Tačiau vis dar gali nutikti ir toks scenarijus, kurio nenorėtų nei D.Adomaitis, nei Lietuvos krepšinio aistruoliai, nei pats Donatas. 26-erių metų žaidėjo planus visiškai sujaukti gali skambutis iš kokios nors NBA komandos. Jeigu ši lieps atsisakyti rinktinės, D.Motiejūnas gali pasekti Domanto Sabonio pavyzdžiu ir nepasinaudoti kišenėje turimais lėktuvo bilietais į Lietuvą.
Praėjusį sezoną „New Orleans Pelicans“ komandoje žaidęs krepšininkas sekmadienį turėjo laisvą dieną, po alinančių fizinių treniruočių karščiu alsuojančiame Hjustone. D.Motiejūnas mėnesiui pasisamdė garsų trenerį, kuris jo kūną ruošia artėjantiems sunkumams. Laisvą dieną krepšininkas sutiko skirti laiko ir duoti išskirtinį interviu 24sek.
– Donatai, ką darytumėte jeigu dabar atsirastų pasiūlymas iš NBA komandos ir ši sakytų, kad nenori jūsų leisti žaisti Europos čempionate?
– Turbūt reikėtų elgtis taip, kaip pasielgė Domantas. Žinoma, visais būdais bandyčiau rasti kompromisą, bet jeigu griežtai pasakytų, kad ne, tai tektų jiems paklusti. Tikriausiai viskas nutiktų panašiai, kaip nutiko su Domantu.
– Kas nulėmė sprendimą žaisti Lietuvos rinktinėje?
– Su treneriu Dainiumi Adomaičiu kalbėjom daug kartų sezono metu. Manau, kad praėjusiais metais padariau didelę klaidą, kad nevažiavau į rinktinę. Nes tas sėdėjimas ir darbo laukimas nieko nedavė. Todėl nenoriu kartoti tos klaidos. Pasiilgau žaidimo, pasiilgau emocijų. Pamenu, buvo labai sunku stebėti kambaryje olimpines žaidynes. Šiemet sau pasakiau, kad kuo ilgiau nepasirašysiu sutarties, tuo didės šansai važiuoti į rinktinę. Taip ir išėjo. Su treneriu pasikalbėjom ir pasakiau, kad jeigu situacija bus tokia, kokia yra dabar, atvažiuosiu nedvejodamas.
– Akivaizdu, kad tai rizikingas sprendimas. Gali pasisekti, tačiau gali nutikti ir nemalonių dalykų. Kalbėjotės su treneriu apie konkretų vaidmenį, laiką aikštėje?
– Šiuos dalykus palieku treneriui. Mano uždavinys atvažiuoti į rinktinę geriausios sportinės formos. O strategijas, kas ir kaip žais, palieku trenerių kolektyvui. Manau, kad jie viską sudėlios kaip turi būti.
– Neturite sutarties, vadinasi atvažiuojate į rinktinę ir be draudimo? Nes tai juk bent kažkokios garantijos krepšininkui...
– Kalbėjome su Mindaugu Špoku, šnekėjau su kitais krepšinio federacijos asmenimis. Sutarėm, kad jeigu neturėsiu kontrakto, draus mano praėjusių metų sutartį ir tiek. Ši situacija sudėtinga yra ne tik man, bet ir federacijai ne iš lengvųjų.
– 2013-aisiais ir 2014-aisiais metais visi laukėme rinktinėje, bet jūsų vaidmuo sukėlė ir nemažai abejonių. Buvo tokių momentų, kad stodavote prie tritaškio ir sukdavote kamuolį arba bandėte jį įvedinėti Jonui Valančiūnui. Panašaus vaidmens tikitės ir dabar?
– Aš nesu žaidėjas, kuris viską daro nuo tritaškio linijos. Galvoju, kad esu naudingas savo žaidimu ir metimais po krepšiu. Bet kaip ir sakiau, visas strategijas palieku treneriams. Jie vis tiek viską analizavo ir viską žino. Aišku, aš norėčiau daugiau būti naudojamas viduje. Bet žaisiu kaip pasakys, kad reikia žaisti.
– Donatai, kodėl dar neturite sutarties su NBA klubu?
