Kai rugsėjį po Europos krepšinio čempionato D.Motiejūnas atvyko į Šandongo provincijos sostinę Dzinaną, V.Mikalauskas iš pradžių net neatkreipdavo dėmesio, kai krepšininkas jam ką nors pasakydavo lietuviškai.
V.Mikalauskas Kinijoje dirba jau ketvirtuosius metus, ir jau buvo taip atpratęs šioje šalyje girdėti lietuvių kalbą, kad gimtoji kalba jam atrodė nereali.
Tačiau greitai du tautiečiai tapo nepamainoma atspara vienas kitam – patyręs 47 metų fizinio rengimo specialistas ir 27 metų krepšininkas tapo puikiais bendradarbiais ir bičiuliais Šandongo provincijoje.
„Jo galimybės – neaprėpiamos. Kaip krepšininko ir kaip žmogaus, – sakė su D.Motiejūnu dirbantis buvęs Lietuvos rinktinės fizinio rengimo treneris. – Aišku, raktą reikia rasti į kiekvieno žmogaus vidų. Bet sulaukus pasitikėjimo, galima pamatyti, kad jis išprusęs, matęs įvairaus gyvenimo, nes anksti išvyko iš Lietuvos žaisti svetur. Kai surandi bendrą kalbą, viskas paprasčiau.
Matau jo didelį potencialą. Jis labai gerai atsiskleidė Kinijoje, kur rodo visus savo gebėjimus.
Man dirbti su Donatu yra labai lengva ir smagu, nes jis mane supranta iš pusės žodžio. Nedaug per karjerą esu sutikęs žmonių, kurie turėtų tokį požiūrį į darbą.
Matau jo didelį potencialą. Jis labai gerai atsiskleidė Kinijoje, kur rodo visus savo gebėjimus. Be reikalo Donatas buvo neįvertintas NBA. Manau, kad po šio sezono jis turės dideles galimybes ten sugrįžti. Jis dar turi, ką pademonstruoti NBA.“
Atsigauna po blankaus NBA sezono
V.Mikalauskas buvo vienas tų, kurie visiškai nenustebo, vasarą išgirdęs, kad po penkių sezonų NBA D.Motiejūnas padėjo parašą ant sutarties su Kinijos klubu „Golden Stars“.
„Stebėtis gali tik tie, kurie čia nėra dirbę. Juk Jonas Kazlauskas nesistebėjo, – priminė V.Mikalauskas, su J.Kazlausku anksčiau pats dvejus metus dirbęs Guangdongo „Southern Tigers“ klube, kuriam buvęs Lietuvos rinktinės treneris vadovauja ir šį sezoną. – Nebuvusiems Kinijoje sunkiau suvokti, kad šioje šalyje daug kas keičiasi – vadyba, požiūris į krepšinį ir treniruotes.
Kai krepšininkams trūksta vieno žingsnio iki NBA, jie atvažiuoja čia, o paskui dažnai grįžta į NBA. Tai labai gera stotelė. Kinijos komandose legionieriams tenka didelė atsakomybė, tad jie čia dirba iš širdies.“
D.Motiejūnas atsigauna Kinijoje po sudėtingo praėjusio sezono, kai ilgai derėjosi dėl kontrakto NBA, galiausiai atvyko į „New Orleans Pelicans“ klubą, bet ten kaip reikiant ir neįsibėgėjo, žaidęs po 14 minučių ir rinkęs po 4,4 taško.
Sudaręs vieną didžiausių sutarčių Kinijoje lygoje (daugiau nei 2 mln. dolerių per sezoną), D.Motiejūnas tapo ir viena iš „Golden Stars“ žvaigždžių.
Jis renka po 22,5 taško ir atkovoja po daugiau nei 11 kamuolių Šandongo klubui, kuriam sekasi visai neprastai – laimėję 23 rungtynes ir pralaimėję 9 „Golden Stars“ krepšininkai aiškiai taikosi į atkrintamąsias kovas ir medalius lygoje, kurioje žaidžia daug krepšinio garsenybių. Luisas Scola, Ioannis Bourousis, Sonny Weemsas, Ty Lawsonas ir dar daug kitų buvusių NBA žaidėjų suplūdo į Kiniją, suvilioti gerų atlyginimų ir galimybių pasireikšti.
„Donatas irgi gauna daug žaidimo laiko, nes yra aukščiausio lygio profesionalas. Jo požiūris į treniruočių procesą, reabilitacijos ir atsigavimo pratimus yra labai atsakingas. Nenuostabu, kad komandoje jo vaidmuo yra toks svarbus.
