– Lietuviams sidabras jau garantuotas. Ar būtumėte tuo patikėjęs čempionato pradžioje? – paklausėme D.Adomaičio.
– Manau, labai mažai kas būtų drįsęs pasakyti apie tokią pabaigą – kad Lietuvos rinktinė bus finale. Bet žinant Joną Kazlauską, pasiruošimą kiekvienam čempionatui, tikrai gan ramiai stebėjau pastarąsias rungtynes. Matėsi, kad komanda ruošiasi formą įgauti čempionato eigoje. Panašiai buvo ir Europos čempionate Slovėnijoje (2013 m. Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius, finale nusileidusi Prancūzijos rinktinei – aut. past.). Tokia taktika pasirodė vis dėlto esanti labai veiksminga ir duodanti gerų rezultatų.
– Tad tikriausiai tikėjotės tokio sėkmingo Lietuvos rinktinės žaidimo pusfinalio rungtynėse su Serbijos komanda (67:64)?
– Čia yra fantastinis žaidimas ir fantastinis rezultatas.
Lietuviai išsiskiria visame čempionate, kad yra komanda, kuri priešininką priverčia žaisti tokį žaidimą, kokio jie nori. Gynyboje sugeba sustabdyti, vakar matėme: Serbijos komanda – rezultatyviausia čempionato komanda, kuri pelno beveik po 90 taškų, o penktadienį pelnė 64. Banali ta frazė, bet vis dėlto gynyba laimi čempionatus. Tai yra teisybė ir lietuviai tai dar kartą patvirtino.
– Pažymite komandinę gynybą. O gal kurį žaidėją išskirtumėte?
– Vieną žaidėją išskirti būtų sunku, nes Lietuvos rinktinės išskirtinumas yra tas, kad tai yra grupė labai gerų žaidėjų, kurioje kiekvienose rungtynėse gali pasižymėti vis kitas. Vienose rungtynėse – Jonas Mačiulis, kitose – Paulius Jankūnas, kitose – Jonas Valančiūnas. Tai ir yra Lietuvos komandos stiprybė – komandinis žaidimas ir tai, kad patys krepšininkai ieško to, kuriam tą dieną sekasi. Vienareikšmiškai tai yra komandinis nuopelnas.
– Galite įsivaizduoti, kaip treneris Jonas Kazlauskas jaučiasi tokių rungtynių ir apskritai tokio čempionato metu?
– Begalinė įtampa. Negali atsipalaiduoti, turi rūpintis komanda ir psichologine būsena. Aplink rinktinę daromas labai didelis ažiotažas, visi tikisi tik geriausių rezultatų. Gaila, mes labiausiai sugebame rėkauti negatyvius dalykus.
Aplink rinktinę daromas labai didelis ažiotažas, visi tikisi tik geriausių rezultatų.
O kai komanda laimi, tai džiaugiamės labai, bet, manau, vis tiek reikėtų iš pradžių duoti šansą, kad žaistų, įrodytų, o jei nepavyktų, tada kritikuoti. Bet net tada, kai čempionatas neprasidėjęs ir kai kurie ale ekspertai rinktinę nurašo, kad nepateks net į olimpinių žaidynių atranką, treneriui tai yra labai skaudu. Iš kitos pusės tai yra labai motyvuojantis dalykas tiems skeptikams atsakyti rezultatu.
Manau, kad Jonas Kazlauskas ir visa rinktinė tuo rezultatu jau atsakė.
– Prieš pusfinalio rungtynes ir JAV sporto puslapio ESPN apžvalgininkas Markas Woodsas nurašė Lietuvos rinktinę ir pavadino lietuvius kiemo komanda.
– Kiek Amerikos apžvalgininkai yra matę Lietuvos rinktinės rungtynių ar domėjosi Lietuvos krepšiniu ir žino istoriją? Manau, kad nereikia kreipti dėmesio į tokių apžvalgininkų nuomonę ir juolab, kad tą nuomonę galima labai greitai paneigti.
– Tikriausiai sutiktumėte su tuo, kad nuvertintai komandai žaisti yra lengviau negu favoritei.
– Mes esame tauta, kuri visada kovoja tai dėl savo laisvės, tai dėl savo žemių. Mes visada garsiai nerėkaujame, tyliai dirbame, bet rezultatą siekiame labai užsispyrę. Tas tikslo pasiekimas mums labai svarbus. Čia gal tautinis bruožas.
Mes esame tauta, kuri visada kovoja tai dėl savo laisvės, tai dėl savo žemių.
– Kaip manote, užteks lietuviams parako paskutiniam mūšiui?
– Manau, kad taip. Reikėtų pabrėžti, kad tai yra eilinis čempionatas, kada visi Lietuvos rinktinės treneriai atlieka nuostabų darbą. Lietuvos rinktinė optimaliausią formą įgauna čempionato eigoje, toms varžyboms, kurioms jos labiausiai reikia.
Matėte vakar serbus, kurie fiziškai tikrai atsiliko nuo lietuvių. Taip pat ir Lietuvos rinktinė su Italija. Atrodo, italai 40 minučių ištempė, o Lietuvos rinktinė, daugiausiai žaidusi septyniais žaidėjais, sugebėjo sužaisti fantastišką pratęsimą (95:85). Taip, kad aš tikiu ir manau, kad Lietuvos rinktinei užteks jėgų – ir fizinių, ir emocinių.
– Kurios komandos – Prancūzijos ar Serbijos – pergalę prognozuotumėte mažajame finale?
– Manau, kad laimės prancūzai.
Prancūzai turėjo daugiau laiko psichologiniam atsigavimui. Serbai labai deklaravo, kad jie žais finale tik dėl aukso medalių, tai jiems turėtų būti psichologiškai labai sunku. Prancūzai – šeimininkai, bus palaikomi savų sirgalių, taip, kad manau, jog jie laimės.