Visa tai, ko gero, būtų neįmanoma, jei komandos vadžių savo rankose nelaikytų įspūdingą sezoną žaidžiantis Emmanuelis Lecomte‘as.
Vos 180 cm ūgio belgas žiba Lietuvos arenose ir fiksuoja vienus geriausių rodiklių pirmenybėse – 14,9 tšk., 2,8 atk. kam., 4,7 rez. perd. Ir 15,6 naud. bal.
Ypatingai gerą atkarpą reaktyvinis gynėjas žaidė sausio ir vasario mėnesiais – vidutiniškai daugiau nei 30 naudingumo balų ir du iš eilės nuskinti mėnesio MVP apdovanojimai.
„Reiškia daug, – apie buvimą geriausių lygos krepšininkų tarpe portalui LKL.lt teigė legionierius. – Aš noriu būti naudingiausias komandai tiek, kiek tik galiu. Visada smagu įmesti, atlikti rezultatyvų perdavimą ar žaisti daug, bet geriau už visa tai – būti efektyviam.“
Tikriausiai didžiulę dalį laurų tiek už belgo, tiek visos komandos sėkmę reikėtų priskirti šalia aikštės nuolat spirgančiam Virginijui Šeškui. Šio stratego žaidimo schemose E.Lecomte‘as jaučiasi kaip žuvis vandenyje ir demonstruoja geriausią karjeros krepšinį. Paklaustas apie Jonavos ekipos vairininką, jo auklėtinis atsiliepė šiltai.
„Per rungtynes su juo gali nutikti bet kas, nes jis labai emocingas. Jis visada bandys laimėti, niekada nedarys dalyko tik tam, kad jį padarytų, jis visuomet bandys mėginti ką nors netradiciško. Prieš rungtynes, per rungtynes ar po jų, jis bandys viską išlaikyti kuo paprasčiau, svarbu, kad laikytumėmės žaidybinio plano. Manau, kad jo bendravimas su kitais žmonėmis labai tiesmukas ir emocingas. Kartais gerai turėti tokį žmogų komandoje ir nebijoti išsakyti kaip tu iš tikrųjų jautiesi“, – pasakojo krepšininkas.
Pokalbyje su E.Lecomte‘u – „CBet“ lyderio mintys apie antrąjį sezoną Lietuvoje, sprendimą atvykti į Jonavą, akistatas su stipriausiais varžovais, Eurolygos komandas ir trenerius bei ryšį su V.Šeškumi.
– Taigi, Manu, tai jums jau antrasis sezonas Lietuvoje. Kaip jums ši šalis, lietuviškas krepšinis, komandos draugai ir taip toliau?
– Taip, kaip ir sakote, tai mano antrasis sezonas čia, jau pradedu pažinti lygą, žmones ir visa kita. Man čia patinka, ypatingai šis sezonas su puikia komanda, turime labai stiprų ryšį. Kai atmosfera komandos viduje puiki, laimi ar pralaimi, vis tiek vieni kitus labai palaikome ir leidžiame kartu puikų laiką. Tai man labai svarbu, nes sezonas ilgas. Apibendrinant – turėsiu teigiamus prisiminimus apie šią vietą.
– Kuris žaidėjas rūbinėje yra didžiausias teigiamų emocijų kūrėjas?
– Manau, kad visi po truputį. Komandoje turime daug kitataučių, ne tik amerikiečių, bet turime ir australų, aš pats esu belgas, taip pat turime kolumbiečių. Tai labai smagus tautybių mišinys, o dar yra ir lietuviai, kurie yra labai draugiški ir smagūs, tad visi kartu įnešame kažką savotiško.
– Grįžkime į sezono pradžią, kai nusprendėte atvykti žaisti į Jonavos klubą. V.Šeškui tai buvo didelis laimėjimas, bet jums tai juk nebuvo svajonių išsipildymas. Kaip taip gavosi, kad nutarėte čia žaisti?
– Viskas, kas vyko paskutiniuosius du metus... Žaidėjų rinka buvo sudėtinga. Turėjau kelis variantus praeitą vasarą, bet jie manęs stipriai nedomino ir aš nusprendžiau žaisti čia, nes aš jau žinojau šią lygą, žinojau, kokios yra mano galimybės. Daug nežinojau apie trenerį, bet maždaug žinojau į kokią komandą ateinu. Žinojau, jog tai komanda, kuri į stipriausią lygą pateko pirmą kartą ir man patiko šis iššūkis, kai iš tavęs nieko per daug nesitikima. Visuomet man patikdavo tokie iššūkiai, tad šis taip pat labai svariai prisidėjo prie mano apsisprendimo.