Donatas, Ty Lawsonas ir kylanti Kinijos krepšinio žvaigždė Yanyuhang'as Ding'as yra svarbiausi. Ant šių trijų žaidėjų pečių užkrauti visi lūkesčiai“, – tvirtino V.Mikalauskas.
„Golden Stars“ treneris iš Serbijos Aleksandras Kesaras vidurio puolėjui suteikia itin daug laisvės, kuri D.Motiejūnui tinka.
„Žaidimo laisvė priklauso nuo to, ką krepšininkas gali padaryti ar sukurti aikštėje, su kokia energija jis kovoja, – kalbėjo V.Mikalauskas. – Donatas vaikšto su pamėlusiais keliais, nes griūna dėl kamuolių, atiduoda visą energiją, visą širdį. Tada ir treneris suteikia daug erdvės. Tad ta laisvė yra užsitarnauta.
Nėra paprasta surinkti 23 dublius, kurie, tikiuosi, dar nėra pabaiga – dar liko penkerios rungtynės reguliariajame čempionate.“
Krepšininkui patinka būti tėvu
D.Motiejūno nugara po tarpslankstelinio disko operacijos, dėl kurios jis praleido be krepšinio aštuonis mėnesius 2015-2016 metais, vis kėlė abejonių NBA klubų vadovams. Tačiau Europos čempionate D.Motiejūnas sužaidė visus šešis mačus, net ir vėluodamas į Izraelį po kūdikio gimimo Hjustone, o Kinijos lygoje jis jau sužaidė 33 mačus.
„Visi atsakymai skaičiuose – kiek rungtynių sužaidė, kiek minučių žaidė, kiek taškų pelnė ir dublių surinko, – paklaustas apie D.Motiejūno nugaros būklę, net pyktelėjo V.Mikalauskas. – Jis nepraleido nė vienerių iš 33 rungtynių, nė vienos treniruotės.“
D.Motiejūnui labai pasisekė, kad Dzinane jo fizine forma rūpinasi V.Mikalauskas.
Fizinio rengimo treneris Kinijoje yra daug padėjęs ir Lietuvos badmintono žvaigždei Kęstučiui Navickui, kai šis Azijoje bandė stotis ant kojų po sunkių traumų.
Tiesa, pats V.Mikalauskas nuopelnų dėl D.Motiejūno savijautos neprisiima. „Tai nėra tik mano vieno nuopelnas. Su vienais žaidėjais to padaryti nepavyksta, su kitais pavyksta. Jis pats daug jėgų skiria traumų prevencijai ir atsigavimui, nes varžybų krūvis yra didelis – kartais lyg NBA žaidžiame per savaitę trejas rungtynes.
Kai rudenį jis atvyko į Kiniją, atrodė kažkiek pertreniruotas, perkrautas. Paskui suradome optimalų kelią į jo sportinę formą.“
Anot V.Mikalausko, dar viena svarbi priežastis, kodėl D.Motiejūnas pritapo Kinijoje – vidinio džiaugsmo jam suteikia kartu esanti šeima.
Donatas – labai geras tėvas, skiria daug laiko sūnui, pats yra tuo labai patenkintas. Jis ateina į treniruotę švytintis, pailsėjęs psichologiškai.
Iš Lenkijos kilusi krepšininko draugė Paulina Popek praėjusį rugpjūtį prieš pat Europos čempionatą Hjustone (JAV) pagimdė berniuką, kurį pora pavadino Adomu. Dabar jie gyvena kartu Dzinano viešbučio apartamentuose.
„Donatas – labai geras tėvas, skiria daug laiko sūnui, pats yra tuo labai patenkintas. Jis ateina į treniruotę švytintis, pailsėjęs psichologiškai. Laisvo laiko Kinijoje nėra daug, bet šeima yra labai gerai – tai didelis pliusas“, – pabrėžė V.Mikalauskas.
Beveik visa komanda nuolat gyvena kartu
Lietuviai neblogai jaučiasi Šandongo regione, kur gyvena apie 100 mln. kinų, ir Dzinano mieste su 7 mln. gyventojų.
Mažesnius nei 2 mln. gyventojų miestus ne visuose žemėlapiuose rasite.
„Tai toks miestelis, tikrai ne pats didžiausias, – Dzinaną, kuriame yra įsikūrusi „Golden Stars“, apibūdino V.Mikalauskas. – Mažesnius nei 2 mln. gyventojų miestus ne visuose žemėlapiuose rasite. Vis dėlto tai šalis, kurioje populiacija siekia pusantro milijardo.“
Grūstis milijoninio miesto spūstyse nebūtina, nes didžioji dalis komandos trenerių ir krepšininkų gyvena viename viešbutyje prie pat arenos.
