Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai prisistato aukščiausiais dvyniais pasaulyje, nors pasilyginimas ūgiais su NBA rungtyniaujančiais garsiaisiais broliais Brooku ir Robinu Lopezais taip ir neįvyko.
„Jeigu bijai ir neini į kontaktą, vadinasi, galime save laikyti aukščiausiais dvyniais pasaulyje. Kaip ir krepšinyje, jei priešininkas neatvažiuoja, pergalė yra tavo“, – 15min laidoje „PIKENROLAS“ šyptelėjęs sakė Darjušas Lavrinovičius.
„Jeigu nesame aukščiausi pasaulyje, tai Lietuvoje – tikrai taip“, – pridėjo Kšištofas Lavrinovičius.
Praėjusį sezoną Šakių „Vytyje“ rungtyniavę broliai šiuo metu laiką leidžia migruodami tarp Vilniaus ir Trakų, daugiausiai užsiėmę šeimyniniais reikalais, „LavTwins“ ženklo plėtra bei teisėjauja LNK projekte „Kaukės“.
Sprendimą dėl krepšininkų karjeros ateities jie planuoja priimti per artimiausius du mėnesius.
„Dabar laisvo laiko daugiau, nes klausimą dėl karjeros esame atidėję kažkur iki Naujųjų metų. Kasdien po dvi valandas skiriame treniruotėms, dar visokiausi reikaliukai, vaikų vežiojimai į būrelius ir namo. Vaikų turime daug, tai tokia ir dienotvarkė. Daug kilometrų neprasukame, Vilnius nėra labai didelis, bet tai užima daug laiko“, – sakė Darjušas.
Meilės krepšiniui Lavrinovičiams neišmuš niekas. Jie ir toliau vaiko kamuolį krepšinio aikštelėje, tik šįkart – mėgėjų lygoje atstovaudami „Sporto namų“ komandai, kaip sako jie, kad pilvas neužaugtų ir pagurklio nebūtų.
„Nėra taip, kad mes visai nejudame. Dabar daugiau sportuojame, nei kai žaisdavome profesionaliai. Dabar daugiau jėgų, noro ir motyvacijos tą daryti. Turime laiko nueiti į sporto salę, pabėgioti parke ar su draugais. Jeigu visiškai nustotume sportuoti, būtų sunku grįžti, bet mes vis dar išlaikome tonusą“, – sakė D.Lavrinovičius.
Veteranai puikiai pasirodė praėjusiame NKL sezone, kai vilkėdami Šakių „Vyčio“ marškinėlius rinko dviženklius naudingumo balų skaičius.
Darjušo sąskaitoje švietė 15,3 taško, 6,5 atkovoto kamuolio ir 19,4 naudingumo balų vidurkių eilutė, o Kšištofo – 8,7 pelnyto taško, 4,8 sugriebto kamuolio ir 11,3 efektyvumo balo rodikliai per mačą.
„PIKENROLO“ laidoje broliai atskleidė, jog jei tęs karjerą, tai tik „Vyčio“ ekipoje.
„Jeigu žaisim, tai Šakių „Vytyje“. Bet kuo toliau, tuo šansai mažėja. Prieš sezoną šansai žaisti siekė 90 proc., po savaitės – 80 proc., o po mėnesio – 70 proc. Dabar yra 50 prie 50, – sakė broliai Lavrinovičiai. – NKL yra geras lygis, negali atvažiuoti nepasiruošęs, nes viską sugadinsi.“
Broliai prie „Vyčio“ prisijungtų tuomet, kai Šakių ekipą dėl „3x3“ krepšinio laikinai paliktų būrys žaidėjų.
„Sezono metu daug „Vyčio“ žaidėjų išvažiuos į „3x3“ krepšinį. Komandai trūks žaidėjų, o mes galėtume užpildyti spragas bent per treniruotes. Išvažiuoja Aurelijus Pukelis, Beliavičius, Užupis, Semaška, Vingelis... Tai penki pagrindiniai žaidėjai“, – teigė Kšištofas.
„Esame situacijoje, kur daug priklauso ir nuo „Vyčio“, ir nuo mūsų“, – pridėjo Darjušas.
