, kad būčiau pats už savo varžovą balsavęs, jei galėčiau. O LKL konkurse viskas buvo iš emocijų. Tai buvo „Žvaigždžių rungtynės“, man tai buvo didis reikalas – ne tik, kad pakvietė žaisti, bet dar ir išleido į aikštelę. Tikrai buvau užsivedęs, tai buvo postūmis laimėti tą konkursą – adrenalinas duoda energijos, šitą galiu garantuoti. Kelis dėjimus įdėjau, galvoju: „kaip aš čia taip?“. Pats truputį nepatikėjau – turbūt geros emocijos suteikia sparnus.
– O kaip jūs vertinate savo dabartinę formą ir šį sezoną?
– Trauma truputį išmušė iš vėžių, nes fiziškai jaučiausi turbūt geriausiai per savo karjerą. Tikrai jaučiausi puikiai – vasarą buvo daug krepšinio, greičiau įėjau į tinkamą ritmą. Toks paslydimas lygioje vietoje tikrai buvo smūgis – negalėjau pakankamai stipriai sportuoti, tai dabar sugrįžti bus sunkiau. Dar iškart smogė koronavirusas, tai dvi savaites praktiškai pramiegojau lovoje.
– O kaip jūsų, kaip kapitono akimis, atrodo Pasvalio ekipos žaidimas?
– Komandos atžvilgiu, tai mane vaizdas džiugina – labiausiai džiugina tai, kad gerėja žaidimas. Sezono pradžia buvo banguota, bet dabar viskas atsistojo į savo vėžes – turime ir patyrusių, ir labai energingų žaidėjų. Man patinka tai, ką matau. Pati atmosfera komandoje yra gera – pradžioje būname dirbtinai draugiški, reikia apsitrinti. O dabar tikrai jaučiasi, kad smagiai bendraujame, atmosfera gera. Jokių konfliktų komandoje nėra, todėl manau, kad galime šį tą nuveikti.
