Tai buvo trečiosios lietuvių rungtynės prieš Europos čempionatą, bet tik pirmą kartą Dainius Adomaitis aikštėje turėjo svarbiausius žaidėjus.
Mantas Kalnietis ir Jonas Mačiulis pirmą kartą išbėgo į aikštę atsinaujinusios rinktinės kontrolinių rungtynių cikle.
„Donce, ne ten!“ – šaukė įžaidėjas dar per pirmąją Lietuvos ataką, kai D.Motiejūnas ne ten statė užtvarą M.Kalniečiui.
Taip netrukus nutiko dar sykį.
Susižaidimo nacionalinei komandai dar trūksta, o šis procesas ilgas ir gali būti skausmingas. Bet pralaimėjimas kroatams D.Adomaičiui parodė ir daugiau taisytinų vietų.
Mačiulio prisijungimas, ir Doncės... Mums reikia jiems duoti laiko, kad pajaustų žaidimo ritmą.
„Turime pagerinti individualią gynybą prieš varžovų lyderius. Per daug davėme jiems išnaudoti stipriąsias puses – Šaričius per dažnai ėjo dešine ranka.
Kitas dalykas, Mačiulis prisijungė po mažai treniruočių, o kai žaidėme skirtingomis sistemomis pikenrole, tas treniruočių pasimiršimas lėmė klaidas, po kurių kroatai sumetė visus metimus.
Charakteris toks, kokio norime. Lengva sulūžti, kai pralaimi 13-15 taškų. O pabaigoje... Taip. Tie metimai nebuvo blogi, bet turime tokius šansus išnaudoti geriau, kad perlaužtume rungtynes, kai lieka vienas taškas ir pabaigoje nubaustume priešininką“, – po rungtynių Orleane 24sek pasakojo D.Adomaitis.
– Treneri, Jono Valančiūno riksmai turbūt ne juokais išgąsdino?
– Kiekvienam treneriui kiekvieno žaidėjo trauma, ypač dabar, kai reikia kiekvieno sveiko, yra labai svarbu. Jam užgriuvo ant kojos, bet nieko – šaunuolis.
– Rinktinė pirmą kartą žaidė diriguojama pagrindinio įžaidėjo. Kaip vertinate Manto Kalniečio įsiliejimą?
– Labai teigiamai. Jūs matote tik rungtynes, o mes treniruotėse matome kiekvieną žaidėją kiekvieną dieną po du kartus. Atsirado žymiai geresnė komunikacija ir puolime, ir gynyboje. Stengiamės išnaudoti jo privalumus.
Bet ir visų kitų – ir Mačiulio prisijungimas, ir Doncės... Mums reikia jiems duoti laiko, kad pajaustų žaidimo ritmą. Treniruotės treniruotėmis, bet rungtynių ritmas visai kitoks.
– Kokį įspūdį paliko Valančiūno ir Motiejūno tandemas aikštėje vienu metu?
– Tai dar tik bandymas, nes kartu su jais dar normaliai nesitreniravome. Prasiėjome tik taktiką. Bet manau, kad tai gali būti mūsų jėga. Tik reikia laiko.
– Gal geresnį įspūdį paliko Edgaro Ulanovo aktyvumas puolime po blankoko pasirodymo Klaipėdoje?
– Turime savo tikslus. Ne visada žaidimo laikas nusprendžia apie žaidėją, kokios jis formos ir pasiruošimo stadijos. Kartais reikia ir kitus pasižiūrėti.
– Su kroatais aikštėje pasirodė tik 10 žaidėjų. Toks ir bus komandos branduolys?
– Tai yra mūsų žaidėjai, kurie patyrę. Tokie, su kuriais turime stiprybių. Manau, kad taip.
Bet dar visada yra kuo pasipildyti. Namuose yra likęs ir Grigonis, ir Kairys, kurie dar gal įsijungs į tą kovą.
Žinote, norisi duoti šansą ir kitiems žaidėjams, bet jie atsakymus duoda ir treniruotėse. Ne viską sprendžiame iš rungtynių, ką tas žaidėjas galėtų duoti komandai. Norisi duoti šansą ir rungtynėse, bet kartais sprendžiame savo tikslus.
– Iki pertraukos metėte daugiau tritaškių nei dvitaškių. Tokia buvo žaidimo plano dalis?
– Norėjome iš pradžių žaisti į vidų, bet jie spaudėsi po krepšiu. Pirmi metimai buvo geri, bet po to pradėjome piktnaudžiauti. Per pertrauką akcentavome, kad turime žaisti daugiau per baudos aikštelę: ar per didelius, ar prasiveržimais. Po pertraukos buvo geriau.
Žinote, norisi duoti šansą ir kitiems žaidėjams, bet jie atsakymus duoda ir treniruotėse.
– Mindaugas Kuzminskas dar derina savo taikiklį. Kartais neatrodo, kad jis per daug kremtasi po netaiklių šūvių?
– Vyrai gerai treniruojasi ir tas pataikymas treniruotėse tikrai geresnis. Bet turime problemą, kad nemažai žaidėjų seniai nežaidė krepšinio. Mums reikia pagauti tą gerą pojūtį. Negalime trečio kėlinio pradėti su dviem klaidomis.
– O kaip vertinate Artūro Milaknių progų išnaudojimą?
– Tai metikas. Yra tokių gerų pozicijų, kurias jis gauna. Jis turi pataikyti metimus. Tikime, kad jis juos sumes.