Tik legionieriai, taip pat D.Motiejūnas, įkurdinami kito viešbučio apartamentuose – iš ten jam iki arenos tenka važiuoti 20-30 minučių, jei kyla didesnės spūstys – valandą.
„Tai – klasikinė sistema Kinijoje. Dauguma komandų gyvena kartu, kad išvengtų transporto spūsčių, – pasakojo V.Mikalauskas. – Nėra kuo skųstis. Gal iš pradžių europiečiui tai nėra įprasta, bet kai įpranti – viskas gerai.“
Laisvu laiku lietuviai kartais pasivaikšto po parkus ar šventyklas, bet tokių progų nėra daug – štai ir šiuo metu „Golden Stars“ yra išvykusi penkioms dienoms iš Dzinano.
V.Mikalauskas jau įprato ir pamėgo kinišką maistą. Dar 2013 metais prisijungęs prie Kinijoje dirbusio Jono Kazlausko, fizinio rengimo treneris atrado įvairių vietos patiekalų, nors Dzinane didelis ir kitų žemynų virtuvių pasirinkimas.
„Dabar jau gerai jaučiuosi. Galbūt žmonėms atrodo, kad Kinijoje viskas yra kitaip. Tačiau aš įpratau. Pradėjau gaudytis žmonių pokalbiuose. Jie įprato prie manęs, – kalbėjo V.Mikalauskas. – Nebuvo įprasta, nes gyvenimo požiūris skiriasi. Vis dėlto tai viena seniausių pasaulio kultūrų, yra susiformavę tam tikros nuostatos, filosofinis žvilgsnis į gyvenimą.
Jei nori užrūstinti kiną, tai nėra sunku, nes jie kitaip supranta juokus. Daug dalykų stebina, bet tai manęs jau nevargina. Pats čia esu užsienietis, tad mano užduotis prisitaikyti prie žmonių. Jei nori, kad tave gerbtų, tai pats turi gerbti, o tada viskas stoja į savo vietas.“
Sunku įtikinti atletus dirbti iš visų jėgų
Viena, prie ko tikrai sunku įprasti V.Mikalauskui Kinijoje, tai vietos krepšininkų požiūris į darbą.
Fizinio rengimo specialistas buvo įpratęs treniruoti darbščius Lietuvos lengvaatlečius ir krepšininkus, bet kinai atletai kitaip suvokia sunkų darbą.
Galbūt asmeninėse sporto šakose yra kiek kitaip, nes kinai jau įsiskverbė į įvairių individualių sporto šakų elitą, bet komandiniame sporte didžioji tauta nėra tokia stipri.
Kinams reikia labai daug dirbti, reikia keisti mąstyseną, kad jie eitų ne kaip į fabriką, o žaistų krepšinį.
Tik Kinijos moterų tinklinio rinktinė yra tarp stipriausių pasaulyje. Futbolo planetos pirmenybėse Kinijos rinktinė vienintelį kartą žaidė 2002 metais. Nors pastaraisiais metais ir Kinijos futbolo klubai sprogsta pinigais ir kviestinėmis žvaigždėmis, net ir garsusis italas Marcelo Lippi neišvedė nacionalinės komandos į 2018 metų pirmenybes Rusijoje.
„Kolektyvinio atsakingumo jiems dar trūksta, – dėstė V.Mikalauskas. – Dauguma kinų išlepinti gyvenimo sąlygų, nes išauga šeimose būdami vieninteliu vaiku. Iki 14 ar 15 metų tėvai juos prižiūri labai dėmesingai, tad paskui jiems būna sunku suvokti, kad kažkas kitas iš jų kažko reikalauja.
Jiems reikia labai daug dirbti, reikia keisti mąstyseną, kad jie eitų ne kaip į fabriką, o žaistų krepšinį. Atsainus požiūris į darbą iš pradžių man buvo sunkiausiai suvokiamas.
Gerai, kad tada buvo J.Kazlauskas, iš kurio mokiausi, kaip galima būtų iš žaidėjų išgauti daugiau, kaip galima būtų keisti jų požiūrį į darbo etiką. Žodis „išreikalauti“ netinka, nes jie to nesupranta. Tačiau galima įtikinti, įkalbėti. Per tiek metų jau perpratau, kaip galima juos priversti padaryti daugiau.“
Puolimas karaliauja Kinijos krepšinio lygos rungtynėse, kur komandos beveik kiekviename mače pelno po daugiau nei šimtą taškų.
