Į Japoniją vykstant ir grįžtant tokiems žaidėjams kaip DeShaunas Thomasas ar Milanas Mačvanas šios Azijos šalies krepšinis tapo vis labiau matomas Europoje.
Didžiulius pinigus investuojantys japonai siekia tapti pirmaujančia krepšinio lyga Azijoje, o prie krepšinio kėlimo Tokijuje nuo kito sezono tiesiogiai prisidės ir 2017–2019 metais Lietuvos rinktinei vadovavęs Dainius Adomaitis, dėl vienerių metų kontrakto rankomis sukirtęs su automobilių gigantei „Toyota“ priklausančia ekipa Tokijo „Alvark“.
„Juokingiausia tai, kad su keliais Europoje dirbusiais europiečiais treneriais praėjusį sezoną ne kartą kalbėjome apie Japoniją. Tai yra atsidariusi, nauja ir kylanti rinka – tiek finansiškai, tiek krepšiniu. Tikrai profesionali lyga, kuri daug dalykų pasiima iš Amerikos ir NBA klubų. Jie nori stiprinti lygą, kuri būtų patraukli visiems. Japonai nori turėti gerą krepšinio produktą, – 15min sakė garsus šalies treneris Dainius Adomaitis. – Stebėjomės, jog Miuncheno „Bayern“ krepšininkas DeShaunas Thomasas praėjusį sezoną žaidė Japonijoje. Kalbėjome apie žaidėjus, vykstančius į Japoniją, ir lygas, su kuriomis dėl krepšininkų konkuruoja Japonijos klubai. Juokėmės, kad su japonais dėl užsieniečių konkuruoti nebegalime. Europoje tai turbūt gali daryti tik Eurolygos ir Europos taurės klubai.“
Klaipėdos „Neptūnas“ jau trynė rankomis išsaugojęs specialistą, kuris pavasarį penkerių rungtynių „Betsafe-LKL“ ketvirtfinalio serijoje kankino Kauno „Žalgirį“.
Kol viską sujaukė neatremiamas Tokijo klubo pasiūlymas.
„Sprendimo nepriėmiau per vieną dieną. Klubas turėjo kelis kandidatus. Mes padarėme vieną darbo interviu, tuomet – dar vieną. Susidėjo daug dalykų – kylanti rinka krepšinyje, finansiškai labai patrauklus pasiūlymas ir šalis, kurioje bus labai įdomu ir pagyventi, ir dirbti. Viską sudėjau į vieną ir ėjau į pokalbį su šeima. Kontraktas yra vienam sezonui. Esame sutarę su klubu, kad žiūrėsime, kaip seksis bendradarbiauti. Sprendimas nebuvo lengvas, bet kaip vienas kolega yra pasakęs, iš tokios lygos ir tokios komandos pasiūlymą gali gauti tik vieną kartą“, – sakė D.Adomaitis.
15min žiniomis, buvęs Vilniaus „Ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ vairininkas per sezoną Japonijoje susižers beveik 300 tūkstančių eurų.
„Alvark“ 2018 ir 2019 metais laimėjo Japonijos čempionatą, o nuo 2017-ųjų šiai ekipai vadovavo geras D.Adomaičio pažįstamas Luka Pavičevičius.
15min portale – pokalbis su Dainiumi Adomaičiu, išsiruošusiu į egzotinę krepšinio šalį. Apie derybas su Tokijo „Alvark“, šeimos reakciją į idėją vykti į Japoniją, šio klubo profesionalumą, Antano Sireikos patarimus, laukiančius iššūkius, Japonijos krepšinio specifiką, kartu vyksiantį asistentą, sirgalių kultūrą, gražias skyrybas su Klaipėdos „Neptūnu“ ir Mindaugo Brazio tapimą generolu.
– Esate per karjerą turėjęs ne vieną darbo interviu, ar pokalbiai su Japonijos klubu yra kažkuo išskirtiniai?
– Labai profesionalus interviu. Geri ir konkretūs klausimai, į kuriuos teko giliai panerti. Tai pirmasis Taishito Ito sezonas vadovo pozicijoje. Jis yra buvęs aukšto lygio žaidėjas. Gan paprasta buvo kalbėti, nes klausimai buvo logiški, reikalaujantys žinių apie krepšinį. Reikėjo pasiruošti pačiam apie Japonijos lygą ir „Alvark“ komandą. Matėsi, kad ir jie yra pasiruošę pokalbiui.
– Ar turėsite laisvę komplektuojant komandą? Kiek bus pokyčių?
– Kai jie pasitiki žmonėmis, jie jais pasitiki ilgai. Tarkime, jei viskas yra gerai, bendradarbiavimas tarp žaidėjo ir klubo dažniausiai būna ilgą laiką. Komanda yra beveik sukomplektuota. Suplanuota, kad turėsime tris užsieniečius, o dvi vietos jau yra užimtos.
Tai du dideli žaidėjai po krepšiu – kadaise Stambulo „Anadolu Efes“ rungtyniavęs, o dabar jau penkerius metus „Alvark“ atstovaujantis Alexas Kirkas, taip pat Ispanijos rinktinei languose atstovaujantis Sebastianas Saizas. Jei neklystu, jis užaugęs Madrido „Real“ sistemoje. Tai ketvirtos ir penktos pozicijos žaidėjai. Mes dar ieškojome užsieniečio įžaidėjo.
