– Treneris Jonas Kazlauskas po pralaimėjimo kroatams užsiminė, kad tos rungtynės jam sukėlė nemažai abejonių. Kokios jos? – 24sek.lt paklausė D.Maskoliūno.
– Pasakysiu kitaip – mes laukėme, kada mūsų žaidime ateis duobelė. Ji atėjo per rungtynes su kroatais. Prieš turnyrą mes sunkiai dirbome tris dienas, žaidėme trejas rungtynes iš eilės. Be to, žinote mūsų situaciją su „centrais“. Tai išbalansavo pasiruošimą „Huawei Cup“ turnyrui.
Kad sužaidėme prastai su kroatais – faktas, bet tragedijos nedarome. Tai yra pasiruošimo etapas. Aišku, pralaimėti savų sirgalių akivaizdoje nenori niekas, bet realiai mąstant, gerai, kad ta duobė dabar. Tikimės, kad po truputį su „Akropolio“ turnyru iš jos lipsime ir mūsų žaidimo kokybė gerės. Be to, jau žais Jonas Valančiūnas.
Tų abejonių visada yra. Pamatėme spragas gynyboje ir puolime, kai varžovai ginasi agresyviau, žaidžia truputį protingesnį krepšinį. Turime laiko. Taisysime ir žiūrėsime, kad išvengtume duobių ateityje.
– Daugelis žaidėjų minėjo, kad dabar pagrindinė problema – nesusikalbėjimas gynyboje. Bet greičiausiai tai tėra laikinas dalykas – Europos čempionatui artėjant eksperimentų turėtų mažėti?
– Jūs teisus. Patys matėte, kokią rotaciją naudojome. Visi puikiai žino, kad nežais rungtynių dvylika žaidėjų. Duok Dieve, kad rezultatas taip leistų, bet realiai, rotacija mažės ir nesusipratimai ir nesusikalbėjimai savaime nyks iš žaidimo.
Taip būna kasmet. Žaidėjai susirenka po klubų. Daugelis jų ne pirmi metai rinktinėje, bet tarpusavio supratimas reikalauja laiko, kad pasiektų tokį lygį, koks buvo prieš tai.
– Rinktinėje yra bent trys solidžiai žaidžiantys debiutantai. Ar toks jų žaidimas tapo malonia staigmena?
– Matėme, kaip Lukas atrodė „Žalgiryje“. Visi puikiai žino, kad jis turėjo neblogą sezoną. Iš NKL į Eurolygos komandą atėjo be jokios baimės, užtikrintai. Tiek, kiek leido galimybės rinktinėje, jis atrodė tikrai neblogai.
Būtų kvaila dabar iš jo reikalauti stabilaus ir užtikrinto žaidimo kiekvieną vakarą. Jis stengiasi, kovoja dėl vietos rinktinėje ir yra realus kandidatas patekti į dvyliktuką.
Maloniausiai nustebino Sabonis, kuris užtikrintu žaidimu tiems skeptikams, kurie minėjo tik jo pavardę, įrodė, kad jis vertas būti rinktinėje. Daug ko trūksta, bet čia mūsų rinktinės ateitis.
Jūs puikiai matote ir dėliojatės dvyliktukus. Vyksta kova dėl tų vietų tarp gynėjų. Ir čia jokia ne paslaptis.
– Antro įžaidėjo ir antro sunkiojo krašto puolėjo klausimas prieš pasirengimo ciklą buvo esminiai klaustukai. Ar Luko ir Domanto žaidimas į juos atsakė?
– Visi puikiai matote. Į sunkiojo krašto puolėjo poziciją šiandien kitko ir neturime, todėl įdomu, kaip būtų, jei būtų žaidę Motiejūnas ir Darjušas. Bet tie, kuriuos turime dabar, pagal savo amžių savo brandžiu žaidimu įrodė, kad verti būti rinktinėje.
– Kurioje pozicijoje vyksta didžiausia konkurencija?
– Jūs puikiai matote ir dėliojatės dvyliktukus. Vyksta kova dėl tų vietų tarp gynėjų. Ir čia jokia ne paslaptis.
– Galbūt visi daugiau tikėjosi iš Ado Juškevičiaus ir Žygimanto Janavičiaus. Ar toks nestabilus jų žaidimas jūsų nenuvylė?
– Man sunku vertinti. Mūsų tikslas buvo duoti jiems šansą. Nė vienas iš jų negali pasakyti, kad neturėjo galimybių save parodyti. Viena, ką matome per treniruotes, kita – rungtynės. Negalėčiau teigti, kad kažkas labai nustebino ar nuvylė. Jie demonstruoja tokį lygį, kokio iš jų ir tikėjomės.
