Tuo pačiu tuneliu ėjo ir keturiolika Lietuvos nacionalinės komandos krepšininkų. Nuo latvių džiaugsmo bangos jiems turėjo spengti ausys.
Latvių triumfas pažymėjo dar vieną, jau ketvirtąją pralaimėjimu pasibaigusią pamoką Lietuvos rinktinei.
Bet D.Adomaičio galvoje jau daugiau atsakymų nei klausimų.
„Manau, pirmadienį bus informacija“, – paklaustas, ar po turnyro Rygoje sutrumpins 15-os likusių kandidatų sąrašą, atsakė D.Adomaitis.
Eimantas Bendžius ir Adas Juškevičius prieš latvius visai nepakilo nuo suolo. Deividas Gailius gydėsi virusą namuose, Lietuvoje.
Tačiau treneris žaidėjus mato ne tik rungtynių metu, o ir treniruotėse.
Greitu metu sužinosime ir mes, ką jis jose pamatė.
„Pirmiausia, mes per daug leidome jiems įmesti lengvų taškų po mūsų klaidų. Iš 17 klaidų jie įmetė 24 taškus.
Pirmoje pusėje turėjome problemų su 2+1 situacijomis. Kiekvienas taškas labai svarbus.
Po pertraukos buvome per mažai agresyvūs perimetre. Turėjome dvi pražangas, o jie mesdavo tritaškius.
Tai dalykai, kurie negali kartotis. Kita vertus, turime problemą su žaidimo bangavimu. Čia turime geriau kontroliuoti žaidimo ritmą. Turime per daug gerų ir blogų momentų“, – nesėkmę latviams apibendrino D.Adomaitis.
– Kaip galima paaiškinti klaidomis nusėtą rungtynių startą?
– Sunku pasakyti. Gal ta atmosfera turėjo įtakos. Bet buvo sunkiai paaiškinamų situacijų. Tiesa, dėl tokios atmosferos čia ir žaidėme.
– Kaip vertinate gynybą prieš Kristapą Porzingį?
– Išbandėme įvairius žmones ir įvairius variantus. Su kai kuriais buvo geriau. Kartais teisėjai jo pagailėdavo. Tačiau žaidėme prieš tikrai labai talentingą žaidėją.
– Su kuriais buvo geriau?
– Mes kalbėjome, kad turėsime skirtingus žaidėjus, priklausomai nuo centro. Kuzminskas turbūt geriausiai pažįsta Porzingį, todėl buvo įdomu jį išbandyti.
Buvo gan neblogai.
– Iki pertraukos lyderio iniciatyvos bandė imtis Kalnietis, Kuzminskas. Gal po pertraukos nustebino Lekavičius?
– Manau, kad Luko žaidimas nieko nebestebina. Turbūt reikia priprasti, kad tai normalus jo žaidimas.
Vienu metu žaidėme su juo ir Kalniečiu. Tai du geriausi mūsų kamuolio valdytojai. Su jais galima pakeisti žaidimą.
Bandome įvairius variantus. Nebuvo taip blogai.
– Kas nutiko su antrais numeriais – Grigoniu, Milakniu ir Gecevičiumi?
– Sunku pasakyti. Antroje pozicijoje latviai turėjo labai agresyvius žaidėjus. O mes nesugebėjome subauduoti laiku. Nežinau... Išbandėme tris žaidėjus, o pabaigoje rungtyniavome dviem kamuolio valdytojais. Žiūrėsime...
– Marius Grigonis kažkiek pridėjo nuo pirmųjų rungtynių su Rumunija?
– Taip, rotacijoje kažkiek padėjo. Jis geresnis dydis gynyboje. Prašome iš jo tos gynybos. O puolime reikia, kad jis išnaudotų savo situacijas.
– Išbandėte ir Evaldą Kairį. Netenkino Artūro Gudaičio žaidimas?
– Mes akcentavome, kad negalime leisti jiems lengvai pelnyti taškų ir turime priversti dirbti sunkiau. O du jų atkovoti puolime kamuoliai mums kainavo pergalę.
Buvome gerame ritme, atrodo, kontroliavome, bet nepasiėmėme kamuolio. Su tuo kamuoliu rankose būtų galima perlaužti rungtynes. Tie momentai mus skaudžiai baudė.
– Po rungtynių Latvijoje turite daugiau atsakymų nei klausimų?
– Pamatėme kai kurias situacijas. Turėsime susirinkimą, video peržiūras ir turėsime labai aiškiai išsiaiškinti.
Kiekvienose rungtynėse yra pozityvių dalykų ir tokių, kuriuos reikės taisyti.
