Universalus varžovų siaubas
Antrasis draugiškų rungtynių su Latvijos jaunimo rinktine kėlinys. Vangiai rungtynes pradėję lietuviai atsilieka. Domantas Sabonis kartą sužingsniavo, kitą iki taškų pritrūko centimetro, o netrukus apmaudžiai nepavyksta sugraibyti kamuolio.
Domantas pyktelėjęs sviedžia kamuolį į Š.Marčiulionio akademijos parketą ir šis atšoka aukštai lyg du Saboniai – flirtas su technine pražanga.
Bet situacija greitai keičiasi. Lietuvos rinktinė perima iniciatyvą, 209 cm ūgio D.Sabonis jau ne pirmą kartą lyg įžaidėjas skrodžia per visą aikštę ir rezultatyviai baigia ataką dviem būdais: rasdamas atsidengusį komandos draugą arba pats klaidinančiais judesiais nusitiesdamas kelią varžovų krepšio link.
Kai žaidimas sustoja, D.Sabonis drasko varžovų gynybą „centruodamas“ arba švystelėdamas tikslų metimą iš vidutinio nuotolio per latvio rankas. Tiesa, pastarasis veiksmas – dar retas lietuvio puolimo arsenale.
Jei prireikia – aukštaūgis nesunkiai persimeta kamuolį per nugarą, suklaidina varžovą ir dar sykį trypia varžovus baudos aikštelėje.
Nelaimėjęs nenurimsta
Rungtynės su latviais D.Saboniui buvo toli gražu ne pačios geriausios per šią jo viešnagę Lietuvoje. Tačiau net ir 50 proc. savo galimybių sužaidęs Gonzagos universiteto auklėtinis tiesiog spinduliuoja visai kito lygio meistriškumu.
Jo sąskaitoje – 19 taškų, 13 atkovotų kamuolių, 8 išprovokuotos pražangos, 25 naudingumo balai ir svarbiausia – pergalė.
Domantas šyptelėjo ir pralinksmėjo tik tada, kai pergalė akivaizdžiai jau buvo lietuvių rankose.
„Domantas ramus tik tada, kai komanda laimi“, – šypteli ir Tomas Masiulis, Lietuvos dvidešimtmečių rinktinės treneris.
Buvęs ilgametis Kauno „Žalgirio“ puolėjas iškart pagalvoja apie Domanto tėtį Arvydą. Dar kai D.Sabonis rungtyniavo NCAA, daug apžvalgininkų lygino jį su A.Saboniu. Pats Domanto brolis Tautvydas Sabonis ne kartą pasakojo žvelgdamas į brolį matąs tėvą.
Panašumų tarp dviejų Sabonių rado ir T.Masiulis.
T.Masiulis: „Apie Domantą galiu pasakyti tik geriausius žodžius. Jo elgesys aikštelėje, už jos ribų ar treniruotėse kelia didžiausią pagarbą“.
„Arvydas Sabonis nekenčia pralaimėti. Jei pralaimi, jis kažką daro, galvoja, mąsto. Kiek kol kas pačiam teko susidurti su Domantu, jis lygiai toks pat“, – tikina T.Masiulis.
Begalinis noras laimėti veda į priekį ne tik Domantą, bet ir visą jo komandą. D.Sabonio pastangos užkrečia.
„Domantas labai nori, labai stengiasi ir tiesiog negali pralaimėti. Mane kaip trenerį tai labai džiugina. Savo kovingumu jis užveda visus. Domantas aikštėje – tikras mūsų lyderis“, – neabejoja T.Masiulis.
Sužavėjo charakteris
Bet lyderio statusas Domantui neužaugina sparnų už aikštelės ribų. Nurimus krepšinio aistroms jis plačiai šypsosi ir draugiškai pasakoja, kodėl ant jo čiurnos apvyniotas didžiulis ledo gabalas.
„Dar anksčiau šiek tiek timptelėjau čiurną. Bet skauda jau vis mažiau“, – šypsosi Domantas.
Pirmą kartą su D.Saboniu teko bendrauti per Europos šešiolikmečių čempionatą Panevėžyje. Ispanijoje didžiąją dalį gyvenimo praleidęs Domantas prieš trejus metus labai nedrąsiai kalbėjo lietuviškai, bet jau tada aikštėje spinduliavo branda ir susikaupimu.
Jis vis dar toks pat kuklus ir draugiškas, bet aikštėje – tikras žvėris. Ne mažiau susikaupęs ir brandus, fiziškai dar tvirtesnis, nesunkiai apčiuopia kamuolį milžiniška plaštaka, taip pat gražiai juo mosuoja priešais varžovo veidą kaip tėvas, o ir lietuviškai jau bendrauja kur kas drąsiau.
„Apie Domantą galiu pasakyti tik geriausius žodžius. Jo elgesys aikštelėje, už jos ribų ar treniruotėse kelia didžiausią pagarbą“, – neslėpė T.Masiulis.
Ankstesnėse jaunimo rinktinėse jam neteko treniruoti Domanto. Jaunuolis fiziškai sutvirtėjo stumdydamasis su geriausiais Eurolygos aukštaūgiais dar žaisdamas Malagos „Unicaja“ gretose, o pastaruosius metus grūmėsi su atletiškais amerikiečiais NCAA.
Gonzagoje studijuodamas sporto vadybą D.Sabonis daug prakaito išliejo papildomai dirbdamas krepšinio ir treniruoklių salėje. Bet kuriuo metu prieinama salė, kaip sakė pats Domantas, buvo maloniausiai jį Amerikoje nustebinęs dalykas.
Domanto darbo etika liko sužavėtas ir T.Masiulis.
„Matyti, kad žmogus žino, ko nori“, – pridūrė specialistas.
Išaugo jaunimo rinktinės marškinėlius
T.Masiulis daug eksperimentuoja su dvidešimtmečių rinktine, kuri ruošiasi liepos 7-19 dienomis vyksiančiam Europos čempionatui Italijoje.
Treneris lipdo žaidimą aplink D.Sabonį ir svarsto, kaip pričiupti varžovus, kai šie dvigubins ar net trigubins gynybą prieš lietuvių aikštės generolą.
„Nemanau, kad tarp Domanto bendraamžių yra tokių žaidėjų, kurie galėtų jį uždengti vienas prieš vieną. Natūralu, kad prieš jį dvigubins ar trigubins gynybą. Todėl turime būti pasiruošę, kaip tai išnaudoti“, – teigė T.Masiulis.
Įdomiausia, kad Europos pirmenybėse jis bus metais jaunesnis už daugelį savo varžovų, tačiau vis tiek bus dominuojanti jėga Lignano mieste.
D.Sabonis jau žaidė trijuose jaunimo čempionatuose – šešiolikmečių ir du kartus aštuoniolikmečių. Visuose turnyruose jį lydėjo dvigubų dublių vidurkis pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių kategorijose.
A.Sabonio sūnui su jaunimo rinktinės apranga jau darosi ankšta. Penktadienį Jonas Kazlauskas ne veltui lankėsi draugiškose rungtynėse tarp Lietuvos jaunimo ir studentų rinktinių.
D.Sabonis – vienas pagrindinių kandidatų užkamšyti spragą nacionalinės komandos sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, kurią atvėrė Donato Motiejūno netektis ir kurią tik pagilinti turėtų neigiamas Lino Kleizos atsakymas.
„Kol kas nieko nežinau. Bet aš tai norėčiau (žaisti rinktinėje). Pažiūrėsime“, – šyptelėjo Domantas.
