Psichologiškai suskaldyta „Lietuvos ryto“ komanda dar bandė sukurti stebuklą ir išsikapstyti LKL pusfinalio serijoje atsilikdama 1-2.
Bet tokiomis emocijomis gyvenančios komandos negali išgyventi tokiose situacijose.
D.Gordonas užpyko ant A.Gronskio, nes Rimo Kurtinaičio asistentas priekaištavo žaidėjui už techninę pražangą, kurią amerikietis užsidirbo po ginčų su teisėjais dėl kamuolio, kurį arbitrai atidavė „Lietkabeliui“.
Šis emocijų protrūkis „Lietuvos rytui“ kainavo tašką – baudos metimu panevėžiečiai trečiajame kėlinyje lygino rezultatą 45:45.
Rimas Kurtinaitis pasodino legionierių ant suolo. Prieš sėsdamas į savo vietą, D.Gordonas apšaukė A.Gronskį ir metė jam keletą piktų replikų.
Po šio epizodo „Lietkabelis“ spurtavo 12:0 ir pabėgo į priekį 57:45.
Kai D.Gordonas grįžo ant parketo vėliau, trečiojo kėlinio pabaigoje, jis jau atrodė lyg susitaikęs su pralaimėjimu.
Vienas efektyviausių „Lietuvos ryto“ žaidėjų, sukandęs dantis ir kęsdamas stresinį kojos lūžį, pabandė blokuoti Kšištofo Lavrinovičiaus metimą, bet nesėkmingai.
Skirtumas didėjo.
Teisėjams teko raminti iš džiaugsmo šokinėjantį „Lietkabelio“ atsarginių suolą, bet tų 6 tūkstančių panevėžiečių tą istorinį Panevėžiui antradienio vakarą negalėjo nuraminti niekas.
Kurtis sodino susižeidusį D.Gordoną ant suolo. Ir tada įvyko tai.
A.Gronskis akivaizdžiai pasimetė ir negalėjo patikėti – D.Gordonas pro jį praėjo kaip pro tuščią vietą. Savo nuostaba jis dalijosi su kitu asistentu Nikola Vasilevu.
„Lietuvos ryto“ legionieriai šį sezoną buvo nevaldomi ir aikštėje, ir už jos ribų.
R.Kurtinaitis pats sakė, kad kartais negali suprasti Corey Fisherio ir niekada nežino, ko iš jo tikėtis ant parketo: siurprizas jis buvo ir savam, ir varžovų treneriui.
Drew Gordonas žaidė su vėjeliu – kai jam būdavo nuotaika, skrajodavo po aikštę ir rengdavo fantastiškus pasirodymus. Bet kai to vėjelio nebūdavo, aukštaūgis tiesiog pranykdavo ir tapdavo komandos destruktoriumi.
Daug galvos skausmo D.Gordonas kėlė ir dėl savo užklasinės veiklos.
Clevino Hannah ir Tayloro Browno požiūrį į komandą atskleidė tas epizodas, kai paskutinėmis trečiųjų pralaimėtų pusfinalio rungtynių sekundėmis amerikiečiai lyg niekur nieko šypsojosi ant „Lietuvos ryto“ atsarginių suolo.
Visi jie socialiniuose tinkluose dėjo ranką prie širdies sakydami, kad tą lemtingą vakarą po antro pralaimėjimo „Lietkabeliui“ nesilinksmino mieste, bet tik ramiai vakarieniavo ir atsitiktinai nusifotografavo su besilinksminančiais vilniečiais.
Tik užklasinės veiklos problema nebuvo tas vienintelis vakaras.
Tayloras Brownas buvo pastebėtas naktiniame klube tada, kai R.Kurtinaitis spaudos konferencijoje jam konstatavo pūliuojančią anginą. Na, jei tiksliau, T.Brownas buvo pastebimas naktiniuose klubuose labai dažnai, apšviesdavęs juos tais netikrais auksiniais dantimis, kuriais mėgsta puoštis afroamerikiečiai.
O apie D.Gordono judesį naktiniame Vilniuje sklando legendos.
Lietuviams šioje komandoje irgi buvo nelengva.
Atvykęs į Vilnių R.Kurtinaitis ant suolo rado sugniuždytą Deividą Gailių. Tačiau pats savo komentarais, kad pradeda abejoti vienu labiausiai patyrusių „Lietuvos ryto“ lietuvių, tikrai negalėjo sugrąžinti jam ūpo žaisti kaip geriausiais laikais.
Iš Laimono Kisieliaus, kuriam T.Pačėsas dar neseniai piešė NBA karjerą, taip pat buvo atimtas paskutinis krepšinio džiaugsmas.
R.Kurtinaičio diskusijos su R.Giedraičiu ant atsarginių suolo irgi vertos atskirų istorijų. Po vienos jų Panevėžyje krepšininkas nebeišlaikė nepaleidęs nepasitenkinimo tirados, o 24-erių žaidėją teko raminti komandos draugams – Artūras Jomantas tėviškai apkabino savo komandos draugą per petį.
„Kai atėjau (į komandą), (jie) nesikalbėdavo tarpusavyje. Dabar lyg ir kalbasi“, – skaudžiai atviras R.Kurtinaitis apie atmosferą „Lietuvos ryte“.
