„Ką aš galiu komentuoti – aš jau pasakiau, kai manęs klausė. Net nenoriu komentuoti – klauskite jo“, – atšovė D.Adomaitis po LKL rungtynių Kėdainiuose, kur Vilniaus „Rytas“ trečiadienį įveikė „Nevėžį“.
Po rungtynių D.Adomaitis buvo paprašytas sureaguoti į D.Motiejūno strėles, paleistas 15min portale publikuotame Tomo Langvinio sukurtame video projekte „Nematoma pusė“.
Jame D.Motiejūnas ir gynėsi, ir pats atakavo D.Adomaitį, kuris pastaruoju metu nekvietė Kinijos lygos žvaigždės į Lietuvos rinktinę per pasaulio čempionato atrankos langus.
„Aš į tai nekreipiu dėmesio – mano ambicijos yra būti kuo geresniu žaidėju. Jei kas nors nori ką nors pateikti ir įrodyti – man tai tik juoką sukelia, – kalbėjo D.Motiejūnas. – Aš darau savo darbą, o jei kažkas nori pažaisti politinius žaidimus... jie tik parodo savo tikrąjį veidą. Aš savo darbą atlieku.“
D.Motiejūnas teigė, kad iš pradžių jo santykiai su D.Adomaičiu buvo geri – puolėjas žaidė jo treniruojamoje rinktinėje 2017 metų Europos čempionate, kur lietuviai krito aštuntfinalyje, o 213 cm ūgio puolėjas vidutiniškai pelnė po 6,3 taško ir atkovojo po 1,3 kamuolio per 15 žaidimo minučių.
„Jei lendant giliau, ir paviešinant visas žinutes, Dainius ilgai nešnekėtų nei apie mane, nei apie ką kitą. Turiu omenyje, kad jis pats žino, ką šnekėjo, ką žadėjo ir kas kaip.
Aš kovoju už save. Kai išvažiavau į Kiniją, man buvo duotas įsakymas iš Kinijos komandos, kad aš negaliu važiuoti.
Aš bandžiau tai paaiškinti, bet tam tikrose žinutėse buvau apkaltintas tam tikrais dalykais – mane tai juokino ir aš tiesiog neatrašiau į tas žinutes. To pasekoje dabar esame ten, kur esame“, – sakė D.Motiejūnas.
Per pirmąjį langą pernai rudenį D.Adomaitis kvietė D.Motiejūną mačams su Kosovu ir Lenkija, bet žaidėjas neatvyko, motyvavęs tuo, kad jo neleidžia Šandongo „Golden Stars“ klubas.
Lietuvos krepšinio federacija tuomet kreipėsi oficialiu raštu į Šandongo klubą, kuris buvo paragintas ir Kinijos krepšinio federacijos – ši klauso pasaulio čempionato atranką rengiančios FIBA, o savo ruožtu klubai klauso jiems vadovaujančios federacijos.
Bet D.Motiejūnas neatvyko į rinktinę, o D.Adomaitis tuomet jo nekaltino. Jis aiškino, jog buvo nuspręsta pasinaudoti kitais žaidėjais, nes Kinijoje rungtyniaujantį aukštaūgį veiktų laiko skirtumas, aklimatizacija, jam reikia įsitvirtinti Azijos šalies lygoje.
D.Motiejūnas neatvyko ir per antrąjį langą, kai D.Adomaitis rungtynėms su Vengrija ir Kosovu buvo priverstas remtis Kšištofu Lavrinovičiumi ir Edgaru Želioniu. Tuomet vasarį D.Adomaitis aiškino, kad kvietė D.Motiejūną į rinktinę.
„Visiems kandidatams buvo išsiųsti kvietimai. Juos gavo klubai. Paprastai į juos visada atsako. Šįkart kai kurie klubai neatsakė. Gavome informaciją, kad žaidėjai tikrai atvyks. Iš Donato klubo nebuvo gautas atsakymas. Vakar buvo susisiekta, pasakyta, kad reikia kreiptis į federaciją dėl iškvietimo, – kalbėjo D.Adomaitis. – Man, kaip treneriui, labai svarbu, kad žaidėjai norėtų atstovauti rinktinei. Ir man nereikėtų įkalbinėti žaidėjų. Daugiau nenoriu plėstis.“
Per trečią langą – praėjusį birželį rinktinei jau galėjo padėti Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis, tad D.Adomaitis nebeįtraukė Lietuvoje atostogavusio D.Motiejūno tarp kandidatų mačams su Vengrija ir Lenkija.
