Vilniečiai šventė trankiai antradienio vakarą. Iš pradžių – didžiulis vakarėlis „Jeep“ arenoje, vėliau – susitikimas su sirgaliais prie Baltojo tilto, o galiausiai veiksmas kėlėsi į vieną iš naktinių klubų.
Kada namo grįžo D.Zavackas?
„Tikrai jau netamsu buvo“, – nusišypsojo „Ryto“ sudėties architektas.
Sezonas buvo kupinas pakilimų ir nuopuolių, prieš finalo seriją „Rytas“ buvo laikomas serijos autsaideriu, tačiau D.Zavackas dėl to ne tik nesikremta, bet ir pripažįsta, jog Kauno „Žalgirį“ eliminavę panevėžiečiai buvo nusipelnę favoritų statuso.
Finalo serija buvo neįtikėtinai karšta, o didžiausias emocijų sprogimas užfiksuotas per trečiąjį susitikimą Vilniuje. Tada „Lietkabelio“ treneris Nenadas Čanakas buvo išvarytas į rūbinę, o keliaudamas jos link rėžėsi į „Ryto“ strategą Giedrių Žibėną.
Netrukus Panevėžio trenerį iš Serbijos užsipuolė „Ryto“ dalininkas Darius Gudelis, o D.Zavackas, daug kam netikėtai, tapo taikos balandžiu – laikė savo bendražygį ir vėliau kalbėjosi su N.Čanaku.
„Reikia suprasti, kad tai yra LKL finalas. Emocijos prasiveržė, – prisiminė D.Zavackas. – Žiūrint iš „Ryto“ pusės, galimybės buvo palankios laimėti titulą. Toks trenerio stumtelėjimas išprovokavo emocijas. Nesakau, kad tai gerai, bet žiūrėkime iš tos pusės, kad tai svarbiausios kovos. Nusiraminus Dariui, teko kalbėtis ir su Nenadu, pasakiau, kad tai emocijos, pamirškime ir žaiskime toliau. Treneris Čanakas yra pats buvęs krepšininkas, viską supranta. Tikrai gerbiu jį kaip trenerį, kaip buvusį žaidėją. Rimtas varžovas ir nematau didelės problemos tame.“
O ar D.Gudelį tokį anksčiau buvo tekę matyti?
„Turbūt ne, bet, žinot, visada būna pirmas kartas“, – nusijuokė „Ryto“ sporto direktorius, ir pats pasižymintis ne pačiu ramiausiu charakteriu.
4-1 – tokia pergale seriją namuose užbaigė „Rytas“, bet D.Zavackui su kitais administracijos darbuotojais miegoti ant laurų nėra kada. Vilniečiai jau dairosi į artimiausius planus, į galimus naujokus ir žaidėjus, kuriuos norėtų išlaikyti komandoje.
Po sezono finišo – išsamus 15min pokalbis su D.Zavacku.
– Titulo laukimas buvo ilgas, emocijos virė. Kada bus galima visiškai ramiai keliaut į biurą ir dėliotis kito sezono planus?
– Kito sezono šiokias tokias gaires dėliojamės ir dabar. Nėra taip, kad kažko laukėm. Labai apčiuopiamų dalykų nesame pasiekę, bet savo sąrašą su treneriais esame aptarę prieš kokį mėnesį. Bandysime tų sutarimų laikytis.
– Ką pats jautėte, kai pagaliau pavyko laimėti?
– Iš pradžių užplūdo didelės emocijos. Daug metų nepavykdavo laimėti pirmos vietos, šiemet ir visą klubą, ir mane patį užvaldė emocija. Paskutinį kartą pirma vieta buvo laimėta, kai pats dar žaidžiau, tai man tokia net ir dviguba šventė.
Buvau čia kaip žaidėjas, dabar kaip vienas administracijos vadovų. Man tikrai paglostė širdį. Taip pat ir visiems, kas buvo ofise.
Ir norėčiau pabrėžti du mūsų klaipėdiečius (Arną Butkevičių ir Mindaugą Girdžiūną – aut. past.). Jie čia yra turbūt ilgiausiai – jau penktą sezoną, tai pirmas jų iškovotas titulas. Tiek Arnas, tiek Mindaugas pagaliau turi surinkę visų prabų medalius.
Laimėjus titulą po 12 metų, būtų tiesiog nelogiška, jei nenorėtume Giedriaus pasilikti.
– „Ryto“ šventė, kiek teko matyti ir arenoje, ir prie Baltojo tilto, atrodė įspūdingai. Ar jūs pats ką nors panašaus Lietuvoje esate matęs?
– Jau neprisiminsiu, kaip buvo 2010 metais, tačiau ir tada sutikimai buvo įspūdingi. Dabar, kai tiek metų nepavyko lipti ant aukščiausio laiptelio, vilniečiai tikrai buvo išsiilgę to, pasitiko su didelėmis emocijomis.
Gal net ir didesnės minios būtume sulaukę, jei patys būtume greičiau salėje susisukę ir išvažiavę. Nuostabu, visi to laukė labai ilgai. Tas matosi ir atsispindi.
– Finalas baigėsi, bet serijos metu buvo labai daug linksniuojamas rungtynių vietos klausimas. Daug žmonių klausė, kodėl nežaidžiate ASG arenoje, tad paskutinį kartą paklausiu: kaip ir kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
– Pirmas rungtynes žaidėme ten, turėjome laiko toje arenoje (ASG – aut. past.) ir pasitreniruoti, ir apsiprasti. O šiaip komanda ne kartą ir sezono metu buvo pareiškusi, kad, nesvarbu prieš ką, bet visas atkrintamąsias norėtų žaisti „Jeep“ arenoje, kurioje nuolat sportuoja, kuri atitinka visus reikalavimus, kurioje atmosfera yra tiesiog pasakiška namų komandai, bet pragariška svečiams.
Ką mūsų fanai sukuria... Tiek treneris, tiek žaidėjai, atrodo, jau kai žaidėme prieš Alytaus „Dzūkiją“, pasakė, kad, jei yra galimybė, norėtų žaisti šioje arenoje ir toliau, nes čia jaučiasi šeimininkai.
