| Penktadienis | Eurolyga | „Barcelona“ – „Žalgiris“ | 22:00 | Barselona |
Penktadienio vakarą Katalonijoje Kauno „Žalgirio“ laukia ypatingas varžovas – Eurolygos viršūnėje esanti „Barcelona“ ir strategas Šarūnas Jasikevičius.
45-erių kaunietis prieš išvykdamas į Ispaniją penkerius metus vadovavo Lietuvos flagmanui ir padarė jį ryškiai matomu Europos krepšinio žemėlapyje.
Eurolygoje triukšmavęs, kartą surengęs ir stebuklingą žygį į finalo ketvertą, Šaras tapo vienu geriausių Senojo žemyno strategu. 2020-ųjų vasarą žaliai-balti marškinėliai jam tapo per ankšti, ypač, kai kvietimą perimti komandos vairą atsiuntė antroji Š.Jasikevičiaus meilė krepšinyje „Barcelona“.
Šaras ilgai netruko skambiai pristatyti Barselonoje – jau pirmajame sezone jis nuskynė ACB bei Ispanijos Karaliaus taurę, o Eurolygoje krito tik lemiamoje sezono kovoje prieš fantastišką Stambulo „Anadolu Efes“ ekipą.
Katalonijos pasididžiavimo virtuvės duris praėjusią savaitę vyriausiasis treneris atvėrė savo geram bičiuliui, 15min laidos PIKENROLAS dalyviui treneriui Dainiui Adomaičiui, kuris turėjo galimybę iš arti susipažinti ne tik su procesais, vykstančiais viename iš didžiausių Europos klubų, bet ir su Šaro statusu Katalonijoje.
„Manau, kad pagrindinis dalykas yra ryšiai, – apie stažuotę „Barcelona“ klube 15min sakė Dainius Adomaitis. – Nuo senų laikų esame draugai su Šaru, kaip ir su Dariumi bei Tomu, su kuriais esame kartu žaidę ir „Žalgiryje“, ir rinktinėje. Kartu esame praleidę daugybę laiko, ryšiai visada buvo ir išliko ligi šiol. Faina, jog pavyko susiderinti ir nuvykti pasistažuoti į Barseloną. Galvoju, jog tai geras pavyzdys ir kitiems treneriams. Kai aš dirbau Vilniaus „Ryte“ ar Lietuvos rinktinėje, ir kažkas kreipdavosi dėl stažuotės, niekada nebuvo jokių problemų ateiti ir stebėti treniruotes. „Barcelona“ yra didžiulė organizacija, labai įdomu stebėti rungtynes gyvai, bet dar įdomiau – kaip funkcionuoja toks klubas. Buvo įdomu pamatyti topinio Eurolygos klubo virtuvę, visą darbo sistemą. Sezono metu „Barcelona“ žaidžia labai daug rungtynių, laiko treniruotėms yra mažai, įdomu buvo sužinoti, kaip šis procesas yra valdomas.“
Dešimt dienų Ispanijoje viešėjęs D.Adomaitis gyvai stebėjo trejas „Barcelona“ rungtynes „Palau Blaugrana“ arenoje. Pergalingus Eurolygos mūšius prieš Vitorijos „Baskonia“ (93:67) bei Maskvos CSKA (81:73), ir pirmąją nesėkmę vietiniame fronte prieš „Valencia“ – 79:87.
„Šaras Barselonoje jaučiasi kaip namuose. Žinoma, kalbos mokėjimas, rungtyniavimas „Barcelonoje“ ir iškovoti titulai jam ten prideda didelį svorį. Tokiems žaidėjams, kaip Nikola Mirotičius, labai padeda Šaro buvimas klube. Šaras nuo žaidėjų perima ir dėmesį, ir įtampą, ir visus kitus išorės reikalavimus. Tikrai jaučiama, jog jis visą aplinkinį triukšmą nuima nuo žaidėjų ir sugeria pats. Žaidėjams dėl to yra žymiai lengviau, bet jie atsiima treniruotėse, kuomet Šaras iš jų išsireikalauja to, ko nori. Reikia pabūti rungtynėse „Palau Blaugrana“ arenoje, kad suprastum, kokia ten yra atmosfera, kai Šaras įeina į salę. Visi sirgaliai ploja jam. Ir tai yra nuoširdūs plojimai, kurių Šaras nusipelnė ir pats rungtyniaudamas „Barcelona“ komandoje, ir ją treniruodamas. Šaro autoritetas – labai didelis“, – įspūdžiais dalijosi D.Adomaitis.
Šaras yra esminis žmogus „Barcelona“ klube, bet nėra alfa ir omega, kaip buvo Kauno „Žalgiryje“. Katalonijos organizacijos stuburą sudaro futbolas, nors ir išgyvenantis sunkmetį.
