A.Javtokas pastarosiomis dienomis sulaukia vis daugiau sportininkų skambučių su klausimais: „Ką daryti?“
Trimis mėnesiais anksčiau pasibaigęs krepšinio sezonas ir daugumai žaidėjų beveik iki pusmečio išsitempusi priverstinė pertrauka be oficialių varžybų kaip reikiant jaukia planus.
Iš pilnų tribūnų ir aukščiausio sportinės įtampos taško, sportininkai krito į pavojingą karantino ramybę.
A.Javtokas neslepia – kai kuriems sportininkams, ypač be darbo likusiems krepšininkams, dabar šokas.
Tad šitas visko sustabdymas sportui gali atsiliepti labai stipriai.
„Kas yra šokas? Kai sustoji ir nenori nieko daryti.
Kai baigėsi sezonas, paskui kurį sekė salių, sporto klubų uždarymas, o išėjimas į lauką tapo nerekomenduotinas, žmogus patenka į labai didelį sąstingį. O kai gauni sąstingį, netenki daug energijos, – 15min aiškino A.Javtokas. – Dar pačioje pradžioje žmogus juda iš stresinės būsenos. Taip yra kiekvienam žmogui, bet ypač sportininkui. O kai tai tęsiasi kiekvieną dieną, žmogus ieško energijos kitur. Ką žmogus tada daro? Pradeda daugiau valgyti, o kiti dar pradeda gerti – slopinti. Vieni slopina valgydami, kiti – gerdami, ir taip ateina sėdimo būsena.
Organizmas sėda momentiškai, o vėliau tą lydi apatija su klausimais, kas bus toliau, kaip išgyvensiu? Pajamų nėra, kontraktai nutraukiami, žmonių darbai stoja ir atsiranda klausimų. 2-4 pirmąsias dienas lydi apmąstymai, bet fiziologija jau eina į apačią.
Raumenyno atrofija negaunant krūvio prasideda jau po dviejų parų. Tu pats gal nejauti, bet jau važiuoji į dugną. Pavyzdžiui, profesionalus sportininkas, jei jis turi laisvą savaitgalį, pirmadienį atėjęs į treniruotę jau jaus sunkumą ją pradėti. Nes organizmas jau pasėdęs. Aš jau nekalbu apie savaitę ar mėnesį be intensyvaus sporto. O kada vėl pasieksi savo geriausią formą, didelis klausimas.
Tad šitas visko sustabdymas sportui gali atsiliepti labai stipriai. Būtent sportininkai iš organizmo pusės labiausiai tą pajus. Kuo į aukštesnę kondiciją savo organizmą pakėlęs sportininkas, tuo žemiau jis gali kristi į dugną.
Paprastas žmogus nėra įpratęs tiek judėti – nesitreniruoja po 2-3 valandas per dieną, todėl jo yrimo procesas lėtesnis. Sportininko yrimo procesas priklauso nuo sporto šakos, bet ypač krepšinyje ar kituose kontaktiniuose sportuose, organizmas dar greičiau eina į apačią
Matote, kuo daugiau emocijos ir fizinio kontakto, kuo daugiau naudojamas kūnas, tuo jis greičiau yra jį sustabdžius. O tai automatiškai persiduoda į centrinę nervų sistemą, didėja įtampa.“
Su tokiais žinomais krepšininkais kaip Artūras Gudaitis ar Paulius Jankūnas individualiai dirbęs edukologas, šiuo metu petys į petį edukuojantis jaunąjį krepšinio talentą Mareką Blaževičių, tiesia pagalbos ranką.
Jo manymu, iš nežinojimo ateina abejonė, ją seka spėliojimas, o spėliojimas niekada neprives prie geriausio rezultato.
„Anthropos“ metodiką sukūręs ir 15 metų ją puoselėjęs 43 metų vyras turi aktualių patarimų ne tik krepšininkams, kurių sportinei karjerai dabar iškilo pavojus, bet ir paprastiems žmonėms, įspaustiems į nežinomybę tarp keturių sienų.
Interviu 15min A.Javtokas papasakojo, kuo šis visiems mums aktualus karantinas pavojingas sportininkų karjerai ir žmonių fiziologijai.
– Artūrai, kalbate apie didžiulę grėsmę sportininkams – karantiną ir suvaržytą jų judėjimą. Kokia turėtų būti reakcija į tą grėsmę?
– Pirmiausia reikia suvokti visą šitą procesą.
Žmogus turi suvokti, kad jeigu nesitreniruos, tokie raumenys kaip širdis – ne tik mūsų dažniausiai įvardijami kūno raumenys, pradeda irti. Pavyzdžiui, širdis sugeria daugiausiai įtampos – ji ateina per jausmą, bet širdies raumuo irgi pradeda atrofuotis. Tai vadinamasis kardio. Kai tau trūksta kardio – supranti, kad turi tai kažkuo kompensuoti. Nes jeigu nekompensuosi, kaip sakoma, gali pavažiuoti stogas.