Ir rezultatyviausių lygos žaidėjų vidurkiai atrodo įspūdingai – štai buvęs Vitorijos „Baskonia“ gynėjas Darius Adamsas renka po 40 taškų. Viso pirmojo rezultatyviausių žaidėjų dešimtuko, kuriame yra ir buvęs žalgirietis S.Weemsas, vidurkiai perkopia 30 taškų.
„Visokių komandų yra – vienos labiau linkusios į gynybines schemas, kiti – į puolimo. Treneriai dėliojasi taktiką pagal turimus žaidėjus. Aišku, gynybinio krepšinio lygoje yra mažiau. Tačiau reikia nepamiršti, kad yra žaidžiami kėliniai po 12 minučių, o ne po dešimt. Kinai labai nori pritaikyti savo krepšinio modelį prie NBA. Todėl kuriamas šou, kuriamas reginys žiūrovams. Ne visi žino, kad čia mačas žaidžiamas aštuoniomis minutėmis ilgiau nei Europoje“, – pažymėjo V.Mikalauskas.
Buvęs NBA gynėjas Ty Lawsonas nekelia rūpesčių
Kol kas viskas gerai dviem lietuviams ir jų atstovaujamai „Golden Stars“ komandai.
Oro uostus, tiltus ir kitą infrastruktūrą statančios didelės kompanijos „High Speed“ remiama komanda rikiuojasi ketvirta Kinijos lygoje greta Guangdongo „Southern Tigers“, kurią treniruoja Jonas Kazlauskas su pagalbininkais Rolandu Jaručiu ir Sigitu Kavaliausku.
„Kinijoje labai daug priklauso nuo užsieniečių, kurių galima registruoti rungtynėms tik du, – pabrėžė V.Mikalauskas. – Kita vertus, visos komandos turi aukšto lygio legionierius, tad tada daug lemia ir tai, kiek pagalbos galima sulaukti iš vietos žaidėjų. Jei vienas ar du vietos krepšininkai prisideda svariai, rezultato pasiekti daug lengviau.
Mūsų didžiausia jėga yra Donatas ir Ty Lawsonas. Taip, apie pastarąjį gynėją buvau girdėjęs daug įvairių kalbų, tačiau jis palieka ramaus, išprususio, konfliktuoti nelinkusio žmogaus įspūdį. Kai prie jųdviejų prisideda vietiniai krepšininkai, galime laimėti ir po kelerias rungtynes iš eilės.“
Pasiilgo kalbos, muzikos, net lašinių ir svogūnų
Nors Kinijoje lietuviams reikalai klostosi neblogai, jie vis dažniau pagalvoja apie grįžimą namo.
Susikalbėti Kinijoje nėra paprasta, net ir V.Mikalauskui, kuris žino svarbiausius žodžius kiniškai, bet dėl kalbos savitumo ir sudėtingumo iki visaverčio bendravimo su vietiniais dar trūksta. O susikalbėti angliškai Kinijoje taip pat gali retai kur.
Todėl V.Mikalauskas, kurio sutartis su „Golden Stars“ galios ir kitą sezoną, dar nėra įsitikinęs, ar liks Kinijoje.
Sulig kiekvienais metais vis sunkiau.
„Sulig kiekvienais metais vis sunkiau, – pripažino ketvirtą sezoną Kinijoje dirbantis lietuvis, per karjerą taip pat dirbęs Vilniaus „Lietuvos ryte“, Rygos ASK, Mariupolio „Azovmaš“, – po kiekvieno sezono vis svarstau, ar verta likti. Kai tiek metų blaškaisi po pasaulį ir reikia gyventi vienam, vertybės pradeda keistis.
Man ir Donatas sako, kad nori į Lietuvą, kai išgirsta lietuvišką muziką ar šneką. Aš taip pat labai pasiilgau lietuviškos kultūros, mūsų gamtos. Net ir maisto: cepelinų, šaltibarščių, lašinių, svogūnų, juodos duonos. Juk Kinijoje to negausi.“
Sprendimai laukia prieš akis ir V.Mikalausko, ir D.Motiejūno.
„Linkiu jam sugrįžti į NBA, – krepšininkui linkėjo V.Mikalauskas. – Nežinau, kaip viskas susidėlios. Galbūt jis gaus gerą pasiūlymą iš Europos ir grįš į stiprų Eurolygos klubą, o tai irgi nebūtų prastai. Tačiau jis įdėjo daug darbo ir dar tikrai galėtų rungtyniauti NBA. Ant jo pečių dar galima daug užkrauti.“