– Sezonas jau įpusėjo, tad kaip jums šis iššūkis atrodo dabar?
– Apibendrinant – viskas einasi gerai. Žinoma, turėjome nemažai pakilimų ir nuopuolių, pradedant nuo traumų... Ypatingai lapkričio ir gruodžio mėnesį susitraumavo daug mūsų žaidėjų, įskaitant ir mane. Po jų buvo sunku sugrįžti į ritmą. Mes turėjome puikią sezono pradžią ir tos traumos viską sugadino. Bet kaip ir sakiau, sezonas ilgas, ir žiūrint kur esame dabar, ką mes pasiekėme – manau, jog tai yra labai geras rezultatas.
– Kurios rungtynės jums buvo įsimintiniausios? Galbūt tai pirmasis mačas šioje arenoje su „Žalgiriu“?
– Taip, žinoma. Šis mačas ir yra įsimintiniausias, nes prieš tai aš nebuvau žaidęs arenoje su fanais. Taigi pirmos rungtynės buvo ypatingos: fanai galėjo grįžti į areną, rungtynės namuose, niekada nebuvau žaidęs su šia komanda ir dar prieš geriausią Lietuvos komandą, ir išpirkti visi bilietai, pilnutėlė arena. Be viso to, užkūrėme neblogą pirtį kauniečiams. Taigi, tai buvo labai smagios rungtynės kaunantis iki pabaigos su labai gera komanda. Kol kas, tai tikrai yra geriausias mano prisiminimas čia.
– Ar jaučiate kokį nors papildomą energijos pliūpsnį žaisdamas prieš tokio kalibro komandas?
– Tikrai taip. Tokios rungtynės prieš stipriausias komandas man prideda papildomos motyvacijos. Ypatingai, kai žaidžiame prieš „Rytą“ ar „Žalgirį“, esu labiau užsivedęs ir jaučiu vidinę ugnelę.
– Galbūt norite parodyti toms komandos, ko esate vertas ir gal norėtumėte vieną dieną žaisti vienoje iš jų?
– Žinote, kai žaidi prieš aukšto lygio komandas Eurolygoje ar Čempionų lygoje, visada smagu ir visada norisi parodyti ką gali. Visada turėjau įrodinėti. Kai tik pradėjau žaisti, aš turėjau parodyti, kad galiu būti geriausių komandų dalimi, kad aš esu geriausias. Tai yra mano motyvacija, kai tik išeinu ant parketo, ypatingai prieš stiprias komandas. Žinoma, žaidimas tose komandose būtų puikus asmeninis pasiekimas.
– Šie metai jums yra treti metai Europoje, trečias sezonas, bet ši komanda jums šešta, kaip tai nutiko? Ar jums nepatinka užsibūti vienoje vietoje, ar tiesiog norisi kasmet išbandyti ką nors naujo, kokia to priežastis?
– Geras klausimas. Kai kurias komandas turėjau pakeisti dėl COVID-19 situacijos. Vėliau turėjau mėnesio ar dviejų kontraktus, kur tu žaidi ir iškart turi ieškoti kitos komandos. Visa tai nebuvo mano kontrolėje. Buvo ir tokių vietų, kurios buvo ne man arba situacija jose nebuvo gera, tad nuspręsdavau išeiti. Aš manau, kad šie du ir buvo pagrindiniai veiksniai. Ir taip, tai buvo labai ilgi trys metai su daug komandų.
– Kur norėtumėte žaisti labiau – Europoje ar JAV?
– Manau, kad priklauso kokioje komandoje. Bet jeigu pavyktų surasti puikią galimybę Europoje, būtų šaunu. Čia fanai yra nuostabūs. Svarbiausia surasti puikias sąlygas. Vieta nėra svarbi, ar tai būtų Europa, ar JAV, svarbiausia, kad galėtum būti savimi ir prisidėti prie sistemos, kuri tau patinka.
– Jums šie metai yra vieni geriausių karjeroje. Koks yra jūsų tikslas? Kur norėtum žaisti po penkerių metų?