Dėl tokio komandos fono galima įžvelgti ir Tomo Pačėso kaltės. Treneris akivaizdžiai nesuklijavo komandos nei ant parketo, nei už aikštės ribų. O herojiškai iš „Lietuvos ryto“ stovyklos pristatytas T.Pačėso sprendimas užleisti savo vietą R.Kurtinaičiui iš tiesų virto žmogaus pastūmimu po traukiniu.
Komandą galėjo išgelbėti pergalės, bet jų nebuvo.
Iškritimas Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalyje. Nepatekimas į LKL finalą (antrus metus iš eilės). Europos taurės antrasis etapas.
Tokie įrašai lydės juodą „Lietuvos ryto“ 2016–2017 metų sezoną. Dugnas. Bet gali būti pramuštas ir jis.
Kai pernai mažajame LKL finale „Lietuvos rytas“ sutiko Utenos „Juventus“, buvo aiškus poros favoritas. Nors laimėjo seriją 3-0, nė vienas mačas nesibaigė dviženkliu skirtumu.
Šiemet priešais „Lietuvos rytą“ stovės labai motyvuotas ir gerokai stipresnis priešininkas – Klaipėdos „Neptūnas“. Komandų meistriškumo skirtumas nėra toks didelis. Tą byloja ir dvi klaipėdiečių pergalės prieš „Lietuvos rytą“ šį sezoną.
Šarūnas Jasikevičius ir tas pats Rimas Kurtinaitis minėjo, kad žemesnį meistriškumą galima kompensuoti didesniu noru laimėti.
Kiek noro laimėti turės keturi „Lietuvos ryto“ legionieriai, kuriuos viešai naktinėjimais apkaltino treneris ir fiziškai bandė pulti savi sirgaliai grįžus iš Panevėžio autobusu?
Kiek noro laimėti liko tų „Lietuvos ryto“ lietuvių širdyse, matant situaciją aplinkui ir kenčiant istorinius Vilniaus klubui pralaimėjimus? Daugelis dar pakankamai jauni ir tokių sunkių momentų savo karjerose nematė.
Atsitiesti „Lietuvos rytui“ reikės mamutiškų pastangų, bet nenustebkite, jei į LKL sezono uždarymą vienas kitas vilniečių žaidėjas atvyks (greičiausiai neatvyks) pasižiūrėti, kaip Romualdas Brazauskas ir Remigijus Milašius bronzos medalius kabina klaipėdiečiams.
„Ne visada brangi komanda yra gera komanda“, – pabrėžė R.Kurtinaitis.
„Lietuvos ryto“ treneris Tomas Pačėsas mėgo skųstis mažesniu biudžetu nei „Žalgirio“.
Tačiau „tas, kas su didesne širdimi, gali nugalėti bet kokius meistrus“ (R.Kurtinaitis.).
R.Kurtinaitis: „Tai nebe ta komanda, kokia buvo prieš 7 metus – liko tik pavadinimas. Tai yra komanda ir tiek.“
Tos širdies dirbti profesionaliai pastaraisiais metais ypač trūko „Lietuvos ryto“ komandos vadovybei.
Yra žmonių, kurie tiki karma. Tomas Delininkaitis po pralaimėjimo „Lietkabeliui“ ketvirtfinalyje irgi sakė, kad kažkokia karma jau ne pirmus metus iš eilės prieš atsakingas kovas „ištraumuoja“ visą Prienų komandą.
Kažkur yra tie krepšinio dievai, kurie stebi ir „Lietuvos rytą“.
Kaip pasakė R.Kurtinaitis, „tai nebe ta komanda, kokia buvo prieš 7 metus – liko tik pavadinimas.
Tai yra komanda ir tiek“.
Prieš 7 metus „Lietuvos rytas“ buvo komanda, kuriai kovingumo ir robinhudiškumo galėdavo pavydėti net Eurolygoje vegetavęs „Žalgiris“.
Vilniečiai daužydavo finansiškai stipresnius varžovus ir savo nutrūktgalviškais pasiekimais pagrįstai belsdavosi į Jordi Bertomeu duris Eurolygos būstinėje Barselonoje, prašydami rezultatus įvertinti vieta tarp geriausių Europos komandų.
Dabar tai yra „tik komanda ir tiek“.
Ne Žygimantas Skučas yra Lietuvos krepšinio problema. „Lietuvos rytas“ yra Lietuvos krepšinio problema.
Lietuvos krepšinis neteko tokios šaunios komandos. Keitėsi dešimtys žaidėjų. Keitėsi dešimtis trenerių. Bet permainos įvyko ne ten.
| LKL | Eurolyga | Europos taurė | Lietuvos taurė | |
| 2016–2017 m. | III arba IV vieta | - | „Top 16“ etapas | Ketvirtfinalis |
| 2015–2016 m. | III vieta | - | Neišėjo iš grupės | Čempionai |
| 2014–2015 m. | II vieta | - | Aštuntfinalis | Finalas |
| 2013–2014 m. | III vieta | Paskutinė vieta grupėje | Aštuntfinalis | Finalas |