„Pas Gintarą Krapiką kraujas yra žalias, o pas mus jis susidaro iš krepšinio kamuoliukų“, – vaizdžiai palygino Darjušas Lavrinovičius.
Jei turi laisvą akimirką, broliukai visada skaito krepšinio portaluose pateikiamas krepšinio naujienas, stebi tinklalaides bei žiūri rungtynes.
„Nuo krepšinio tikrai nenutolome. Tai mūsų gyvenimas“, – sakė Kšištofas.
Broliai su pasimėgavimu stebi ir didelio populiarumo sulaukusią laidą „PIKENROLAS“, kurios svečiais šįkart jiedu ir tapo, o įprastai joje sirgalių dėmesį kausto Lino Kleizos ir Dainiaus Adomaičio duetas.
„Dainiaus ir Lino tandemas yra labai fainas, labai įdomu jų klausytis. Man pradėjo labai patikti Linas. Jis aštrus, bet ne piktybiškas ar negatyvus, kalba apgalvotai, konkrečiai ir taisyklingai. Neseniai sakiau draugui, kad Linas labai gerai supranta situacijas“, – mintimis dalijosi Darjušas.
Bet stipriai Lietuvoje išpopuliarėjusi tinklalaidžių sfera netraukia pačių brolių. Jie mieliau prie jų prisijungia kaip svečiai.
„Tuo reiktų užsiimti profesionaliai. Gal būtų ir įdomu, pažįstame daug žmonių krepšinio bendruomenėje, bet tam reiktų atsiduoti šimtu procentų. Mes galime padaryti feisbuke kokį live'ą, bet čia reiktų pastoviai daryti, tai būtų mums kaip darbas. Mums labiau patinka paklausyti ar patiems į svečius ateiti“, – sakė Kšištofas.
Krepšinį akylai sekantys broliai turi nuomonę ir apie pralaimėjimuose paskendusį Kauno „Žalgirį“.
Darjušas šioje komandoje žaidė 2003–2006 ir 2012–2013 metų sezonuose, o Kšištofas – 2012–2014 metų sezonuose.
„Galvoju, kad „Žalgirio“ komplektacija yra nepasisekusi, o treneriui – labai sunku. Komanda sukomplektuota pagal buvusį trenerį, kuris norėjo žaisti lengvesnį, amerikietišką krepšinį, – dėstė D.Lavrinovičius. – Matosi, jog dėl naujo trenerio žaidėjai labiau nori aukoti save, tapo agresyvesni, net situacija yra nedėkinga, nes ne visi krepšininkai gali žaisti visa jėga. Negerai, kai sezono pradžioje pasipylė problemų.“
„Nemanau, jog situacija yra tokia katastrofiška, jog nebus pergalių, bus šakės ir liksime paskutiniai, – sakė Kšištofas. – Pora rungtynių jie galėjo tikrai užkabinti. Galima ir „Anadolu Efes“ įveikti, kuri irgi yra turnyro lentelės gale. Pasitikėjimas būtų didesnis, jei būtų pergalių. Sezono pradžioje tai labai svarbu iš psichologinės pusės. Kuo toliau, tuo duobė labiau gilėja. Pradžia sezono labai svarbi ne tik dėl susižaidimo, bet ir dėl psichologinės būsenos.“
„Žalgiris“ atsirėmė į blogiausią startą Eurolygos istorijoje, pakartodami Gintaro Krapiko vadovaujamos ekipos „pasiekimą“ 2007–2008 metų sezono pradžioje.
„Pamenu, kai su Šaru irgi startavome labai blogai. Bet Šaras iš žaidėjų dėl kiekvienos smulkmenos moka išsireikalauti to, ko nori. Jie daro savo darbą ir įsivažiuoja, – dėstė Darjušas. – Pas Schillerį buvo kitaip. Jie neturėjo vaidmenų. Žiūri ir nesupranti, koks yra žaidėjo vaidmuo. Atrodo, kad stengiasi, bet vėluoja sekunde. Žaidėjai nėra kalti, jie nėra kvaili. Jie nežino, ką daro. Nėra pasitikėjimo savimi, o ta viena sekundė tokiame lygyje viską keičia. Jie viską daro gerai, bet per vėlai.“
Pauliaus Motiejūno nubrėžtą atkrintamųjų ribą „Žalgiriui“ išpildyti bus sudėtinga, bet broliukai nepraranda sau įprasto pozityvumo.
