Lietuvos rinktinė pralaimėjo pirmąjį mačą Gruzijai, bet paskui patiesė Izraelį, Italiją, Ukrainą ir Vokietiją.
Pastarąja pergale nustūmę vokiečius į antrąją vietą grupėje, lietuviai patys lauks žinių iš Suomijos, kur žaidžia būsimi varžovai aštuntfinalyje.
Jie paaiškės trečiadienį vakare po Graikijos ir Lenkijos dvikovos – ją laimėjusi komanda užims ketvirtą vietą A grupėje ir stos ant kelio lietuviams šeštadienį Stambule.
Ten D.Adomaitis su komanda iškeliauja geros nuotaikos, nes savo darbus atliko puikiai.
Taip, trečiadienį pusę rungtynių lietuviams daug bėdų prikrėtė pašėlęs Vokietijos ir Gambijos piliečių sūnus iš „Atlanta Hawks“ klubo Dennisas Schroderis.
Tačiau vienas žmogus negali įveikti komandos. O Lietuva tokia ir buvo su D.Adomaičiu priešakyje.
– Kokia buvo ketvirtosios pergalės iš eilės paslaptis?
– Mes labai gerai kontroliavome ritmą. Vokietija išskirtinė tuo, kad yra labai greita su D.Schroderiu. Bet mes tokiai greitai komandai leidome greitame puolime surinkti tik penkis taškus.
– D.Schroderis iki pertraukos pelnė 19 taškų, po jos – tik 7. Kas pasikeitė Lietuvos komandos gynyboje?
– Padarėme mažas korekcijas. Ryte viešbutyje pasivaikščiojome pro jų derinius, nusprendę kitaip gintis, ir mūsų sumanymai pasiteisino. Vyrai labai gerai įvertino, kurie jų yra metikai, o kurie – ne. Kada reikia pagalbos, o kada – nereikia.
Prieš D.Schroderį labiau suveikė komandinė, o ne individuali gynyba. Akcentavome taip: gerai, tegu jis pelno taškus, bet tegu kiti nepelno lengvai. Tik I.Hartensteino prasiveržimai buvo mūsų klaidos.
– Jonas Valančiūnas vėl sužaidė žvėriškas rungtynes. Kokia jo kylančios sportinės formos paslaptis?
– Tikiuosi, kad jo sportinė forma dar pakils.
– Pernai jis žaidė vienaip, šiemet – visaip kitaip?
– Negaliu komentuoti, kas buvo pernai, nes nebuvau komandos viduje. Žinoma, pirmiausia – tai jo nuopelnas, paskui jau komandos draugų – jie labai gerai ieško Jono aikštėje. Kiti stato užtvaras, kad jis gautų kamuolį kitose pozicijose. Be to, jo paties intensyvumas, kova dėl atšokusių kamuolių pagerėjo.
– Kas nutiko Mindaugui Kuzminskui trečiajame kėlinyje?
– Truputį surakino nugarą. Tas skausmas neturėtų jam sutrukdyti sportuoti kitoje treniruotėje. Jis pats veržėsi žaisti, bet daktarai rekomendavo kitaip, tad mes nusprendėme nerizikuoti.
– Baigėsi grupės varžybos – kaip jas vertinate?
– Manau, kad labai gerai. Pirmosiose rungtynėse su Gruzija galbūt labiau suveikė psichologija. Gal ir komandos skirtingų formų suvažiavo į Tel Avivą. Matėme, kad gruzinai laimėjo Akropolio turnyrą, o mes tuo metu gal nebuvome tokie geri.
– Girdėti tokių nuomonių, kad A grupėje yra daugiau stiprių komandų nei B grupėje, kurioje žaidėme mes. Ką manote?
– Sunku pasakyti. Galbūt graikų tik viena pergalė yra netikėtumas. Matėme suomių ir slovėnų rungtynes. Tikrai geros komandos, bet reikėtų sužaisti su jomis, kad įvertintume. Manau, kad mūsų grupė buvo apylygė. Tai parodė ir rezultatai. Paskutinė komanda irgi ilgai turėjo šansą iškopti aukštyn.
– Graikija ar Lenkija bus mūsų varžovė aštuntfinalyje. Kuri jų stipresnė?
– Eisime pažiūrėti. Negaliu pasakyti, kuri stipresnė. Žaidėme su Lenkija šią vasarą ir žinome jų tikslą iškopti į kitą etapą. Jie atvažiavo į Europos čempionatą sportinės formos pike. Graikų žaidimo mačiau nedaug.
– Kaip Lietuvos rinktinę paveikė viešbutyje pasitaikiusios vagystės?
– Atradome viešbutyje seifus (šypsosi).