– Po penkerių metų, be abejonės, norėčiau žaisti Eurolygoje. Tai yra mano, kaip europiečio, kaip ir visų europiečių svajonė. Dievinu žiūrėti Eurolygos rungtynes: aukštas lygis, puikūs žaidėjai, kietas krepšinis. Manau, tai tikrai būtų pagrindinis mano siekis. Po penkerių metų būčiau labai laimingas jį įgyvendinęs.
– Kuri Eurolygos komanda yra jūsų mėgstamiausia?
– Mėgstamiausia Eurolygos komanda... Aš neatsakysiu. Esu žaidęs prieš Madrido „Real“, „Barcelona“, „Baskonia“ ir negaliu sakyti, kad kažkuri iš jų yra mano mėgstamiausia, nes žaidžiau prieš jas. Aš esu tiesiog krepšinio fanas, tikrai. Ir visos tos komandos, sakykime ir „Žalgiris“, pamenu tas dienas, kai jie pasiekė finalo ketvertą, tai buvo nuostabi komanda, kas gali nemėgti jos. Aš tiesiog esu krepšinio fanas, mėgstu žiūrėti visų komandų rungtynes, ypatingai stebėti žaidėjus, bet vienos mėgstamiausios – neturiu.
– Kalbant apie trenerius, galbūt turite mėgstamiausią, kurio komandoje norėtumėte žaisti ir mokytis iš jo?
– Labai sunku atsakyti, nes tu gerai nepažįsti trenerio, kol nežaidi pas jį.
– Taip, bet galbūt esate girdėjęs ką nors iš kitų žaidėjų apie kurį nors trenerį?
– Nelabai. Visada, kai yra kalbama apie trenerį girdžiu, kad jis yra labai griežtas, labai reiklus. Taigi tokie treneriai yra vieni geriausių. Sakykime, Šaras Barselonoje, daug girdime apie jį. Žinoma, būtų puiku žaisti pas vieną iš tokių trenerių, nes jie turi daug patirties ir žinių, bet visuomet yra klaustukas, kol nežaidi pas juos komandoje.
– Galbūt kalbėjote su lietuviais apie Šarą, gal jie ką nors apie jį pasakojo?
– Taip. Be kalbų visi yra Šaro fanai, tai, žinoma, girdėjau apie jį, koks emocingas jis gali tapti, bet kartu ir koks protingas ir kiek pasiekęs jis yra. Manau, jo darbai kalba patys už save. Visada įdomu, ypatingai kai žiūri rungtynes ir matai, kaip jo komanda gerai žaidžia ir koks yra skirtumas tarp paties Šaro anksčiau ir dabar. Tiesiog žiūri ir mokaisi.
– Šaras rodo daug emocijų rungtynių metu, ne išimtis ir V. Šeškus. Ką girdėjote apie jį prieš atvykstant į Lietuvą ar, sakykime, į šią komandą?
– Girdėjau nedaug. Šiek tiek girdėjau tik iš vieno žaidėjo, kuris yra žaidęs su Virginijumi anksčiau. Jis sakė, kad Virginijus yra geras treneris, kad turi daug patirties, ir kalbant atvirai – tai viskas ką girdėjau. Kai atvykau čia, žmonės pradėjo man pasakoti, koks emocingas jis tampa per rungtynes, bet visumoje, visi puikiai su juo sutarė ir jį gyrė.
– Anksčiau esate sakęs, kad V.Šeškus yra vienintelis toks treneris Lietuvoje. Ką turėjote omenyje sakydamas „toks“?
– Sakyčiau – netradicinis. Per rungtynes su juo gali nutikti bet kas, nes jis labai emocingas. Jis visada bandys laimėti, niekada nedarys dalyko tik tam, kad jį padarytų, jis visuomet bandys mėginti ką nors netradiciško. Prieš rungtynes, per rungtynes ar po jų, jis bandys viską išlaikyti kuo paprasčiau, svarbu, kad laikytumėmės žaidybinio plano. Manau, kad jo bendravimas su kitais žmonėmis labai tiesmukas ir emocingas. Kartais gerai turėti tokį žmogų komandoje ir nebijoti išsakyti kaip tu iš tikrųjų jautiesi.
– Esate vienas iš TOP-10 lygos žaidėjų pagal efektyvumą, ką jums tai reiškia?
– Reiškia daug. Aš noriu būti naudingiausias komandai tiek, kiek tik galiu. Visada smagu įmesti, atlikti rezultatyvų perdavimą ar žaisti daug, bet geriau už visa tai – būti efektyviam. Ir žinoma, tai yra dalykas, į kurį kreipiu daug dėmesio.