„Tai mūsų sprendimas. Norime toje pozicijoje išbandyti Domantą Sabonį“, – teigė Lietuvos rinktinės treneris, paklaustas, ar D.Motiejūnas buvo kviečiamas į rinktinę.
Per ketvirtą langą, kuomet Lietuva pradėjo antrą atrankos etapą mačais su Kroatija ir Nyderlandais, D.Adomaitis vėl nepakvietė D.Motiejūno.
„Šiuo metu šioje pozicijoje matome kitus žaidėjus“, – atsakydamas į krepšinio sirgalių klausimą apie D.Motiejūną atsakė treneris.
D.Motiejūnas laidoje „Nematoma pusė“ komentavo taip: „Absurdiška situacija. Man tai pirma tokia situacija, o vyr. treneriui ne pirma. Visi tą žino. Kas gyvena krepšinio pasaulyje, visi žino šiuos dalykus. Tai, kas vyksta spaudoje, ir kas iš tikrųjų vyksta, yra dvi medalio pusės. Visi kaltina mane – gerai. Aš patylėsiu, pabūsiu protingesnis. Bet, jei ant manęs bus toliau važiuojama, stumiama iš jo pusės, aš galiu apsisukti ir parodyti tikrąją istoriją.“
Iš tiesų tokia situacija nėra pirmoji D.Motiejūnui.
Panašiai jis yra kalbėjęs 2012 metais dėl prieš tai vykusio Europos čempionato, kuomet jis nepateko į Kęstučio Kemzūros treniruojamą rinktinę.
„Politika, – portalui euroleagueadventures.com 2012 metais aiškino D.Motiejūnas, paklaustas, kokios priežastys jam iki tol trukdė įsitvirtinti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. – Ne todėl, kad nenorėjau, o dėl to, kad buvau priverstas.
Žmonėms, suprantantiems krepšinį, buvo aišku, kaip ir kodėl viskas buvo iš tikrųjų.
Koks tikslas vykti į nacionalinę komandą, atiduoti visas jėgas, jeigu iš anksto aišku, kad kažkas to visiškai nevertina? Juolab kad visą gyvenimą dirbu, kad užsivilkčiau rinktinės marškinėlius."
2012 metų olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė irgi kovojo be D.Motiejūno, nors Lietuvos rinktinės trenerių štabas tada kvietė aukštaūgį padėti komandą, kai prieš pat žaidynes traumą patyrė Robertas Javtokas.
Vėliau K.Kemzūros asistentas Robertas Kuncaitis atskleidė, kad D.Motiejūnas sutiko atvykti tik su sąlyga, kad jam bus suteiktos garantijos dėl žaidimo laiko. JAV atostogavęs Antanas Kavaliauskas tokių sąlygų nekėlė, iškart sutiko nutraukti atostogas ir atvykti į rinktinę, tad Lietuvos rinktinės treneriai pasirinko pastarąjį vidurio puolėją.
D.Motiejūnas buvo grįžęs į rinktinę 2013 metų Europos čempionate, kai komandą treniravo Jonas Kazlauskas. Jis padėjo Lietuvai iškovoti sidabrą, o kitąmet pasaulio čempionate užimti ketvirtąją vietą.
2015 metais žaisti rinktinėje D.Motiejūnas negalėjo dėl nugaros traumos, o 2016 metais ilgai delsė su atsakymu, kol pareiškė, kad į olimpines žaidynes nevyks.
„Federacija liepė jau dabar pasakyti, vykstu su rinktine ar ne. Tačiau šią akimirką atsakymas gali būti tik vienas. Aš neturiu kontrakto ir neaišku, kur žaisiu. Olimpinės žaidynės buvo mano svajonė, bet kad ir kaip gaila ir skaudu, šią akimirką su rinktine vykti negaliu“, – 24sek tuomet sakė D.Motiejūnas.
Jis buvo sugrįžęs į rinktinę pernai Europos čempionate, o dabar projektui „Nematoma pusė“ kalbėjo taip: „Žaidžiau rinktinėje nuo 16 metų, kiekvieną vasarą po vieną arba dvi rinktines, jei kas ką sakytų. Neturėjau gyvenime jokių priešpriešų su niekuo. Tiesiog kovoju už save.“
