Dar praėjusią savaitę Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Mindaugas Balčiūnas detalizavo siekiamybę surengti 2029-ųjų metų Europos pirmenybių grupių etapą Lietuvoje.
„FIBA Europe“ paskelbė, jog be Lietuvos po penkerių metų vyksiantį turnyrą organizuoti dar pretenduoja Ispanija, Vokietija, Graikija, Slovėnija, Nyderlandai, Suomija ir Estija.
„Apie šią idėją nuo pat pradžių buvo koordinuojama ir konsultuojamasi su Dariumi Gudeliu, kaip „FIBA Europe“ valdybos nariu. Jeigu pasvertume logiškai, tai Lietuvai ir LKF organizuoti pasaulio čempionato net grupės etapo iš esmės yra neįmanoma, kai yra tokia konkurencija, tokie finansiniai įnašai ir sąlygos. Europos krepšinio čempionatas – vienintelis didžiulis pasaulinio lygio renginys, kurį galime turėti. Koordinavome su Dariaus pagalba, parengėme strategiją, žinoma, sumokėjome ir reikiamus mokesčius. Padarysime, kad šis renginys ateitų į Lietuvą. Manau, kad visomis prasmėmis jo nusipelnėme“, – antradienį žurnalistams Kaune įkurtuose „Krepšinio namuose“ sakė M.Balčiūnas.
-
Lietuvos krepšinio federacija siekia natūralizuoti išeivijoje suspindusią lietuvę
-
LKF gesina D.Russello temą Lietuvos rinktinėje: M.Balčiūnas išdėstė argumentus
-
Lietuvos šansai rengti „Eurobasket 2029“: kiek kainuotų, kur ir su kuo vyktų?
-
Dokumentinio filmo premjeroje – istoriniai krepšinio kadrai ir linksmos istorijos
Apie Lietuvos šansus sugrąžinti prestižinio Europos turnyro organizavimą bei tam reikalingas sąlygas kalbėjo ir pats „FIBA Europe“ valdybos narys Darius Gudelis.
Vilniaus „Ryto“ vadovas yra vienas balso teisę dėl čempionato organizuojančių šalių paskirstymo turinčių „FIBA Europe“ valdybių narių.
„Pretenduoti organizuoti tokį čempionatą yra ne privilegija, o privalomas dalykas federacijai, kuri turi tokį narių skaičių, formuoja tokį biudžetą ir turi tokias ambicijas. Neteikti kandidatūros būtų neteisinga. Jei trumpai, situacija yra tokia, kad Europos čempionatai yra tik kas ketverius metus, o lapkričio mėnesį buvo paskelbtas 2029-ųjų metų kandidatų rengti pirmenybes sąrašas. Laiko tarpas atrodo yra pakankamai ilgas, bet galutinis sprendimas bus priimtas jau artėjančią gegužę „FIBA Europe“ valdyboje Rygoje. Federacijoms, kurios pretenduoja, yra tikrai didžiulis iššūkis ir darbas pasirengti bei pristatyti savo miestus, infrastruktūrą, susitarimus su centrinėmis valdžios institucijomis, su Vyriausybėmis, – sakė D.Gudelis. – Jei pažvelgtume į kandidatų sąrašą, tai neabejotini favoritai yra Madridas, Atėnai, Miunchenas su nuostabia nauja arena. Šioje vietoje reikia pasveikinti LKF sprendimą organizuoti tik grupių etapą, nes daryti finalinį etapą galimybės nebūtų didelės. Tiesiog susimažintume galimybes daryti grupių etapas. Dabar yra atvertos galimybės federacijoms kalbėtis tarpusavyje ir tartis su kitomis krepšinio valstybėmis daryti bendrus pasiūlymus ir pateikti juos „FIBA Europe“. Kiek žinau, dėl bendro čempionato grupių pasidalinimo ir organizavimo jau yra pradėta kalbėti tiek su Ispanija, tiek su Vokietija. Sveikintinas žingsnis, jei įvertintume Ispanijos ir Vokietijos įtaką FIBA.
Manau, kad mūsų regione sunkiausiai sektųsi pretenduoti Estijai dėl infrastruktūros ir Suomijai, nes ji Tamperėje organizuoja 2025-ųjų metų čempionato grupių etapą. Regioniniu principu žvelgiant Lietuva turi tikrai neblogus šansus, bet reikia padaryti didelius namų darbus. Pirmiausia, tai trijų milijonų eurų įsipareigojimas FIBA iš LKF ir valstybės, dar miesto atranka. Kiek žinome, Ispanija padarė tam tikrą konkursą tarp Barselonos ir Madrido. Miestas, kuris pasiūlė geriausias sąlygas, buvo pasirinktas ir federacijos. Ispanija tikisi daryti finalinį etapą Madride.“
D.Gudelis atskleidė kriterijus, pagal kuriuos „FIBA Europe“ išrinks čempionatą organizuojančias šalis.
„Pirmas – infrastruktūra, tai yra arenos vietų skaičius, antra – patirtis organizuojant tokio lygio tarptautinius renginius. Manau, kad šie abu kriterijai Lietuvai yra įveikiami, jei įvertintume, kad 2027-ųjų metų Europos metų krepšinio čempionatas – tiek grupių, tiek finalinis etapas – vyks irgi čia. Tai – tikrai gera galimybė gauti pakankamą balų skaičių. Trečias kriterijus – krepšinio bendruomenė, sirgalių bazė, žiniasklaidos susidomėjimas krepšiniu vertinimas. Čia irgi Lietuva neabejotinai gaus balų. Paskutinis, bet bet ne mažiausiai svarbus kriterijus yra finansinės galimybės. Šioje vietoje yra didžiausias iššūkis Lietuvai, Vilniui ar Kaunui, kaip miestams, kurie priimtų grupių etapą. Tą įdirbį reikia padaryti jau per artimiausius keletą mėnesių, nes kitas „FIBA Europe“ valdybos posėdis vyks kovo 7-ąją dieną Atėnuose. Ten bus jau parengiamieji darbai sprendimų priėmimui“, – sakė „FIBA Europe“ valdybos narys.
