Lietuvos laiku naktį iš antradienio į trečiadienį D.Motiejūnas iš Hjustono vyko į Naująjį Orleaną, kur kartu su kitais „Pelicans“ komandos draugais po „Visų žvaigždžių“ savaitgaliui skirtos pertraukos vėl kibs į darbus ir ruošis likusioms kovoms. Kitas rungtynes jis žais prieš savo buvusią „Houston Rockets“ komandą.
Važiuodamas automobilyje D.Motiejūnas atsakė į kelis 24sek klausimus apie jo dabartinę formą, Lietuvos rinktinę ir naują komandos draugą.
– Spėjama, kad DeMarcuso Cousinso atvykimas į „Pelicans“ komandą gali labai stipriai sumažinti jūsų žaidimo laiką. Kaip pats vertinate šias permainas?
– Mano manymu, tai bus labai gera paspirtis. Tikrai tikiu, kad DeMarcusas padės šią komandą iškelti į dar aukštesnį lygį. Manau, kad antro tokio svarbaus žmogaus šiai komandai labai reikėjo.
Aišku, aš tikiuosi, kad mano žaidimo laikas nuo to labai nesutrumpės. Kad ir aš turėsiu šansą pasireikšti ir padėti. Šiuo metu komanda turi aštuonis didelius ir keturis mažus žmones, todėl tikėtina, kad tai dar ne paskutiniai mainai.
– Pagal paties neseniai su „Pelicans“ sudarytą sutartį negalite būti iškeistas į kitą komandą.
– Taip, pasirašiau sutartį jau po to laiko, kai dar buvo galimi mainai. Todėl kažkur perkelti manęs nelabai įmanoma. Nebent atleistas būsiu.
– Pačiam, turbūt, apie įvykusius mainus ir D.Cousinso atvykimą į komandą neteko kalbėtis su komandos atstovais? Apie tai, kaip viskas gali keistis...
– Ne. Bet mano agentas kalbėjosi. Tai jo darbas. Jis kalbėjosi su treneriais ir sakė, kad mano pozicijos šie mainai per daug nekeičia. Kad gausiu pasireikšti, o to aš ir tikiuosi.
– Sugrįžimas į NBA buvo puikus. Sulaukėte daug komplimentų, bet vėliau viskas kažkaip pasikeitė. Sumažėjo žaidimo laikas. Mažiau žinantiems sudėtingiau buvo suprasti, kodėl atsirado tokie žaidimo laiko svyravimai?
– Iš tikrųjų, sunku ką nors pasakyti, kaip į tai reikėtų reaguoti. Ne viskas nuo manęs priklauso. Yra komandos, kurios žaidžia mažu penketu ar dar kaip kitaip. Na, ir vis tiek krepšinio krūvis yra kiek kitoks. Todėl natūralu, kad tų svyravimų buvo, bet kuo toliau, tuo aš jaučiuosi geriau.
Sveikata tikrai nesiskundžiu. Džiaugiuosi, kaip jaučiasi kūnas. Reikia suprasti, kad atvažiavau viduryje sezono į naują komandą. Prieš sezoną visi treniruojasi porą mėnesių kartu. O aš tik neseniai pradėjau „įeiti“ į tą žaidybinę formą. Tai užtrunka. Būna, kad viskas gerai, būna rungtynių, kai nesiseka. Tai natūralu. Smagu, kad randame bendrą kalbą ir laimim.
– Visai neseniai socialiniuose tinkluose tautiečius pasveikinote su vasario 16-ąja ir tarsi užsiminėte, kad būtų smagu vėl susirinkti rinktinėje ir kautis dėl pergalės. Ar teisingai supratome jūsų didelį norą žaisti rinktinėje ir ar žinojote, kad į trenerių kolektyvą pakviestas Ramūnas Šiškauskas?
– Su treneriu kartais susiskambinam ir apie tai pasikalbam. Apie Ramūną sužinojau iš spaudos. Toks trenerio pasirinkimas. Bet aš džiaugiuosi, kad toks žmogus bus rinktinėje – arti komandos. Na, o dėl žaidimo rinktinėje, tai noras yra labai didelis. Paskutinius metus dėl aplinkybių teko praleisti, bet tikiuosi, kad šiais metais viskas susiklostys gerai ir galėsiu žaisti rinktinėje.
– R.Šiškauskas pripažino, kad baigęs karjerą daugiausia laiko praleido su šeima. Ir iš esmės, jis neturi panašios patirties. Kaip manote, kokia jo didžiausia nauda, kai nėra jokios trenerio patirties?
– Jo krepšinio intelektas visada buvo pats aukščiausias. Ir to iš jo neatimsi. Jis turi didžiulę patirtį ir žaisdamas rinktinėje, ir Eurolygoje. Dirbo su aukščiausio lygio treneriais. Tai jam prideda daug. Nesvarbu, kad jis iki šiol nieko nėra treniravęs. Jo patirtis jam ateityje gal leis dirbti ir vyriausiuoju treneriu.
– Dainius Adomaitis sakė, kad su krepšininkais bendrauti telefonu yra viena ir visai kas kita – kalbėtis pas juos apsilankius. Ir Ramūno vienas iš pagrindinių dalykų bus palaikyti artimą ryšį su žaidėjais.
– Nežinau, ar Ramūnas atvažiuos, ar kaip. Bet, aišku, kad aš tokio žmogaus laukiu. Aš pats jį nuolatos sekdavau, kai jis žaisdavo. Ir mano tėvas visada sakydavo, kad aš turėčiau žaisti taip, kaip Ramūnas. Jo gyvenimas ir aikštelėje, ir už aikštelės ribų man buvo kaip pavyzdys. Ir jis turėjo nemažą įtaką mano karjeroje.
– Daugelis rinktinės vadovų sako, kad susirinkus visiems geriausiems Lietuva tikrai gali kautis dėl aukso. Toks, beje, ir iškeltas tikslas.
– Manau, kad jeigu tik visi būsim sveiki, tikrai galim tai padaryti. Svarbiausia neužriesti nosies. Nes tai gali būti didžiausia problema. Jeigu susirinktų visi, dirbtų iš visos širdies, tai tikrai galima pasiekti nemažai.
