Kilimas buvo įspūdingas: 1995-aisiais – pirmoji krepšinio treniruotė, 1998-aisiais – Vilniaus „Sakalai“, 2001-aisiais – Kauno „Žalgiris“, 2003-aisiais – debiutinė Lietuvos rinktinė ir Europos čempiono titulas.
2004-aisiais D.Šalenga su „Žalgiriu“ buvo per plauką nuo Eurolygos finalo ketverto, tačiau nutiko Tel Avivo tragedija, o tais pačiais metais arti buvo ir olimpinis auksas, bet puolėjas sugėrė dar vieną smūgį – lietuviai pusfinalyje netikėtai krito po italų kojomis. Tai buvo skaudūs metai Lietuvos krepšiniui.
Tačiau jeigu 2004-aisiais D.Šalenga kentėjo kartu su „Žalgiriu“ ir rinktine, 2005-ųjų rudenį žaidėjo karjerą jau sukrėtė asmeninė drama.
2004-2005 m. sezonas D.Šalengai statistiškai buvo geriausias karjeroje. Eurolygoje jis buvo vienas „Žalgirio“ lyderių ir fiksavo 12 taškų, 2,8 taško bei 3,3 rezultatyvaus perdavimo statistiką. Tokie rezultatai pro akis nepraslydo užsienio Eurolygos klubams bei Dainius tą vasarą sulaukė Pirėjo „Olympiakos“ pasiūlymo, tačiau, kaip pats sakė, pasirinko pinigus ir pasirašė dvejų metų sutartį su didžiules ambicijas kėlusia Žironos „Akasvayu“ ekipa.
2005-ųjų rugsėjį Serbijoje ir Juodkalnijoje vyko Europos krepšinio čempionatas. Lietuviai gynė titulą, tačiau į rinktinę atsisakė atvykti lyderiai Šarūnas Jasikevičius ir Arvydas Macijauskas, o dar labiau Antanui Sireikai galvą suskaudo, kai draugiškų rungtynių metu su Airija kelio traumą patyrė D.Šalenga. Ir tada pradėjo rutuliotis mažytė sniego gniūžtė, virtusi į didžiulį kamuolį, užbaigusi pike buvusio varėniškio karjerą rinktinėje visiems laikams.
„Esmė buvo tokia, kad per draugiškas rungtynes nusileidau ir patempiau kelio vidinį raištį, – praėjus 19-ai metų 15min laidoje „Be driblingo“ pasakojo D.Šalenga. – Skausmas buvo aštrus, priminti kojos negaliu. Praėjo kelios dienos, lyg ir nieko, bet pilnai sportuoti negaliu. Gydytojui (Robertui Narkui) sakau: „Padarome magnetinį rezonansą.“ Gydytojas atsakė: „Magneto nedarome, nieko čia nėra.“ Gal finansus taupė, gal dar kas nors. Viskas kainuoja. Sako: „Palauk, čia kelios dienos.“ Laukiu, šiek tiek pagerėjo, bet pradedu daryti amplitudės pratimus, posūkius – vėl aštrūs skausmai, negaliu. Treneris Sireika vis klausia: „Kaip tu, Dainiau? Reikia žinoti, tuoj čempionatas.“ Tada turėjome draugišką turnyrą Maskvoje, aš nežaidžiau.“
Tuomet D.Šalenga nusprendė ieškoti kitos nuomonės ir kreipėsi į Lietuvoje gerai žinomą specialistą Rimtautą Gudą, kuris, pasak krepšininko, patarė 28-erių krepšininkui nevykti į Senojo žemyno pirmenybes.
„Nuėjau pas profesorių Rimtautą Gudą. Aš jam parodžiau ir jis pasakė: „Čempionatas yra toks dalykas, kur turi žaisti maksimaliai, o tu negali. Taip lengvai nepraeis.“ Ir jis pasakė: „Tu nebesakyk tai rinktinei, nes aš čia jau „Žalgirio“ gydytojais turiu problemų.“ Nuvežiau tą magnetinį rezonansą rinktinei. Ten nebuvo trūkimų, plyšimų. Bet pasitariau su Gudu ir pats jaučiau, kad esu nedarbingas. Pasakiau treneriui, kad nevažiuosiu į čempionatą ir taip viskas pasibaigė“, – pasakojo D.Šalenga.
D.Šalenga uždarė rinktinės klausimą, bet istorija tuo nesibaigė. Gavęs krepšininko magnetinio rezonanso tyrimų rezultatus, R.Narkus viešai išsakė nuomonę, kad nemato nieko, kas verstų D.Šalengą ilgesnį laiką susilaikyti nuo fizinių krūvių. Gydytojas pridėjo, kad ši trauma neturėtų trukdyti sportuoti bei D.Šalenga yra rungtyniavęs ir prastesnės fizinės kondicijos. Toks R.Narkaus išstojimas sukėlė visuomenės susidomėjimą krepšininko situacija, bet pagrindinė drama dar tik laukė.
Atsisveikinęs su rinktine, D.Šalenga išvyko į Ispaniją, kur jo laukė pasirengimas sezonui su Žironos ekipa. Pasak lietuvio, klubo gydytojai dar kartą atliko magnetinio rezonanso tyrimą, norėdami patys patikrinti, kokia yra atleto būklė.
„Jie pasakė: „Nieko nėra, viskas gerai, bet dvi savaitės atsistatymui, sportuok individualiai ir žiūrėk pagal situaciją“, – pasakojo Europos čempionas.
Tačiau ilgai netrukus D.Šalengai buvo pasiūlyta išbėgti ant parketo
