Karštą vasaros vakarą sausakimšai Jonavos areną užpildę ir temperatūrą iki beveik 30-ties joje užkėlę sirgaliai nuo pirmųjų sekundžių emocingai reagavo į kiekvieną epizodą, bet progos susprogdinti pasiruoštos emocijų bombos taip ir negavo.
Per žingsnį nuo LKL bronzos atsidūrę jonaviečiai turėjo šansą užbaigti mažojo finalo seriją savų sirgalių akivaizdoje, tačiau nerado priešnuodžių prieš staiga iš popierinės į geležinę virtusią „Lietkabelio“ gynybą.
Jeffery Garrettas riaumojo po pelnyto dvitaškio su pražanga pirmoje rungtynių atakoje, nuo suolo kilęs Glynnas Watsonas rinko greitus 8 taškus, bet tai buvo reti „CBet“ blykstelėjimai ketvirtosiose serijos rungtynėse.
„Lietkabelis“ po dviejų Jamelo Morriso tritaškių pirmojo kėlinio pabaigoje susikūrė persvarą, kurią padidino iki dviženklės antrame ketvirtyje ir dėka nuostabios gynybos išlaikė viso likusio susitikimo.
Po 86 taškus per pirmuosius tris serijos mačus rinkęs „CBet“ klubas pripažino oponentų pranašumą 55:75 ir bronzos turės siekti lemiamose penktosiose rungtynėse penktadienį, kurios dėl Panevėžio „Kalnapilio“ arenos užimtumo bus žaidžiamos Šiaulių arenoje.
Iki šių rungtynių serijoje net po 45,7 proc. tritaškių pataikę jonaviečiai šį kartą realizavo vos kas penktą (5 iš 25), prametė net 8 baudas iš 18 ir užfiksavo sezono rezultatyvumo antirekordą – iki tol niekada „CBet“ nebuvo surinkę mažiau nei 60 taškų.
Nepasinaudoję šansu uždaryti seriją namuose, dabar Jonavos krepšininkai bandys įgyvendinti istorinį žygdarbį.
Per visą LKL istoriją tik sykį serijoje iki trijų pergalių visas rungtynes laimėjo svečiuose žaidusios komandos – taip nutiko 2015 m. ketvirtfinalyje, kai neįtikėtinu būdu seriją prieš Pasvalio „Pieno žvaigždes“ 3:2 laimėjo Utenos „Juventus“.
„Šiandien laimėjo stipresnė komanda, – nukėlė kepurę V.Šeškus. – Man šios rungtynės priminė mūsų rungtynes pusfinalyje namuose su „Rytu“, kai mūsų tritaškių pataikymas buvo 12 proc. ir 10 taškų atidavėme dėl pramestų baudų. Kai neužtaikome, mes pradedame nuleisti rankas. Tas pats buvo Panevėžiui praėjusiose rungtynėse, o dabar mes jų vietoje.
Sakiau, kad bijau šių rungtynių, nes tai istorinės rungtynės, visi šneka. Jaučiau tai ir ant žaidėjų. Jie savyje buvo pasiruošę uždaryti seriją, bet matėme, kad pradžioje ir „Lietkabelis“ pakeitė gynybą. Ten nieko tokio, bet kai nesitreniruoji, žaidi kas antrą dieną, realiai nesiruoši, tai reikia gerai įeiti į rungtynes. Šiandien daug ko nedarėme, ką buvome susitarę. Kai galvos neveikia, mes nežaidžiame derinių. Du prieš du žaidėme tokiu tempu... Viskas vyksta aplink tritaškį, lieka šešios sekundės ir mes kažką galvojame. Čia mūsų didžiausia bėda, kad nenaudojome savo derinių, iš kurių galėjome gauti naudos.“
– Atrodote stebėtinai ramus. Ar nėra apmaudo dėl nepavykusio šanso iškovoti bronzą?
– Keista, bet į Panevėžį važiavau 70-80 proc. įsitikinęs, kad laimėsime. Nepatikėsite, kokia buvo energija, klausymas. Pagal klausymą buvo vienos geriausių rungtynių, pažiūrėkite, kiek perėmėme kamuolių. Šiandien, prisipažinsiu, šių rungtynių taip bijojau. Pilna salė, žmonės nori, kad padovanotume tą pergalę. Bet mačiau, kad negaliu iš jų išreikalauti. Vieną kartą pasakiau, bet kas iš to, kad tu rėkausi? Žaidėjai sezono pabaigoje yra pavargę, kiekvieną dalyką ima į galvą karštai. Šiandien pavyko likti ramesniam. Bet matėsi, kad „Lietkabelis“ primetė savo žaidimą.