– Situacija yra tokia, kad ne vienas klubas siūlė kontraktą, bet siūlė minimalų atlyginimą. O man savo kailiu jau teko patirti, kaip yra elgiamasi su žaidėjais, kurie pasirašo minimalias sutartis. Aš noriu žaisti. O dažniausiai į žaidėjus pasirašius minimalius kontraktus visai kitaip žiūrima. Jeigu nori, kad tave gerbtų, reikia arba papulti į labai gerą komandą, arba turėti geras sąlygas. Per paskutinius penkerius metus mačiau gal tik vieną žaidėją, kuris taip atvažiavo iš Europos, žaidė už minimalų kontraktą ir tikrai iššovė. Tai – Patrickas Beverley'is. O daugiau per tuos metus man neteko matyti, kad kažkam su minimaliu kontraktu pasisekė.
– Kokios priežastys neleidžia pasirašyti normalios sutarties?
– Kada aš paskutinį kartą žaidžiau ir gavau normalų šansą? Daug kas kalba apie gerą mano sezoną iki traumos. Taip, tas sezonas buvo geras. Bet po traumos aš negavau normalaus žaidimo laiko. Nebuvo taip, kad stabiliai žaisčiau po 20-25 minutes. Kad taip sužaisčiau kokias bent dešimt, dvidešimt rungtynių iš eilės. Todėl niekas nežiūri į tave. O man atsibodo arti dieną naktį salėje. Aš noriu žaisti, todėl pasirinkimas dėl rinktinės buvo labai lengvas.
– Krepšinio rinką išmanantys žmonės sako, kad jūsų vertė yra apie 6 milijonai dolerių per sezoną. Jeigu dar pagerėtų pataikymo procentas, kaina būtų ir dar didesnė. Bet tas nežaidimas ir nulemia, kad dabar gaunate tokius menkus pasiūlymus. Minimali sutartis yra 1 milijonas dolerių?
– Taip , apie pusantro milijono. Aš tiksliai neatsimenu.
– Bet dar reikia nuskaičiuoti mokesčius...
– Taip, apie 40-50 procentų. Bet čia ne tame esmė. Nebūtų man problemos žaisti ir už tą minimumą. Jeigu tik aš būčiau tikras, kad būsiu išnaudojamas. Komandoje, kuri man leistų žaisti. Aš žinau, koks žaidėjas esu. Na ir dar reikia pridėti, kad šiais metais žaidėjų rinka yra, sakyčiau, tokia įdomi, nes visi žino, kas bus čempionais ir niekas labai nesistengia leisti pinigų naujiems žaidėjams, nes visi žino, kad niekas nesugebės konkuruoti su „Golden State Warriors“ komanda, kuri atkrintamosiose varžybose pralaimėjo tik vienerias rungtynes. Kaip ir nėra labai didelio tikslo leisti pinigus. Taip kalba agentai.
– Tas minimumas neatrodo labai įspūdingas. Tai gal didėja šansai žaisti Europoje?
– Kalbėjau su agentu ir pasakiau jam tikslią datą. Jeigu iki tos datos niekas neišaiškėja, aš nebenoriu žiūrėti į NBA ir tada žiūrėsiu į Europą. Aišku, daug kas gali nutikti, bet aš irgi pasakiau, kad nenoriu laukti iki paskutinės minutės. Nes jeigu visi susipirks žaidėjus, ką man tada reikės daryti? Mano prioritetas žaisti komandoje, kuri mane matytų kaip vieną pagrindinių žaidėjų.
– Bet jeigu tai būtų Europa, tai aišku, kad tai būtų Eurolyga. Ir jeigu taip, aišku, kad čia opcijų irgi nėra labai daug. Tai gal kaip vienas variantų būtų ir Kauno „Žalgiris“?
– Viskas yra įmanoma. Bet iš jų nesulaukiau jokio signalo. Nors galvoju, kad ir jiems tokia situacija kiek netikėta ir, kad bus tokia galimybė mane įsigyti. Bet kaip ir sakiau, dabar su Europos komandomis yra labai mažai kalbama. Bet agentui pasakiau, kad iki tos datos žiūrėtų tik į NBA komandas, o po tos datos reikės žiūrėti į Eurolygą.