Ta kompensacija kartais virsta besaikiu valgymu – nejučia ima pliusuotis kilogramai. Dėl ko žmonės vartoja alkoholį? Nes tai daugiausiai energijos turintis produktas. Tuo jie slopina įtampą. Bet įtampą ne išmetama lauk, o tik slopinama.
Bet viską turi įsivertinti ir suvokęs situaciją gali pradėti mankštintis, sportuoti. Tada eina kiti žingsniai, pavyzdžiui, planas, kaip išeiti iš situacijos pagal esamas sąlygas.
Žmogaus organizmas yra augantis ir jis turi nuolat progresuoti. Todėl tas progresas turi būti planuojamas pagal atitinkamas sąlygas. Stipriausias progresas pas žmogų tada, kai sąlygos sudėtingiausios.
Kodėl sportininkams daro stovyklas? Kad organizmas gautų perkrovą. Gautų didelį krūvį, atsistatymą, vėl krūvį, vėl atsistatymą, tinkamą parinktą maistą. Šitomis nepatogiomis sąlygomis žmogus gali susidėlioti stiprų augimo procesą. Bet čia jau reikalingas suvokimas.
– Koks turi būti tas sportas?
– Sąlygos dvi – gali treniruotis arba namie, arba lauke.
Lauke reikėtų rinktis ilgesnę bėgimo distanciją, nes taip organizmui duodamas didesnis širdies raumens darbas. Pritūpimai, pilvo presas, prisitraukimai ar atsispaudimai padės raumenynui duoti priešpriešą. Reikia nuolat minimaliai palaikyti visų pagrindinių raumenų grupių formą – krūtinę, nugarą, kojas, taip pat pilvo presą.
– Jeigu teks užsidaryti namuose ir lietuviams, visai kaip Italijoje ar Ispanijoje, kaip produktyviausiai sportuoti tarp keturių sienų?
– Čia jau sudėtingiau. Bet visomis sąlygomis gali augti toliau.
Dabar juk po ranka visi įrankiai – televizorius, internetas, kur gali bendrauti su treneriais. Dabar visas sportas persikėlė į internetą – tereikia išsirinkti kokio krūvio ir pobūdžio trenerio nori ir viskas.
Reikia susidėlioti krūvį visai savaitei. O prie krūvio turi būti žinios, tonusas, aplinkinės informacijos įsisavinimas. Turi sekti naujienas pasaulyje, kad tai tave motyvuotų, iššauktų diskusiją su savimi, su aplinkiniais ir visa tai tonizuotų.
Asmeninis tobulėjimas irgi yra neatsiejama augumo dalis. Tai knygos arba informatyvi faktais paremta informacija.
Dabar populiaru sakyti, kad rašoma tiek daug straipsnių, kad tiesiog nebeįdomu. Bet reikia domėtis ir jausti situaciją. Tai turi tave tonizuoti. Negali tiesiog užsidaryti ir treniruotis – reikia gauti kibirkštį.
– Tai krepšininkams dabar be fizinio pasiruošimo namuose ne mažiau reikalingas ir psichologinis susitelkimas?
– Taip. Pats judėjimas surištas su tavo tikslais – tavo ekspresija, kaip stipriai kabinsiesi į sportą. Tai, kaip taisyklingai atliksi pratimą, priklauso nuo tikslų siekio ir įdėtų pastangų. Jeigu tavo tiksluose nėra aiškumo, krenta kondicija ir noras tai daryti. Darai tik tam, kad išgyventum, o ne augtum. O mes dabar kalbame ne tik apie išgyvenimą, o augimą.
– Netgi karantino sąlygomis sportininkas gali sėkmingai augti?
– Taip. Sportine prasme jis užaugs daug stipriau, nes įtemptoje situacijoje jis įjungs dar stipresnę koncentraciją. Kiekvienas organizmas nori išgyventi, o kai jis nori išgyventi, įjungia koncentraciją į daug aukštesnį lygį.
Kai jis gauna faktais ir argumentais pagrįstų žinių, perleidžia jas per save ir pabando praktikoje, pamato, kad veikia, automatiškai tai perėjęs jis finale gauna visai kitą rezultatą.
Jau nekalbu apie kūną. Jis tiesiog jau automatiškai kitaip dėliosis ir eis į priekį.
– O kokios pasekmės gresia tiems, kurie nerimtai pasižiūrės į situaciją ir judės tik minimaliai?
– Man yra taip buvę, kol to nesupratau. Karjeros pradžioje Amerikoje treniravausi visai kitais krūviais, negu čia treniruojasi Lietuvoje. Prieš šitų treniruočių Lietuvoje mano raumenynas jau pradėjo atrofuotis. Supratau, kad negaudamas tokio krūvio kaip Amerikoje ir jo nesusidėliodamas, aš net ir treniruodamasis kritau su savo kondicija.