Šiandien, prisipažinsiu, šių rungtynių taip bijojau. Pilna salė, žmonės nori, kad padovanotume tą pergalę. Bet mačiau, kad negaliu iš jų išreikalauti.
– Šiandien žaidime buvo daugiau streso ir nerimo?
– Taip. Aš nesupratau, gal iš to noro. Pradžioje atrodo gerai pradėjome, reikėjo keliems žaidėjams pagauti kamuolius ir įmesti iš po krepšio. Viskas lyg ir buvo kaip mes sutarę, bet nepadarėme savo ir gavome tritaškius. Bet gynyboje šiandien buvo labai daug klaidų, kurios tokios vaikiškos. Dabar man belieka nurašyti nuovargiui, aš nieko negaliu pasakyti.
– Du kartus laimėjote prieš „Lietkabelį“ Panevėžyje, bet penktadienį važiuosite į Šiaulius. Jums tai privalumas ar trūkumas?
– Manau, kad mums pranašumas, nes Šiauliuose laimėjote antrąją vietą Karaliaus Mindaugo taurėje (juokiasi). Jeigu šiauliečiai ateis, manau, jie mus palaikys. Bet ką reiškia privalumas? Reikia žaisti. Bandėme kabintis, ramintis, bet vis kai atrodo, kad gali – pokšt ir tritaškis, 9 taškų skirtumas. Nebuvo chemijos nei puolime, nei gynyboje. Matėte, kokius prametėme metimus, o kokius pataikėme Panevėžyje. Aš visada sakau, kad pataikymas yra labai svarbus faktorius.
– Pirmoje rungtynių pusėje atrodė, kad buvo daugiau isterijos negu žaidimo – po kiekvieno epizodo žaidėjai ir suolas reagavo. Ar tai išmušė iš ritmo?
– Tas ir yra, kad patys save išsimušame, nes mes nieko nedarėme. Du prieš du dar veiktų, jei Glynnas ateitų staigiai, jie padėtų gynyboje, o jis numestų. Buvome sutarę taip, kad jų dideli vėluotų. Bet dabar mes ateiname ir žaidžiame kaip 50-ties metų, kaip veteranų lygoje žaidžia žmonės. Ramiai sužaidžiame sienelę, antrą sienelę, numetame į vieną šoną – mes taip žaidėme. Jie („CBet“ žaidėjai – aut. past.) nereagavo į nieką. Buvo šiais metais, ypač su „Rytu“ kai žaidėme, žiūrėjau epizodus ir mačiau, kad neklauso, nepriima jų galvos. Jie sako: „treneri, mes pavargę“, patys žaidėjai viską nurašo ant nuovargio. Kai tau sekasi, nesi pavargęs, bet kai pradedi pralaimėti, visi pavargę. Žinoma, jų rotacija ilgesnė, tai normalu.
– Atrodė, kad apsižodžiavote su Nenadu Čanaku prie šoninės linijos, kai sureagavote į vieną teisėjų sprendimą.
– Mes? Ne ne... Praėjusiose rungtynėse Orelikui pakėlus kamuolį buvo duoti trys baudų metimai, o dabar prieš Laksą nebuvo duoti trys metimai. Tas pats teisėjas, tai Čanakas gal... Bet tai normalu rungtynėse. Mes su juo tikrai neblogai sutariame. Reikėjo Čanako paklausti, ką jis ten sakė (juokiasi). Bet iš manęs tikrai nėra nieko – jis palaiko emociškai savo komandą, aš savo.
Mes su juo tikrai neblogai sutariame.
– Kaip atrodys diena prieš lemiamas rungtynes ir kaip motyvuosite savo žaidėjus?
– Reikia duoti pailsėti. Manau, kad duosime rytoj išeiginę. Kai žaidi per 10 dienų penkerias rungtynes, tos treniruotės nieko neduoda. Patys žaidėjai iš savęs sukuria situacijas, pataiko tritaškius. Treneris gali kažką įvesti į tą žaidimą, bet tiek minimaliai ir labai paprastai reikia viską daryti, nereikia kažko sugalvoti. Tas paprastumas mums visas trejas rungtynes veikė. Aš nesupratau, kodėl mes šiandien šito nedarėme. Pasakau kažką padaryti, jie išeina, pirmą ataką padaro, o tada vėl sustoja. Manau, su tokia rotacija ir tokiu grafiku, mes negalime vienu ritmu sužaisti visų ketverių rungtynių. Galvočiau, kad tai buvo mažytė duobelė – norėčiau tuo patikėti.
– Sulaukėte įspūdingo palaikymo, dalis žiūrovų sėdėjo netgi ant laiptų. Ko tikitės Šiauliuose?
– Mūsų sirgalių tikrai bus. Bet manau, kad jei ateis šiauliečiai, manau, turėtume savo pusėje turėti daugiau simpatijų.
