Lygiai prieš mėnesį Kazio Maksvyčio treniruojama Lietuvos rinktinė užbaigė vieną etapą, kai uostamiestyje nusileido Čekijai pasaulio čempionato atrankos mače.
Praėjus 31 dienai nacionalinė šalies komanda toje pačioje „Švyturio“ arenoje pradėjo kitą etapą, stojusi į pirmąjį kontrolinį testą pasiruošime prieš šių metų Europos pirmenybes.
Nors estai į Lietuvą atvyko nusiteikę ambicingai ir tikėjosi pakartoti 2020 metų sėkmę, o jų sudėtyje galima buvo rasti ne vieną puikiai pažįstamą pavardę – buvusius žalgiriečius Kerrą Kriisą ir Siimą-Sanderį Vene, buvusį Vilniaus „Ryto“ puolėją Kristjaną Kitsingą, Panevėžio „Lietkabelio“ naujoką Kristianą Kullamae, Roko Giedraičio ir Tado Sedekerskio komandos draugą Vitorijoje Sanderį Raieste, – tačiau lietuviai apie pergalę pagalvoti varžovams neleido.
Estijos rinktinė per visas rungtynes taip ir nebuvo įgijusi pranašumo, kai lietuviai pirmavo 39 minutes ir 42 sekundes.
Visuose kėliniuose lietuvių pranašumas augo ir tik pačioje mačo pabaigoje K.Maksvyčio vyrai kiek atleido vadeles, kai skirtumas nuo 27 taškų ištirpo iki 14 (70:84).
Nesutrukdė Lietuvos rinktinei laimėti ir tai, kad teko verstis be keturių esamų arba buvusių NBA krepšininkų – Jono Valančiūno, Domanto Sabonio, Igno Brazdeikio ir Mindaugo Kuzminsko.
„Iškovojome pergalę pirmose rungtynėse. Tai parodo mūsų pasirengimo lygį, – po pirmo neprisvilusio blyno kalbėjo K.Maksvytis. – Manau, žaidėme neblogai. Tris kėlinius laimėjome, ketvirtame kiek paleidome iniciatyvą. Pavyko pasitreniruoti, pavyko parotuoti visus žaidėjus, pavyko naujokams duoti laiko. Kaip sakant, ir vilkas sotus, ir avis sveika. Iškovojome pergalę, padarysime tam tikras išvadas. Ką taisyti tikrai yra, tad eisime toliau.“
Kalbėdamas apie svarbiausius rungtynių akcentus, strategas išskyrė pirmoje rungtynių pusėje lietuvius kamavusią kovą dėl kamuolių.
„Pirmoje pusėje ir patys tą matėte – estų puolime atkovoti kamuoliai, labai daug antrų šansų. Po pirmos pusės jie turėjo 9 taškus iš antrų šansų, – įvardijo K.Maksvytis. – Nemažai strigome užtvarose be kamuolio. Galbūt per mažai tam dėmesio skyrėme ir varžovai susikūrė daug pranašumų.
Pirmoje pusėje kažkiek užbaigimo pritrūko. Antroje pusėje centrais atakavome varžovų gynybos sistemą, jų keitimąsi ginamaisiais. Kartais ne visai tuos žaidėjus atakavome, bet kokybės dabar neverta tikėtis. Svarbu, kad buvo gana geras tonusas. Reikėtų, aišku, pagerinti ir kamuolio spaudimą per visą aikštelę.
Taisytinų dalykų dar yra, bet gerų dalykų šiandien buvo daugiau negu blogų.“
– Išbandėte tris įžaidėjus Roką Jokubaitį, Luką Lekavičių ir Kristupą Žemaitį, trumpai kamuolį įžaidė ir Tomas Dimša. Prie kurio geriausiai komanda žaidė?
– Nežinau, dabar net sunku būtų staigiai pasakyti. Momentais vienas, momentais kitas. Rokas Jokubaitis dar jaučiasi nejaukiai, nes turi žaisti su akiniais, tai šiek tiek riboja jo matymo lauką. Tikėkimės, kad jis greitai to atsikratys ir bus laisvesnis. Kad kažkas nuvylė negalėčiau sakyti, manau, kad įžaidėjai gana neblogai susitvarkė, nors ir yra taisytinų dalykų.
– K.Žemaitis debiutavo rinktinėje. Kokį įspūdį paliko jo debiutas?
– Manau, kad jis sužaidė gerai. Gana gerai gynėsi, kelis kartus gana užtikrintai sužaidė situacijose vienas prieš vieną. Buvo vokalus.
– Ar estai tinkamas varžovas įsivažiavimui į ritmą?
– Apie tą pasirinkimą esame kalbėję, kad pradžioje norime sužaisti galbūt su ne pačiais stipriausiais varžovais. Bet Estijos rinktinėje kitose rungtynėse dar turėtų žaisti aukštaūgis, visai nebloga komanda susirinkusi, visi geriausi žaidėjai. Kažkiek reikia galvoti, su kuo žaisime grupėje. Galbūt antras rungtynes reikėtų žaisti su kažkuo kitu, bet yra kaip yra, mes prisitaikome. Žaisime su silpnesnėmis, žaisime su stipresnėmis komandomis ir balansą išlaikysime.
– Ar Alytuje (Lietuvos ir Estijos rinktinės dar sykį susitiks sekmadienį Dzūkijos sostinėje – aut. past.) galima tikėtis pokyčių rinktinės dvyliktuke?
– Bus pokyčių. Tikrai žais Ignas Brazdeikis, pažiūrėsime rytoj ir poryt mūsų aukštaūgių būklę, kaip jie žaidžia su kontaktu, kaip žaidžia penkiese prieš penkis. Tikrai bus pokyčių, nes norisi įsivažiuoti.
– Ne paslaptis, kad opiausia komandos pozicija yra ketvirtoji. Kokius atsakymus davė joje žaidę Eigirdas Žukauskas, Gytis Masiulis ir Donatas Tarolis?
– Visiems, kaip ir įžaidėjams, išdalinome laiką. Sunku vertinti kažką, bet nieko naujo: jeigu norime puolimo, reikalingesnis yra Gytis, jei gynybos – Tarolis, jeigu universalumo – tai Eigirdas. Jie visi yra skirtingi, dar šiek tiek į konkurencinę kovą įsijungs Mindaugas Kuzminskas. Žiūrėsime, kaip jie ir komanda atrodys su mūsų aukštaūgiais.