„Jis turi savo vardą, yra sirgalių gerbiamas ir mylimas. Tai jaučiama. Bet svarbiausia, kad Šaras žino, ko nori – laimėti titulus. „Barca“ yra ne tik klubas, tai – atskira valstybė. Tai geras pasakymas, nes valdžia ten renkama rinkimuose, o sirgalių bazė yra didžiulė. „Barcos“ parduotuvės uždarbis, esančios šalia „Camp Nou“ stadiono, per mėnesį siekia 2 milijonus eurų. Taip buvo prieš COVID-19, o dabar viskas atsistato. Įspūdingai atrodo ir klubo muziejus. Bet kai kalbame apie klubą, pagrindinis dalykas yra futbolas“, – pasakojo D.Adomaitis.
Dirbant „Žalgiryje“ strategas garsėjo savo darbo etika ir pasišventimu, nekas nepasikeitė Š.Jasikevičiui persikėlus ir į žvaigždėmis nusagstytą „Barceloną“.
„Šaras turi daug pažinčių ir ryšių, išlikusių nuo jo rungtyniavimo Barselonoje. Tai jam tik padeda. Kitas dalykas – jis labai susikaupęs ties savo darbu. Žiauriai tam atsidavęs. Galime sakyti, jog fanatiškai atsidavęs darbui“, – sakė „Barcelona“ klube stažuotę atlikęs specialistas.
Kas galėtų Šarą iškrapštyti iš „Barcelona“ klubo?
„Tik pats Šaras. Arba kažkoks fantastinis pasiūlymas iš NBA. Bent jau man taip atrodo. Mačiau, jog jis ten jaučiasi labai laimingas“, – teigė D.Adomaitis.
„Barcelonoje“ su Š.Jasikevičiumi nutūpė visas būrys lietuvių. Prie jau daugybę metų klube dirbusio gydytojo Mindaugo Gudelio prisijungė Šaro asistentai Darius Maskoliūnas ir Tomas Masiulis, už fizinį pasirengimą atsakingas yra Justinas Grainys, o komandos marškinėlius šį sezoną apsivilko Lietuvos krepšinio deimantas Rokas Jokubaitis.
Neseniai 21-ąjį gimtadienį minėjęs įžaidėjas žvaigždžių šešėlyje neužgeso. Eurolygoje R.Jokubaitis žaidžia po 16 minučių, pelno po 6,1 taško, atkovoja po 1,7 kamuolio bei atlieka po 2,7 rezultatyvaus perdavimo.
Komandą jis valdo kaip veteranas, o po sėkmingų epizodų džiaugiasi lyg vaikas. Barselona staigiai pamilo Roką, kaip ir Rokas Barseloną.
„Labai džiaugiuosi dėl Roko. Matyti, kad jis komandoje jaučiasi labai gerai, turi gerą vaidmenį. Darbo etika – puiki, kaip ir visada. Gerus atsiliepimus apie jį girdėdavau dar jam žaidžiant Regioninėje krepšinio lygoje (RKL) ar „Žalgirio“ dubleriuose. Rokas būna kiekvienoje papildomoje treniruotėje, o krepšinio supratimas nežinau kiek kartų lenkia jo amžių. Jis žaidžia lyg veteranas. Labai brandus krepšinis. Supranta, kodėl ir ką aikštelėje daro. Negali nesižavėti Roku. Džiaugiuosi, jog jam sekasi ir kad jis yra labai geroje situacijoje, – apie sezono starte sproginėjantį lietuvį mintimis dalijosi buvęs Lietuvos rinktinės vairininkas. – Roko emocijos ir maksimalizmas aikštelėje yra natūralūs. Tai nėra apgaulė, kaip kad žmonės kartais vaidina emocijas. Roko emocijos natūralios, jis kaunasi, o žmonėms tai labai patinka. Žmonės Katalonijoje yra emocingesni, tad jiems limpa žaidėjai, kurie visada atsiduoda 100 proc.“
D.Adomaitis stažuotę skirsto į tris dalis: 1) Individualaus žaidėjų darbo stebėjimas; 2) Pasiruošimas rungtynėms trenerių pasitarime, treniruotėse ir video peržiūroje; 3) Rungtynių stebėjimas arenoje.
„Individualiai su žaidėjais dirba asistentai. Visada įdomu pasižiūrėti, ką daro kiti treneriai, galbūt yra kokių naujų pratimų. Pavyzdžiui, amerikiečiai žaidėjai individualiai dirba namuose vasarą, tad ir iš JAV vis atsiranda kažkokių naujovių, – dėstė treneris. – Antras momentas – pasiruošimas rungtynėms, kas daroma treniruotėse. Smagu buvo dalyvauti trenerių pasitarime, pasirengime treniruotėms, o vėliau treniruočių metu – ir pasiruošime rungtynėms. Kaip rengiamas rungtynių planas, kokia video peržiūra ir treniruotė. Galiausiai – rungtynių stebėjimas arenoje. Viena yra žiūrėti per TV, kita – būti salėje. Tuomet matai visą „Barcelonos“ suolelį, ką daro asistentai, kaip žaidžiama su idėjomis, kurios yra diegiamos per pasitarimus, treniruotes ir video peržiūras. Labai įdomu stebėti visą šį procesą.“
Kiek buvusiam Lietuvos rinktinės ir Vilniaus „Ryto“ strategui pavyko praplėsti akiratį, pasisemti naujų žinių?
