Arnas Butkevičius parodė, kad nėra vien gynybos žaidėjas.
Nuolat pabrėžiantis, kad jam rungtynės prasideda nuo gynybos, ketvirtadienį Kaune jis pribloškė „Rytą“ atakomis.
Kai „Žalgiris“ buvo atsilikęs šešiais taškais trečiojo kėlinio pradžioje A.Butkevičius užsimetė Kauno komandą ant savo pečių.
Tai jo trys galingi reidai, pasibaigę dvitaškiais su pražangomis, padėjo perlaužti mačo eigą ir laimėti rungtynes 108:93.
Penkis sezonus „Ryte“ rungtyniavęs ir jo kapitonu buvęs 30-metis puolėjas prieš metus priėmė „Žalgirio“ pasiūlymą ir dar kartą įrodė, Kauno klubas neprašovė, pasitelkęs kovingą žaidėją iš amžinų varžovų gretų.
Jis pelnė 21 tašką ir pasiekė karjeros „Žalgiryje“ rekordą, beveik pusę taškų surinkęs baudų metimais (10 iš 11).
Suprasti akimirksniu
- Eurolygoje A.Butkevičius rinko po 5,3 taško, o rezultatyviausias buvo 14-os taškų mačas.
- LKL pirmenybėse 30-metis klaipėdietis pelnė po 5,4 taško, o daugiausiai taškų „Žalgiriui“ buvo įmetęs 11.
Net 32 naudingumo balus surinkęs puolėjas rizikavo, kad teks vaišinti komandą vakariene, kai pelnė ekipos 100-ąjį tašką – pagal tradicijas tai padaręs žalgirietis turi atverti piniginę.
Apie tai ir apie rimtesnius dalykus A.Butkevičius kalbėjo Kauno komandos persirengimo kambaryje po įspūdingai sužaistų rungtynių.
– Arnai, kaip paaiškinti tokias rezultatyvias finalo rungtynes?
– Šiandien labai gerai dalinomės kamuoliu ir neįprastai dažnai pabėgdavome į greitą puolimą – to sezono metu pritrūkdavo, bet šiandien atlikome gerai. Aišku, tokio aukšto tempo rungtynėse taškų buvo iš abiejų komandų. Žinoma, jie tuo pasižymi, o mums norėjosi apriboti jų greitas atakas, vienas prieš vieną žaidimą tranzicijoje.
– Pačiam tai buvo puikios rungtynės puolime. Ar norėjote atakuoti Marcusą Fosterį ir toks buvo akcentas?
– Kažkiek taip, bet nesakyčiau, kad viskas vyko per mane. Tiesiog situacijos padiktavo taip.
– Gal „Ryto“ gynyba mažiau pačiam teikė dėmesio?
– Reguliariajame sezone jie tikrai rizikuodavo dėl manęs ir tai kažkiek veikdavo. Žinojau ir galvojau, kaip galima būtų atakuoti tokiose situacijose ir būti naudingam komandai. Šiose rungtynėse nieko naujo nebuvo, tik neįprastai sklandžiai dalinomės kamuoliu ir bėgome į greitą puolimą. Mano žaidimas toks ir yra.
– Jūsų puolimas itin rezultatyvus – tai daugiau pasako apie jūsų puolimą ar „Ryto“ gynybą?
– Ir tas, ir tas turbūt. Neįprastai daug taškų pelnėme, nes naudojomės jų prasta gynyba.
– Trečiajame kėlinyje tris kartus pelnėte taškus su varžovo pražanga. Kiek tai prideda pasitikėjimo ypač, kai baudas teko mesti prieš „B tribūnos“ sirgalius?
– Reikėjo jau solidesnių rungtynių puolime. Strigau jau ne vienas rungtynes, tad smagu, kad galėjau pasijausti geriau ir pasikelti pasitikėjimą. O metimai su pražanga, tai žinote – trys taškai.
– Po tokio pasirodymo kita užduotis bus laimėti finalo MVP laurus?
– Tokios užduoties nėra.
– Iš buvusios komandos yra likę nemažai draugų. Ar buvo su jais kalbų?
– Ne, visiškai nebuvo.
– Ar papildomas stimulas žaidžiant prieš „Rytą“?
– Be abejo. Dar pernai su jais tapome čempionais, tie sentimentai lieka. Daug metų žaidžiau Vilniuje, manau, kad tai normalu. Bet galiausiai sentimentai virsta į sportinį pyktį ir norisi nugalėti bei laimėti su „Žalgiriu“.
– Pelnėte 100-ąjį tašką. Tai pirmasis jums toks atvejis?
– Pirmasis, ne tiek daug kartų esame įmetę tiek.
– Kas dabar laukia?
– Vakarienė. Bet jau turiu vieną savanorį, kuris žadėjo į mano vietą stoti.
– Kas tas laimingasis?
– Neatskleisiu (šypsosi).
– Šį sezoną teko prižiūrėti Eurolygos elitinius snaiperius, kaip su jais galima palyginti jūsų stabdytą Marcusą Fosterį?
– Labai stiprus individualiai žaidėjas, nieko naujo nepasakysiu. Jis daug žaidžia su kamuoliu, toks jo krepšinis, labai aukšto lygio žaidėjas rungtyniaujant vienas prieš vieną. Nemanau, kad įmanoma sustabdyti pilnai, bet bandžiau apsunkinti metimus ir tikėjausi, kad nepataikys.
– Dauguma kalba, kaip sunku žaisti „Jeep“ arenoje. Ar turite patarimų komandos draugams prieš antrąsias finalo rungtynes antradienį?
– Pasistengsiu perduoti savo patirtį kaip įmanoma vaizdžiau, kad komandos draugai žinotų, ko laukti, nes tai tikrai savotiška atmosfera, ten sunku žaisti varžovams, ypač, jei leidi „Rytui“ pasijausti. Labai bus svarbu neleisti įsivažiuoti.
