Viskas buvo paprasta ir lengva sirgaliams Tel Avive, kur krepšinio arenoje lietuviai šeimininkavo lyg savo namuose.
Sėkla ir kitas linksmų plaučių sirgalius Svajūnas prieš kiekvienas rungtynes kartodavo tą patį ritualą.
Likus kiek daugiau nei valandai iki Lietuvos rinktinės rungtynių pradžios, jie ateidavo į areną ir, praėję pro bilietų patikrinimo punktą, traukdavo „Menora Mivtachim“ koridoriais. Jie atrakindavo duris ir patekdavo į savo būgnų kambarį.
„Tai toks mūsų sklepukas“, – parodė Svajūnas nedidelį kambarį, kuriame gulėjo vienuolika būgnų, įsuptų į juodus apdangalus, bei keturi maišai su vėliavomis.
Visą šį lobį sirgaliai sutempė į areną Europos čempionato išvakarėse. Padedami Lietuvos krepšinio federacijos vadovų, jie susitarė su čempionato organizatoriais ir gavo leidimą palikti atributus arenoje, o kartu ir raktą nuo kambario.
Prieš kiekvienas rungtynes jie nešdavo būgnus ir vėliavą į tribūną, į kurią susirinkdavo triukšmingiausia ir gausiausia sirgalių dalis iš viso tūkstančio lietuvių Tel Avivo arenoje.
Originalia apranga, skanduotėmis, būgnais ir didelėmis vėliavomis jie traukė į save operatorių ir fotografų objektyvus bei karštai ragino komandą, kuri Izraelyje iškovojo keturias pergales per penkis mačus ir užėmė pirmąją vietą B grupėje.
Beveik per dviejų valandų trukmės mačus pavargdavo ir sirgaliai. Pavyzdžiui, išskleisti 20 metrų ilgio ir 9 metrų pločio trispalvę virš sirgalių galvų per minutės pertraukėlę reikia labai greitai, per 10–15 sekundžių. Tiek pat laiko užtrunka ir suvynioti. Todėl sirgalių kuopa turi du pagrindinius vėliavininkus ir dar jų padėjėjus.
Šios vėliavos jau matė daug Lietuvos rinktinės pergalių, nes tarnauja sirgaliams nuo 2011 metų Europos pirmenybių
„Nusidėvėjo, reikės pakeisti, – sakė Sėkla. – Pasaulio čempionato atrankos varžybose ir pasaulio pirmenybėse Kinijoje 2019 metais jau mojuosime naujomis vėliavomis.“
Stambule Lietuvos rinktinę palaikys veikiausiai mažesnis sirgalių būrys nei Tel Avive.
Dalis aistruolių per savaitę Izraelyje puikiai derino krepšinį su paplūdimiais ir ekskursijomis, bet vieniems atostogos baigėsi, kiti atsargiai vertino kelionę į Stambulą, nes nežinia, kiek toli ten pražygiuos Lietuvos krepšininkai. Yra net tokių, kurie trumpam paliks komandą, bet ketina vėl sugrįžti į lemiamas kovas dėl medalių.
Vienas Čikagos lietuvis ketvirtadienį per Stambulą keliavo į JAV, bet planavo po savaitės vėl sugrįžti į Turkijos didmiestį – jis įsitikinęs, kad krepšininkai pasieks pusfinalį.
Ir iš Sėklos vadovaujamo pusšimčio žaliųjų būrio ne visi aistruoliai keliaus į Turkiją. Todėl ir būgnų bus mažiau, nors bent dešimt turėtų skambėti per rungtynes.
Tiesa, prieš tai reikėtų kažkaip apeiti Turkijoje galiojantį įstatymą, kuris draudžia per sporto varžybas naudoti instrumentus.
„Girdėjau apie tai, bet galvoju, kad viskas bus tvarkoje, – sakė T.Balaišis-Sėkla, jau pasistūmėjęs derybose su FIBA dėl išimties savo būgnams. – Per olimpines žaidynes palaikyti savo sportininkus galima tik balsais, visa kita yra griežtai draudžiama, nes taisyklės labai aiškios. Bet per visus krepšinio čempionatus – pasaulio ir Europos – visada mušdavome būgnus. Manau, kad būgnysime ir Stambule“.