„Kiekvienas treneris turi savų niuansų ir savitą braižą. Visada galima pamatyti kažką naujo. Krepšinis iš vienos pusės yra paprastas, iš kitos – labai sudėtingas. Galbūt yra panašumų tarp lietuvių trenerių darbo specifikos, kadangi krepšinio mokykla ir žaidimo supratimas – labai panašus. Pas Šarą yra tikrai dideli reikalavimai. Gali tik žavėtis, kaip jis moka išsireikalauti iš žaidėjų dalykų, kurių jis nori. Aišku, dar krepšinio matymas, greita reakcija į momentus, kurie treneriui netinka. Kitas dalykas – aukščiausio lygio žaidėjai, kurie tas idėjas išpildo. Topiniai žaidėjai veikia taip – kas pasakyta trenerio, tą ir išpildo. Kitiems žaidėjams reikia laiko, idėjų išpildymas truputį užtrunka. Toks ir skirtumas“, – sakė D.Adomaitis.
15min prenumeratoriams.
ir žiūrėkite be ribų.
Praėjusį sezoną „Barcelona“ per visus turnyrus sužaidė net 90 rungtynių. Ne tik klubo, bet galbūt ir Europos krepšinio rekordas. NBA skaičiai, diktuojantys sąlygas ir pratybose.
„Treniruotės yra gan trumpos, pateikiama koncentruota informacija, kadangi rungtynių skaičius yra didelis. Informacija priklauso nuo žaidėjų, kaip jie sugeba ją priimti. Buvo įdomu, kiek informacijos pateikia apie varžovų žaidimą ir kiek daroma pakitimų žaidime“, – teigė D.Adomaitis.
Tai priežastis, kodėl Š.Jasikevičius stengėsi išplėsti komandos rotaciją.
„Dabar jis turi 14 žaidėjų, galinčių žaisti ir dalyvauti treniruočių procese. Pamatėme, kodėl tai yra reikalinga – traumuotas ir Cory Higginsas, ir Alexas Abrinesas. Du žaidėjai, kurie kartais yra ir startinio penketo žaidėjais. Higginsas išvis vienas komandos lyderių. Reikia žmonių, kurie galėtų užimtų jų vietą, – dėstė D.Adomaitis. – Traumuotumas Eurolygoje yra nemažas, daug ekipų susiduria su tuo.“
Treneriui teko lankytis ir vaikų (11-12) metų rungtynėse, kuriose dalyvavo ir Š.Jasikevičiaus sūnus Lukas, ieškant atsakymo, kodėl lietuviškas krepšinis taip skiriasi nuo ispaniško.
„Pradėkime nuo taisyklių. Pirmiausia, tai Ispanijoje vaikai žaidžia su žemesniais krepšiais, negu Lietuvoje. Rungtyniauja aštuonis kėlinius po šešias nestabdomas minutes. Rungtyniauja penketais, vėliau tuos penketus maišo. Dirba vienas teisėjas, kuriam kamuolio paduoti vaikams nereikia. Jis sušvilpia, žaidėjai ima greitai kamuolį ir tęsia žaidimą. Vaikai jau tame amžiuje žaidžia greitą krepšinį. Nėra kažkokių sustojimų, stabdymų, kamuolio padavimų teisėjui ar persivarymo, viskas vyksta labai greitai, – pasakojo D.Adomaitis. – Po kiekvieno kėlinio rezultatas yra nunulinamas. Vaikams tai yra svarbu. Tarkime, viena komanda laimėjo pirmuosius keturis kėlinius, skirtumas buvo didelis, bet penktą kėlinuką laimėjo kita komanda. Buvo matyti geros vaikų reakcijos ir emocijos, jie laimėjo paskutinį ketvirtį, nors bendrame rezultate pralaiminėjo stipriai. Emociškai ir psichologiškai labai geras momentas.“
Šie Ispanijos ir Lietuvos krepšinio mokyklų skirtumai veikiausiai atsispindi ir brandžiame amžiuje.
„Ispanijoje buvo matyti greitesnis vaikų sprendimų priėmimas. Treneriai irgi duoda jiems įvairias užduotis, pavyzdžiui, paprašo atakuoti krepšį po trijų perdavimų arba būtina padaryti prakirtimą ar dar kitą elementą. Vaikai šlifuoja elementus, kuriuos vyresniame amžiuje išpildo žymiai geriau, nes jau nebebūna nieko naujo“, – teigė D.Adomaitis.