Jeigu pereis nuo intensyvaus pasiruošimo į hantelio patampymą namie, tas LKL žaidėjas gal net pasidarys NKL žaidėjo lygio. Tai aktualu visai lygai.
Arba visas LKL bus NKL lygio. Jau net nekalu apie kitus sportus, kur yra individualios sporto šakos. Normatyvai gali kristi į apačią, nes kūnas nebus jiems paruoštas. Kai vėl atsidarys treniruočių sezonas, pasipils traumos.
Čia kaip stovinti mašina – pastovėjus savaitę-dvi, stabdžių diskai jau bus aprūdiję ir girdėsi girgždėjimą. Organizmui lygiai tas pats – jeigu neduodi apsukų, viskas atsipalaiduoja. O sugrįžęs į ritmą ir norėdamas pasirodyti, susidursi su grėsme gauti stresinius lūžius, patempimus ir visas kitas traumas.
– Tai koks turi būti tas tinkamas krūvis?
– Turi susiskirstyti visos savaitės krūvį. Vieną dieną turi daryti kardio pratimus, antrą – su pasipriešinimu, trečią – pasitampymus, kaip joga, pilatesas ar kalanetika. Ir ciklas vėl kartojasi.
O po to prasideda buitis. Vis tiek, užsidaręs namuose eisi tai pasidaryti valgyti, tai susitvarkyti namų. Ta buitinė tvarka sudėlios bent minimalų judėjimą.
Susitelkęs į naujas sąlygas, gali tikėtis gauti geresnį rezultatą. Suvokęs, kad turi išgyventi tokiomis sąlygomis, turėsi daug didesnį susitelkimą. Ir tada per tą patį laiką tas krūvis bus daug kokybiškesnis.
– Ar galima sakyti, kad tie šeši mėnesiai individualaus darbo gali smarkiai atskirti tinkamai ir netinkamai dirbusius krepšininkus, kai prasidės oficialus 2020-2021 m. sezonas?
– Daug kas priklauso nuo amžiaus. Kuo vyresnis, tuo bus sunkiau įeiti į ritmą. Tas perspektyvus jaunimas dar kažkiek eis iš savęs, nes jų organizmas augantis. O vyresnių žaidėjų atsistatymo procesai ilgesni, tad kuo žaidėjas bus vyresnis, jam sugrįžti bus tuo sudėtingiau. O grįžus negauti traumos bus tikra retenybė.
Juk jau ir dabar krepšinio klubuose pastoviai turime traumuotų žaidėjų arba tų, kurie „sėdi ant vaistų“. Vos ne visi „sėdi ant medicinos“, nors kalbame apie įprastas sąlygas. Po tokių sudėtingų sąlygų gali būti dar blogiau.
Užtat dabar reikia keisti mąstymą, kad kitaip pasiruoštum. Tie, kurie nori, tą padarys.
– Eurolyga gali atnaujinti sezoną po mėnesio ar daugiau, po šito karantino galbūt krepšininkai vėliau rinksis ir į olimpinės atrankos stovyklą. Kaip, pavyzdžiui, „Žalgirio“ atveju, po tokios neplanuotos pertraukos vėl įeiti į formą ir rodyti aukščiausią lygį, kuris padėtų siekti aukštų tikslų Eurolygoje?
– Neįsivaizduoju, kaip „Žalgiris“ po mėnesio grįš į sales ir vėl pradės treniruotis. Ką, reikės daryti pasirengimo stovyklas? Ar jie iškart grįžę eis į rungtynes? Ten vis tiek yra žmonės. Gavus tiek streso ir iškart atėjus žaisti rungtynių, traumų tikimybė smarkiai didėja.
Net ir treniruotėse svarbus kontakto aspektas. Einant į kontaktą aktualūs kryžminiai raiščiai, stresiniai lūžiai ir t.t. Eini į maksimalų kontaktą, kaip nors ne taip atsiremi ir kas tada? Šioje situacijoje aš įžvelgiu didelę traumų riziką.
Tie, kurių laukia pusmečio pertrauka, palaikydami formą ir ją augindami, po karantino galės vėl grįžti ir pradėti ruoštis sezonui. Jie galės po truputį derinti kontaktą ir labai gerai pasiruošti sezonui.
O kaip „Žalgiriui“ grįžus po pertraukų, kai dar nežinia, kada bus kitas sezonas... Tai jau spėlionės, bet kūnui tai ne į naudą. Organizmui naudos nebus jokios.
Tokiomis sąlygomis labai svarbus suvokimas. Kad žmogus įsisavintų, kad tik suprasdamas ir turėdamas žinių, jis gali ne tik išeiti iš šitos situacijos, bet gali ir sustiprėti. Be žinių tu nestiprėsi.
