Dviem pergalėmis keturių nesėkmių seriją nutraukę vilniečiai suteikė džiaugsmo D.Kairiui, kuris po laimėjimo prieš „Juventus“ (100:79) išskyrė tik kelis prastesnius komponentus savo komandos žaidime.
„Labai noriu padėkoti „B tribūnai“ už tokį pasitikimą prie arenos. Jų palaikymas yra nuostabus ir mums labai reikalingas, – pirmiausia sirgaliams, kurie pasitiko juos svetimame mieste, dėkojo D.Kairys.
– Kalbant apie rungtynes, visada yra svarbu laimėti išvykoje, o ypač po tos nesėkmių serijos. Norėjome parodyti geresnį žaidimą ir mums kažkiek pavyko.
Bet aišku, 12 atiduotų kamuolių puolime pirmoje pusėje ir 20 padarytų klaidų – šiose srityse galėjome pasirodyti šiek tiek geriau.“
Paklaustas, kas lėmė tokius didžiulius abiejų komandų skaičius kovojant dėl kamuolių puolime (kartu sudėjus komandos sugriebė net 34 kamuolius), D.Kairys patrūkčiojo pečiais.
„Nežinau, gal prastas pataikymas? – juokėsi strategas. – Antroje pusėje susitvarkėme, „Juventus“ irgi nebebuvo tokie agresyvūs. Tikriausiai rezultatas atėmė jų ūpą, bet antroje pusėje atidavėme jiems tik du kamuolius puolime. Atšokę kamuoliai visada turi didžiulę įtaką rungtynėms, tai akcentuojame ir galiausiai „lentą“ laimėjome.“
„Ryto“ strategas kalbėjo ir apie grįžtantį pasitikėjimą po dvejų iš eilės laimėtų rungtynių.
„Be abejo, kiekviena pergalė prideda pasitikėjimo. Mums jos labai reikėjo. Ir reikės dar vienos iki FIBA „lango“, – teigė D.Kairys.
Savo ruožtu „Juventus“ strategas Žydrūnas Urbonas nevyniojo žodžių į vatą ir lygino po koronaviruso pasveikusius savo žaidėjus su „stoveliais“.
„Norisi labai trumpos spaudos konferencijos, nes ką čia komentuoti? – pradėjo Ž.Urbonas, bet vis tiek išsiplėtė iki kelių minučių monologo. – Apibėgo, apstumdė. 20 kamuolių pasiėmė po mūsų krepšiu. 20... Mes, realiai, buvome stoveliai. Jeigu Uleckas pasiėmė 5 kamuolius puolime, tai apie ką čia kalbėti?
Pabandydavome varžybiniu greičiu žaisti, tai tiesiog kamuolius išmesdavome. Bryantas [Crawfordas] varosi, praranda kamuolį, ant greito du prieš vieną – išmeta į užribį. 25 klaidos.
Neįmanoma buvo žaisti su šiais dviem komponentais. Jau buvome nuvažiavę į geriausias rungtynes su Panevėžiu, buvo tik 14 klaidų, jau buvo rungtynės. O dabar net nėra ką kalbėti.
Ir „Rytas“ nebuvo kažkoks. Su visa pagarba jiems, bet ir pas juos nėra tų žaidėjų. Bet aš girdėjau, kaip treneris rėkė jiems „bėgt, bėgt, bėgt“, o jie bėgo ir bėgo. Mes du su pusė kėlinio atsimušinėjome, o paskui „numirėme“. Ir psichologiškai, ir sudėtinga grįžti, kai atsilieki 15-16 taškų, nėra jėgų.“