Kaip teigė M.Balčiūnas, LKF dar nesikreipė į Vyriausybę.
„Dar nekalbėjome, nes dar vyksta galutinis Vyriausybės formavimas. Mes tai paaiškinome FIBA, o ji viską pilnai suprato, atidėjo visus garantijų pateikimus geram mėnesiui. Negalvojame, kad gali būti problemų, nes grupės etapas su trijų milijonų eurų indėliu, jei pasigilintume į skaičius, pilnai atsiperka ir valstybei, ir miestui. Šis indėlis paprastai dalinasi tam tikromis proporcijomis tarp savivaldybės ir Vyriausybės. Pakalbėsime su nauju premjeru, su atsakinga ministerija. Tikrai rasime sutarimą. Tai – daugiau lobizmo reikalas gauti teises pačioje Europoje, nes Lietuvoje turime tikrai gerą situaciją“, – sakė LKF prezidentas.
D.Gudelis ir M.Balčiūnas neslėpė, kad bus renkamasi teikti arba Vilniaus areną „Twinsbet“, arba Kauno areną „Žalgiris“ etapo organizavimui.
„Moterų 2027-ųjų metų čempionatą pretendavo rengti trys šalys – Belgija, Švedija ir Slovakija. Vienas viešbučių kriterijų yra 100 kilometrų spindulys. Manau, kad Kaunui klausimai ties ta vieta neturėtų kilti“, – sakė D.Gudelis.
Kokie tuomet yra Vilniaus pranašumai prieš Kauną?
„Mes kalbėsimės su abiem merais, su už sportą atsakingais savivaldų atstovais. Mums reikėtų vertinti platesnį kontekstą, apskritai savivaldybių įsitraukimą į LKF veiklas. Mes kasmet organizuojame jaunimo čempionatus, moterų čempionatą, kitus renginius. Norėtųsi tęstinumo. Nenorime daryti aukciono, tiesiog norime sutarti su viena iš savivaldybių, jog tai būtų ilgalaikių santykių pagrindu priimtas sprendimas. Laimės visa valstybė – ir Vilnius, ir Kaunas, nepriklausomai kur tas čempionatas vyktų“, – sakė M.Balčiūnas.
„Nepasakyčiau, kad Lietuva yra favoritė (organizuoti čempionatą), bet ryški pretendentė, turinti labai ryškius savo pliusus, – sakė D.Gudelis. -Tuo labiau – mūsų šalyje tokio lygio turnyro Lietuvoje jau seniai nebuvo. Kitas dalykas – artėjantis moterų čempionatas yra privalumas. Lietuva yra krepšinio šalis, o tai irgi dar vienas privalumas. Tai – federacijos darbas, nes aš turėsiu būti neutralus priimant sprendimą, o LKF turės padaryti didelį įdirbį, susidėlioti argumentus ir paruošti gerą pristatymą. Gerai, kad galutinis sprendimas bus priimtas Rygoje, mūsų kaimyninėje šalyje. Manau, kad federacija sugebės sutelkti pajėgumus.“
„Futbolo valstybės visai kitaip pradėjo žiūrėti į tokius renginius po 2022-ųjų metų čempionato Vokietijoje. Konkurencija tik didėja. Kelne vyko finalinis etapas, o ten per dieną būdavo parduodama apie 40 tūkstančių bilietų. Tai dar nematyti skaičiai krepšiniui – tiek finansais, tiek bilietų skaičiumi. Mes jau einame į didžiojo futbolo zoną. Mums nėra naudinga, kad Miunchenas yra suinteresuotas čempionato organizavimu. Seniau būdavo viskas paprasčiau. Mes su 15 tūkstančių arena esame nebloga forma, bet nieko jau nebenustebinsime, nes yra arenų ir po 20 tūkstančių talpos. Finansiniai indėliai tik didės, – sakė M.Balčiūnas. – Esame pakalbėję ir su Dariumi, ir su valdyba, kad turėsime ir planą B – teiksime kitokį, šešių organizuojančių šalių formatą, arba teiksime paraiškas organizuoti iškart du turnyrus į priekį, įskaičiuojant 2033 metų pirmenybes.“
Kokias pajamas atneštų čempionato organizavimas?
„Už teises turėtų sumokėti centrinė valdžia, už arenos parengimą ir vietines pasirengimo išlaidas – savivaldybė, o organizaciniai kaštai – LKF. Trys šalys, išlaidos racionalios, o pajamos realios. Penkerios namų rungtynės konkrečiai Lietuvos, o dar kitos komandos atneštų bilietų. Iš bilietų būtų tikrai apie milijoną. Mes taip skaičiuojame. Žinoma, dar yra rėmėjai, kurių grupių etapui galėtų atnešti kelis šimtus tūkstančių. Po to – savivaldos ir centrinės valdžios įnašas turėtų būti apie 4-4,5 milijono eurų. Aš taip manau, – sakė M.Balčiūnas. – Atsipirkimas yra garantuotas. Yra labai detalūs paskaičiavimai. Tokie renginiai – ne tik prestižas, bet ir finansinė nauda.“