Galima vaikščioti per visus klubus ir žiūrėti sudėtis – Japonijos klubai tikrai nemažus pinigus skiria užsieniečiam privilioti. Ten užsuka tikrai geri žaidėjai – buvo ir Milanas Mačvanas, ir Milko Bjelica. Dar vienas čekas pasirašė sutartį. Taigi konkurencija yra didelė.
Vienas kolega treneris pasakė, kad dabar daug žaidėjų ir trenerių nori važiuoti dirbti į Japoniją.
– Klubo vadovybė jus mato kaip trenerį, ar turėsite daugiau užduočių?
– Daug kalbėjome apie tai. „Alvark“ – tikrai profesionali komanda, turinti savo treniruočių bazę. Trenerių komandą, kurią turėsiu, galima būtų prilyginti rinktinei – individualūs treneriai ir visas štabas yra perimamas iš NBA komandų, kur ties tuo dirba daug žmonių. Jie padeda žaidėjams gerinti savo žaidimą. Visada pasiruošę padėti yra vienas ar du treneriai. Tai parodo, kad jiems yra svarbu. Jie stengiasi padaryti viską, kad žaidėjai jaustųsi labai gerai – prieš treniruotes, per treniruotes ir po jų. Viskas daroma aukščiausiu lygiu.
Dabar turime zoom susitikimus su treneriais, dar suplanuotas pokalbis su įgūdžių kėlimo skyriaus vadovu apie tai, kokių priemonių reikės ir kaip vyks darbas. Labai gerai suprantu, kad man reikės prisitaikyti prie daugybės dalykų. Galbūt padės tai, kad jie penkerius metus dirbo su Luka Pavičevičiumi. Geras europietis treneris, kurį gerai pažįstu. Europietiškas krepšinio supratimas. Kokią informaciją susirinkau, tai žaidėjai nebijo sunkių treniruočių. Aišku, niuansų yra (šypteli).
– Ar teko bendrauti su Japonijoje dirbusiais lietuviais, tarkime – Antanu Sireika, kuris 2012–2014 metų sezonuose vadovavo Točigio „Brex“ ekipai?
– Rinkau iš gerai pažįstamų žmonių informaciją apie Japoniją. Antanas Sireika – vienas jų. Jis labai gerai ir nuosekliai viską papasakojo. Naudinga informacija. Esu be galo jam dėkingas už pasidalijimą patirtimi. Manau, kad mes, lietuviai, turime tokie būti – padėti vienas kitam. Jis man padėjo, ačiū už tai.
Dar yra kitų draugų, dirbusių Japonijoje. Vienas jų – asistentas kitoje komandoje. Dar kitas – dirbęs ten anksčiau. Bet kol klubas oficialiai manęs nepristatė, klausinėtis per daug nesinorėjo. Sąraše turiu dar tris trenerius, kuriems ruošiuosi šią savaitę skambinti. Japonijoje darbuojasi ir Andrejus Lemanis, buvęs Australijos treneris. Jis yra vienas iš tų, kuriam ruošiuosi paskambinti.
– Ar prieš šį karjeros etapą yra nerimą keliančių dalykų?
– Pradžioje pasidariau sąrašą klausimų, kurių man iškilo tikrai daug. Norėjau gauti atsakymus. Komandos vadovas Taishito Ito yra pats studijavęs Amerikoje, o bendrą mokyklą lankė su Linu Kleiza. Jis visiškai laisvai kalba angliškai, tad nėra jokių problemų dėl susikalbėjimo. Visi pagrindiniai asistentai irgi kalba angliškai. Problemų dėl to nebus. Žaidėjai vieni kalba geriau angliškai, kiti prasčiau. Todėl trenerių kolektyvas yra didesnis, kad informaciją jiems galėtų perteikti kuo greičiau.
Daug dalykų paaiškės palaipsniui, o daug jų jau yra aiškūs. Tai – visiškai kita kultūra. Visai kitoks bendravimas ir kai kurių dalykų supratimas. Faktas, kad bus dalykų, prie kurių man reikės prisitaikyti.
Specifinių dalykų bus, tarkime, vienu metu aikštelėje gali būti daugiausiai du užsieniečiai žaidėjai. Reikės susidėlioti žaidėjų rotaciją. Tą reikės išmokti ir komandai – kada ir kodėl taip žaidžiame. Komandoje iš viso gali būti trys užsieniečiai, o dažniausiai du būna dideli žaidėjai, rungtyniaujantys po krepšiu, o trečias – gynėjas. Bet tai priklauso nuo vietinių žaidėjų pajėgumo.
Tikrai daug rungtynių. „Alvark“ pernai sužaidė 56 rungtynes per sezoną. Dažniausiai žaidžiama šeštadienį ir sekmadienį su ta pačia komanda. Su tokia specifika nesu niekada dar susidūręs. Apie tai ir buvusias patirtis daug kalbame su asistentais. Jie gerai pasakė, kad gerus rezultatus rodo tos komandos, kurių žaidėjai yra sveiki ir geriausios sportinės formos sezono pabaigoje. Krūvis kartais būna labai didelis – po 13 rungtynių per mėnesį. Tvarkaraštis jau yra – balandį mus atkarpa, kai per 21 dieną sužaisime 12 rungtynių. Laukia nemaži iššūkiai.
– Kokį asistentą turėsite šalia savęs?
