Donatas Motiejūnas prasilenkė su Roku Jokubaičiu bendravimui su žiniasklaida skirtoje erdvėje po rungtynių, kuriose Monako krepšininkai 78:66 pranoko Barselonos komandą ir paliko ją be prizinės vietos Eurolygoje.
Tad natūralu, kad D.Motiejūnas jautėsi geriau nei dešimt metų jaunesnis tėvynainis.
„Nusiminęs šiek tiek, bet svarbu, kad susigrąžino šypseną”, – neakivaizdžiai priminęs apie R.Jokubaičio dantų traumą pusfinalio rungtynėse ir naktinį apsilankymą odontologijos klinikoje, sakė D.Motiejūnas.
„O mes laimingesni nei vakar”, – pasidžiaugė jis pats.
Paskutines šio sezono Eurolygos rungtynes D.Motiejūnas pradėjo starto penkete.
Šiltai žiūrovų sutiktas 213 cm ūgio kaunietis nepasižymėjo taškais, bet įsiminė efektingu bloku ir išradingu kamuolio ištraukimu per nugarą tame pačiame gynybos epizode.
Jis pelnė pirmuosius taškus minkštu dvitaškiu iš krašto įpusėjus trečiam kėliniui, o galiausiai per 16 min. liko pataikęs 1 dvitaškį iš 3, prametęs tritaškį ir atkovojęs 2 kamuolius.
Nors tai nebuvo sėkmingos rungtynės Donatui asmeniškai, visa Monako komanda atrodė daug gyvesnė nei „Barcelona”, kurios kovinė dvasia liko palaidota pralaimėtame pusfinalyje su Madrido „Real”.
Net ir Šarūnas Jasikevičius mažajame finale atrodė ramesnis, o nepilnoje arenoje skardžiau skambėjo Monako trenerio Sašos Obradovičiaus balsas, kai jis nusprendė pažerti priekaištų teisėjams serbo vadovaujamai komandai pirmaujant 15 taškų antrajame kėlinyje.
Antrą sezoną Eurolygoje žaidęs „Monaco” pirmą kartą pasirodė finalo ketverte ir norėjo palikti geresnius prisiminimus per klubui istorinį turnyrą – jame Prancūzijos lygos klubas pastarąjį kartą žaidė 1997 metais (tai buvo Vilerbano ASVEL).
Ketvirtoji vieta reguliariajame čempionate, laimėtas ketvirtfinalio mūšis prieš Tel Avivo „Maccabi” turėtų įsiminti visam gyvenimui Monako krepšininkams ir D.Motiejūnui.
NBA ir Kinijos lygoje didžiąją karjeros dalį praleidęs 32 metų lietuvis per savo antrą sezoną Eurolygoje po sugrįžimo į ją rinko po 8,6 taško ir atkovojo po 3,7 kamuolio.
Jo sutartis su „Monaco” baigsis po Prancūzijos lygos kovų, o ateitis klube nėra aiški, bent jau taip sakė Kunigaikštystės ekipos treneris S.Obradovičius.
„Niekas nežino, kas liks, tai sunkus klausimas, – po pusfinalio rungtynių paklaustas apie D.Motiejūno vaidmenį ir ateitį, per spaudos konferenciją sakė S.Obradovičius. – Bet Donatas padėjo mums atsidurti, kur esame. Jo lyderystė, jis visose rungtynėse buvo faktorius, jis viena svarbiausių priežasčių, kodėl esame čia. O dėl ateities niekas nežino.”
Klausimų apie ateitį sulaukė ir D.Motiejūnas, sustojęs pasikalbėti po mažojo finalo.
– Kai kas rungtynių dėl trečios vietos nevertina, bet jūs prieš jas sakėte: „Mums jos svarbios”. Tai ir jautėsi aikštėje šiandien?
– Manau, kad taip. „Barcelona” toks didelis klubas, kad jiems nelabai įdomu, kurią vietą užimti – trečią ar ketvirtą. O mes tik antrieji metai Eurolygoje, žvelgiant į priekį svarbu ir pasitikėjimo daugiau pridėti prieš Prancūzijos lygos finalines sezono kovas.