„Norisi tikėti. Mes su broliu visada esame pozityvūs. Visada tikime, kad viskas bus gerai. Jei „Žalgiris“ iškovotų dvi ar tris pergales, atsirastų antras kvėpimas ir jie patikėtų savo jėgomis. Tai nėra bloga komanda, žaidėjai – aukšto lygio. Mantas irgi turi potencialo traukti komandą“, – sakė Kšištofas.
Didžiulę patirtį sukaupę Lavrinovičiai, per ilgametes karjeras matę įvairių specialistų, tikina, jog sėkmę sezono pabaigoje pasiekti padeda tik reiklūs strategai.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kai turėjome griežtus trenerius, tuomet pasiekėme rezultatų. Sezono metu gal ir sunkiau būna. Tuomet norisi būti pas tokį trenerį, kur lengviau, daugiau laisvės ir mažiau rėmų. Bet ką rodo praktika, tai su reikliais treneriais kažką iškovoji. Kai sezono metu laikai savo rankose kažkokį medaliuką, supranti, kodėl tai darei, – pasakojo Darjušas. – Vienintelis treneris mano karjeroje, kuris buvo lengvas ir malonus, bet žvilgsnis toks, kad pažiūrėjus į jį klausimų nekildavo, tai Kazys Maksvytis. Tikrai puikus žmogus ir tikrai puikus treneris.“
Krepšiniu kvėpuojantys dvyniai norėtų šioje sporto šakoje likti ir po karjeros baigimo. Sudėtingesnis klausimas – kokioje pozicijoje.
„Treneriais galime būti, bet kokio lygio? Ne visi gali būti tokie kaip Šarūnas Jasikevičius, kuris baigęs karjerą ėjo treniruoti superklubą. Taip būna tik išrinktiesiems, – sakė Kšištofas. – Gal ir galime būti treneriais, bet reikia pradėti nuo mažų dalykų. Pasitikrinti, kaip matome aikštelę ir įvairias situacijas.“
„Norėtume būti krepšinyje. Vadovais – tikrai ne. Reiktų patirties, žinių. Gal pradžioje nebloga mintis būtų patreniruoti vaikus. Gal tai būtų neblogas žingsnis, o vėliau žiūrėtume, kur nuvestų gyvenimo kelias“, – pridėjo Kšištofas.
Lavrinovičių šeimos deglą krepšinyje ateityje gali nešti jaunesnioji karta. Darjušas turi tris vaikus, o Kšištofas – keturis.
Keturi jų – Titas (15 m.), Darjušas (14 m.), Danielius (14 m.) ir Dominikas (12 m.) – lanko krepšinio treniruotes Vilniaus krepšinio mokykloje.
„Vieniems sekasi geriau, kitiems labai nesiseka“, – juokdamasis kalbėjo Darjušas.
„Kaip sako brolis, jei iš keturių nulipdytume vieną, gal ir išeitų neblogas krepšininkas. Vieniems trūksta to, kitiems kito, vienas vėlesnio brendimo, kitas šiaip yra jaunesnis, – šypsenos neslėpdamas sakė Kšištofas. – Bet mes jų nestumiame į krepšinį, kad būtinai taptų krepšininkais. Jie privalo sportuoti iki 17 metų, jog kūnas būtų paruoštas. Dabar yra brendimas, tad kūną turi prižiūrėti visam likusiam gyvenimui. Dar bendravimas, komunikacija... Šie būreliai yra labai svarbūs. Jie gal svajoja tapti krepšininkais, bet kokį lygį pasieks, nėra aišku. Turi tinkamai sukristi visos žvaigždės – darbštumas, skausmo nebijojimas, aukojimasis ir negalėjimas leisti sau to, ką leidžia bendraamžiai, neužsiimantys sportu.“
Visa 15min laida „PIKENROLAS“ su broliais Kšištofu ir Darjušu Lavrinovičiais:
