D.Gailius nuo liepos 20-osios treniravosi su Lietuvos rinktine ir atsipūsti galėjo tik lygiai po dviejų mėnesių. Tą gražią pirmadienio pavakarę jis laimingas grįžo į tėvynę su Europos čempionato sidabro medaliu ant kaklo.
Bet jam nereikėjo poilsio. Snaiperis buvo ištroškęs žaidimo laiko.
Suolas prislėgė
Europos čempionate per daugiau nei dvi savaites D.Gailius aikštėje išbuvo 34 minutes, o dėl įtempto rungtynių tvarkaraščio neturėjo daug pilnaverčių treniruočių.
„Nėra lengva, kai iškart kažkur turi važiuoti. Bet jau norėjosi vykti į „Lietuvos rytą“ ir pradėti sezoną. Krepšinio buvau pasiilgęs“, – 24sek.lt sakė D.Gailius.
Su Deividu kalbėjome, kol šiam ankštame „Lietuvos ryto“ arenos gydytojų kambarėlyje Konstantinas Medvedevas tvarkė skaudančią čiurną.
„Pasvalyje nykstelėjau čiurną“, – sako D.Gailius, iš rūbinės iki kambariuko atkulniavęs viena apauta, o kita – basa koja.
Didelių fizinių sunkumų D.Gailius po čempionato nejuto. Bet psichologiškai buvo nelengva. Ir forma buvo ne ta.
„Tris savaites nebuvo treniruočių, o kai daug nežaidi, nori nenori krenti į duobę tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ir nėra lengva iš jos išlipti, – pasakoja Deividas. – Bet stengiesi, dirbi. Ne viskas išeina, bet nėra kur dingti“.
Sunki pradžia
„Lietuvos rytas“ D.Gailių į komandą pasikvietė kaip snaiperį, bet per trejas pirmąsias LKL čempionato rungtynes jis tepelnė 5 taškus (2/12 metimų). Net suklydo daugiau – 6 kartus.
Bet jau spalio 8-ąją Pasvalyje po dviejų „tuščių“ rungtynių LKL jis atidarė savo taškų sąskaitą, o sekmadienį Vilniuje į „Juventus“ krepšį per 15 minučių sumetė 14 taškų.
„Šiandien jau buvo geriau. Po truputį, po truputį, manau, bus vis geriau, – vylėsi D.Gailius. – Forma dar nėra atėjusi, bet manau, kad greitai pavyks atsigauti“.
Kai 27 metų 200 cm ūgio puolėjui buvo sunku, jį palaikė treneriai. Marcelo Nicola bent keletą kartų užstojo D.Gailių nuo žiniasklaidos pastabų.
Jis žinojo, kad D.Gailius bus toks, kokį buvome įpratę jį matyti. Tik reikia išlaukti. Kaip to tritaškio aikštės kampe, kurį įsūdęs D.Gailius džiūgavo lyg po pergalingo metimo.
„Treneris ir kiti mane palaikė. Sakė, kad tiesiog daryk savo darbą ir stenkis. Mes tavimi tikime ir su laiku bus gerai, – „Lietuvos ryto“ trenerių štabo žodžius prisiminė D.Gailius. – Dabar svarbu, kad kiti būtų pasiruošę, o aš stengiuosi padėti, kiek galiu“.
Medalį vertina vis labiau
Dėl Europos čempionato debiutas „Lietuvos ryte“ nebuvo toks, kokio norėjo Deividas. Bet kuo toliau, tuo labiau Europos pirmenybės jam kelia vis šiltesnius prisiminimus.
To sidabro medalio spindesys su kiekviena diena atrodo vis ryškesnis. Tik garbingos vietos apdovanojimui krepšininkas dar nerado – jį tenka vis nešiotis ar tai fotosesijoms, ar tai artimiesiems, ar tai dar kam nors parodyti.
„Kol ten buvau, taip nesijautė. Bet tik praėjus kažkiek laiko pradedi suprasti, kad visai Lietuvai padarėme kažką gražaus. Tikrai smagu“, – su šypsena į prisiminimus Lilyje leidžiasi D.Gailius.
„Pasipūtėlis ir tiek, – atkerta D.Gailius. – Gerai, kad Motiejūnas kažkiek pastatė jį į vietą.“