– Šis mačas žymi ir sezono Eurolygoje pabaigą. Kaip vertinate visą praeitą kelią?
– Sunkus ir ilgas kelias. Daug emocijų, tikrai įdomus sezonas, daug rungtynių. Aišku, gaila, kad viskas baigėsi, nors galvoje tokia mintis dar nenusėdo.
Emocijų vis dar daug, džiugu, kad Kaunas patyrė tokią šventę, visi patenkinti. Tikiuosi, kad tai nebus paskutinė tokia šventė Kaune, nes miestas nusipelnė tokių renginių.
– Ar finalo ketvertas bendrai atitiko lūkesčius?
Tikrai, kad taip. Dar labiau būtų atitikę lūkesčius, jei būtume žaidę finale, bet šie metai tokie, o po kelių mėnesių vėl prasidės naujas sezonas. Iš vienos pusės, gerai, kad dar bus dėl ko kovoti. Būtume laimėję, būtų nebelikę dėl ko stengtis. Dabar turime dėl ko dirbti kitą sezoną.
– Po pusfinalio mačo Saša Obradovičius buvo paklaustas apie jūsų ateitį klube, bet jūsų treneris sakė, kad niekas nežino, kaip bus. Gal turite atsakymą treneriui?
– Jei treneris nežino, aš irgi nežinau. Matysime, kaip bus. Manau, kad pasibaigus Eurolygai prasidės ateities planų dėlionės. Bet tai ne mano darbas. Aš žaidžiau visą sezoną, likau sveikas, nepraleidau rungtynių Eurolygoje. Sveikata buvo gera, rodžiau gana stabilų žaidimą, tad savo darbą padariau. Toliau jau klubo vadovų sprendimai – mato mane komandoje ar ne.
– Ar norėtumėte likti Monake?
– Matote, tai toks darbas, ypač Europoje, kai vieną sezoną vienur, o kitą gali tekti žaisti kitur. Negaliu pasakyti, kad tikrai liksiu. Gali daug norėti, bet gali išsirutulioti visiškai kitaip.
– Ar išklausysite ir Kauno „Žalgirį”?
– Jei bus pasiūlymas – taip.
– Artėjant vasarai nemažai Lietuvos rinktinės žaidėjų abejoja dėl žaidimo pasaulio čempionate. Ką jūs galvojate?
– Šioje situacijoje dar neteko su treneriu Kaziu Maksvyčiu plačiau kalbėti. Mūsų čempionatas šiemet baigsis birželio 20 dieną, pernai baigėsi dar vėliau. Liko dar daugiau nei mėnuo atkrintamųjų varžybų. Realiai, mes turbūt paskutiniai Europoje baigsime sezoną.
Ilgas sezonas, tad dabar pasakyti, kad tikrai važiuosiu, o paskui nenuvažiuoti, būtų kvaila. Manyčiau, kad pasikalbėsime su treneriu, pasižiūrėsime, kaip mano sveikata, ir priimsime sprendimą.
– Ar nekeista, kad tiek daug žaidėjų abejoja?
– Matote, keičiasi ir žaidėjų prioritetai. Atėjo nauja karta, kažkiek keičiasi supratimas. Senoji karta labiau vertino, kaip rinktinėje kartu pabūti, o dabar vis daugiau krepšininkų telkiasi į kontraktus, kaip galima būtų gauti geresnį kontraktą. Natūralu, kad tai keičiasi. Kai kurie žaidėjai atsisako dėl šeiminių priežasčių, tai irgi suprantama.
Sezonai yra alinantys, prieš tai nebūdavo tiek daug rungtynių, kaip dabar – šį sezoną sužaisime apie šimtą mačų. Patys pagalvokite – NBA žaidžia 82 rungtynes reguliariose pirmenybėse, o pas mus jų vis daugiau ir daugiau – nesame iš geležies. Yra žaidėjų, kurie jaučiasi labiau pavargę, kiti gal jaučiasi geriau. Manau, kad reikia visus suprasti, tai gali būti asmeninis sprendimas ir nereikia visų smerkti. Aišku, iš vienos pusės gaila, bet iš kitos pusės matau, kad žaidžiame šimtą rungtynių.