– Galite atskleisti tą datą? Ar tai paslaptis?
– Taip (šypsosi). Paskiau būna per daug kalbų.
– Bet jeigu nutiks taip, kad žaisite „Žalgiryje“, pasakykite savo agentui, kas iš tikrųjų pramušė jums tą sutartį. Lauksime komisinių arba marškinėlių, kuriais papuošime 24sek studiją. Nes aš net neabejoju, kad netrukus po publikuoto interviu gausite Roberto Javtoko arba Pauliaus Motiejūno žinutę.
– (Juokiasi) Būtinai.
– Rinktinėje nebus Pauliaus Jankūno ir Domanto Sabonio. Kiek skaudžios šios netektys Lietuvos rinktinei?
– Yra kaip yra. Paulius Jankūnas tikrai atidavė daug metų rinktinei ir jam galima tik paspausti ranką ir atiduoti pagarbą. Na, o Domantas turėjo taip pasielgti. Ir, manau, priėmė teisingą sprendimą. Nes negali taip rizikuoti savo ateitimi. Nepaklusus gali nutikti taip, kad devynis mėnesius sėdėsi ant suolo. Tikiu, kad „Pacers“ į jį žiūri labai rimtai ir vasara yra tas laikas, kai žaidėjas tikrai gali patobulėti, prisitaikyti prie naujos sistemos. Galvoju, kad Indiana jį tikrai kitais metais išleis į rinktinę ir viskas pakryps tik į gerą pusę.
– Ar Indianoje D.Saboniui žaisti bus sunkiau nei Oklahomoje?
– Iš vienos pusės bus lengviau, iš kitos – sunkiau. Nes aš tikiu, kad iš jo bus tikimasi daug ir kartelė tikrai bus užkelta nežemai. Nes jis buvo vienas pagrindinių žmonių, kurių Indiana norėjo, kai iškeitė Paulą George'ą. Bet iš kitos pusės, jam gal bus lengviau, nes prieš jį nebus tokių žaidėjų kaip Enesas Kanteris, Stevenas Adamsas ir t.t. Tokių konkurentų jau nebus. Todėl, manau, Indiana ir nori, kad Domantas būtų pasiruošęs žaisti visas 82-ejas rungtynes.
– Socialiniuose tinkluose matėme daug jūsų nuotraukų ir video iš treniruočių. Gal galite konkrečiau papasakoti ką stiprinat, kokiomis sąlygomis ir su kuo dirbat?
– Dirbu su Johnu Lucasu. Jis, berods, 1976-aisiais metais buvo pirmas NBA šaukimas. Dabar užsiima žaidėjų tobulinimu. Turi labai daug stovyklų ir panašiai. Čia Hjustone jį pasisamdžiau mėnesiui ir kartu treniruojamės. Jis turi savo ir fizinio rengimo salę, ir trenerius. O aš dirbu pagal man sudarytą treniruočių planą. Iš ryto, kol temperatūra nepasiekė gal šimto laipsnių, bėgu į kalną. Paskiau treniruokliai ir vakare salėje dirbu su metimais.
– Tai atvykus į rinktinę gal kiek net ir pailsėsit. Nes dabar, panašu, treniruotės čia daugiau įvadinės arba ne tokios sunkios.
– Gal (šypsosi), nežinau. Mano tikslas – atvažiuoti geriausios formos. Kad niekam nebūtų klausimų. Mano tikslas, kad kol visa komanda perbėgs į vieną aikštės pusę, aš jau būčiau perbėgęs dvi (juokiasi).
– Kada prisijungsite prie komandos?
– 29-ą dieną turėčiau jau būti Lietuvoje.
– Ar Donatas Motiejūnas nujaučia, kur žais kitą sezoną?
– Aš stengiuosi apie tai negalvoti. Nors ir nėra lengva tai padaryti. Šiuo metu noriu susikoncentruoti ties rinktine ir jai padėti. Ir su Jonu (Valančiūnu) buvom susitikę sezono metu ne kartą. Noras yra laimėti. Norisi grįžti į tą trejetą geriausių pasaulyje.
