„Galimybių nėra jokių. „Rockets“ niekada nedraudė, visada palaikė mano norą žaisti rinktinėje. Ir pats norėjau. Bet tikrai nėra galimybių. Viena koja šiuo metu 15-20 proc. silpnesnė nei kita. Yra kaip yra. Dėl to Hjustonas atsiuntė su manimi daktarą ir trenerį, jie kasdien stebi mano sveikatą“, – savo vardo krepšinio stovykoje „Donatas Motiejūnas Talent Camp 2015” sakė 24 metų krepšininkas.
Ryškų progresą šį sezoną NBA padaręs aukštaūgis sportuoti visa jėga tikisi po dviejų mėnesių.
„Sveikata po truputį atsistato. Tai užtrunka nemažai laiko. Psichologiškai tai man sunkiausias dalykas, kokį turėjau. Noriu kažką daryti, bet negaliu“, – krimtosi D.Motiejūnas.
– Rinktinėje gali nežaisti ir Linas Kleiza. Kas užkamšys skylę sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje?
– Manau, turime tikrai nemažai žaidėjų, kurie gali žaisti rinktinėje, todėl nemanau, kad bus problemų.
– Galbūt vienas variantų – Domantas Sabonis?
– Negaliu vertinti jo galimybių, nes nesu jo treneris, bet kiek žinau, jis stengiasi, daug dirba, ir iš jo ateityje daug tikimasi.
Yra labai daug smulkmenų. Tai smulkmenos, bet gerus žaidėjus nuo geriausių ir skiria smulkmenos. Mano tikslas – būti geriausiu.
– Kas lėmė tokį jūsų proveržį NBA šį sezoną?
– Nuolatinis darbas kiekvieną dieną tuos metus, kai nežaidžiau. Nenuleidau galvos, sunkiai dirbau ir galiausiai tai atsipirko. Turiu gerus žmones aplink save, kurie spaudžia mane kiekvieną dieną ir verčia tobulėti. Nėra dienos, kad manęs nespaustų daktaras. Jis man padeda morališkai, psichologiškai. Asistentas Chrisas Finchas man davė daug patarimų, kai žaidžiau mažai. Kartu darydavome video analizes, kad kuo greičiau pasiekčiau tą lygį, jog galėčiau žaisti.
– Šį sezoną visi išskyrė jūsų puolimo arsenalą ir darbą kojomis. Ką dar norėtumėte patobulinti iki kito sezono?
– Prieš grįžtant į Lietuvą su treneriu žiūrėjau visas savo klaidas. Jas galėčiau gerokai sumažinti. Yra labai daug smulkmenų. Tai smulkmenos, bet gerus žaidėjus nuo geriausių ir skiria smulkmenos. Mano tikslas – būti geriausiu.
– Ar pagal gaunamą dėmesį jaučiatės, kad galite būti „Rockets“ ateities dalimi?
– Norėčiau taip galvoti, bet, kita vertus, tiesiog stengiuosi žaisti, dirbti ir kuo labiau tobulėti. Kaip ir visi, tikimės su „Rockets“ patekti į NBA finalą.
– Kokia tikimybė jau šią vasarą pasirašyti naują ilgalaikę sutartį su „Rockets“?
– Šiuo metu nieko negali vykti, nes tik nuo liepos NBA klubai galės su žaidėjais pasirašyti sutartis. Šurmulių visada yra, bet nieko konkretaus kol kas nėra.
– Kur leisite laisvą laiką?
– Skrisiu į Ameriką, nes Lietuvoje nėra reikiamos įrangos. Dėl to „Rockets“ nenorėjo manęs išleisti į Lietuvą, teko įsiprašyti grįžti. Buvo problemų, bet susitarėme, kad grįšiu trumpam. Reikia priprasti prie pribėgimo. Iki šiol negaliu daryti jokių staigių judesių. Daktaras stebi, kad nedaryčiau, ko negalima.
– Jau trečius metus organizuojate savo vardo stovyklą. Ar esate patenkintas jos žingsniais?
– Gaila, kad dabar dėl traumos negaliu daugiau padėti vaikams. Prisidėjo keli nauji rėmėjai. Esu dėkingas visiems rėmėjams. Jie mums labai padeda. Malonu, kad jie supranta, ką noriu padaryti – padėti vaikams. Kai kurie jų stovykloje dalyvauja nuo 14-os. Dėkoju treneriams, nes subūrėme puikų kolektyvą (stovykloje darbuojasi treneriai Marcelo Nicola, Šarūnas Sakalauskas, Chrisas Finchas, Ainaras Bagatskis, Gediminas Petrauskas ir kiti). Visi noriai padeda, stengiasi. Vaikams tai yra labai didelis impulsas tobulėti.
– Kaip jaučiatės jau dabar būdamas pavyzdžiu jauniems žaidėjams?
– Labai nesijaučiu. Esu paprastas žaidėjas. Žaidžiu ir darau tai, ką myliu. Bandau jiems įskiepyti, kad reikia pasiekti kažką aukščiau. O reikia labai daug darbo ir pasiaukojimo.
