Kai Šarūnas Jasikevičius paliko Kauną dėl Barselonos, Tuomas lisalo atsidūrė „Žalgirio“ radare.
„Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas tuo metu viešėdamas „Tesonet“ bendrovėje, kuri pernai tapo klubo inovacijų strategijų partneriu, darbuotojams prasitarė, jog Šaro įpėdiniu gali būti mažai kam girdėtas jaunas suomis.
Buvęs Suomijos Espo „Honka“ atakuojantis gynėjas tapo sėkmingu startuoliu Vokietijoje, kur 2016 metais stojo prie Kralsheimo „Merlins“ komandos vairo.
T.lisalo išvedė 34 tūkst. gyventojų miestelio ekipą į Vokietijos aukščiausią krepšinio lygą, o netrukus, pirmąsyk per klubo istoriją, – į Bundeslygos atkrintamąsias varžybas.
T.Iisalo buvo vertinamas kaip sumanus kylantis treneris, kurio stiprybės – didžiulis krepšinio supratimas, darbštumas ir geras ryšys su žaidėjais.
„Žalgiris“ tada vis dėlto pasirinko kitą jauną Vokietijoje profesine prasme išaugusį trenerį Martiną Schillerį, kurį atleido po 14-os mėnesių bendradarbiavimo ir ilgam įsivėlė į teisinį ginčą su Austrijos specialistu.
T.lisalo 2021 metais perėjo į Bonos „Telekom Baskets“ komandą, kuri prieš jam ateinant išgyveno krizę, finišavusi 15 ir 13 vietose Vokietijos pirmenybėse 2020 ir 2021 metais atitinkamai.
Vadovaujant suomiui Bonos krepšininkai prisikėlė: iškart šovė į trečią poziciją, o šį sezoną Vokietijos lygoje rikiuojasi antri.
15-2 Vokietijos čempionate ir 8-1 Čempionų lygoje yra puikūs rodikliai ekipai, kuri neturi jokių garsių žaidėjų, o per 20 taškų renkantis komandos lyderis yra 175 cm ūgio amerikietis TJ Shortsas, prieš trejus metus pradėjęs profesionalo karjerą Ventspilyje.
„Telekom Baskets“ rezultatai nestebina matant, kokį krepšinį žaidžia ši komanda, trečiadienį Vilniuje iškart pasiuntusi šeimininkus į nokdauną 36:16.
Greitesni už internetą, kibesni už panterą, rožinę aprangą apsivilkę „Telekom Baskets“ krepšininkai parodė Vilniuje nuostabų krepšinį ir paliko „Rytą“ trečioje J grupės vietoje.
Po 86:79 laimėtų rungtynių T.lisalo spaudos konferencijoje paaiškino pergalės Vilniuje receptą ir prisiminė laikus, kai vyko pokalbis su Kauno klubu.
– Treneri, kokios jūsų mintys po rungtynių?
– Turiu pasakyti, kad įveikėme labai stiprią komandą labai sudėtingomis aplinkybėmis. Mums tai gera patirtis. Šį sezoną neturėjome daug įtemptų rungtynių, tad tai pozityvi patirtis, nes įprastai laimėdavome dideliu skirtumu. Gauti tokių repeticijų yra reikalinga, per tai turi pereiti kiekviena komanda.
Žaidėme magišką krepšinį pirmąsias 15 minučių, bet paskui trumpas dėmesio praradimas leido „Rytui“ nukirpti skirtumą ir grįžti į kovą naujomis jėgomis tokioje atmosferoje šiame pastate.
Mes buvome prispausti, bet atsilaikėme ir dėl to esu labai laimingas.
– Bonos rezultatai šį sezoną įspūdingi. Ką gali pasiekti ši komanda ir kodėl ji tokia sėkminga?
– Mes nesame nusistatę galutinio tikslo. Turime puikią grupę vaikinų, kurie kasdien labai sunkiai dirba. Tai jauni vaikinai, neturintys daug patirties, bet viską noriai priimantys, nes nori tobulėti. Nuo pat pirmos dienos mūsų tikslas – kaskart surengti geriausią treniruotę. O antras tikslas yra klubo tapatybė. Kiekvienas turi asocijuoti save su komanda: žaidėjai, treneriai, darbuotojai, visi turi padaryti viską, kad sirgaliai ir miestas galėtų didžiuotis savo komanda. O mes turime nepalikti nepaliesto akmens kovodami. Mes esame sąžiningi vienas kitam, o pasirinkęs šią profesiją žinau, kad reikia metų, kad žaidėjai susižaistų ir pasiektų, ką gali geriausia, kad nepaleistų nė vienos galimybės.
Rungtynes pasitinkame su mintimi ne kad galime laimėti rungtynes, bet kad laimėsime rungtynes. Nesame Eurolygos komanda su 15-16 žaidėjų, kiekviena čiurnos trauma gali mums daug pakenkti, bet bandome džiaugtis šiuo keliu ir gerbti vienas kitą.
– Ar galite prisiminti vasarą prieš dvejus metus, kai buvote vienas iš kelių kandidatų treniruoti „Žalgirį“?
– Taip, pamenu.
– Kiek arti buvote „Žalgirio“ ir kokį kontaktą turėjote tuo metu su klubo vadovais?
– Aš turėjau vaizdo pokalbį ir taip supratau, kad buvau vienas paskutiniųjų kandidatų į tą poziciją, bet jie nusprendė eiti kita kryptimi, o aš tuo metu tebeturėjau kontraktą su „Merlins“ komanda. Tačiau aš likau pamalonintas patirtimi ir galimybe būti taip arti tokios komandos.
– Kokių svajonių turite krepšinyje?
– Visi turime svajonių. Mano pirmoji – turiu žmoną ir tris vaikus, tad norėčiau tęsti trenerio darbą ir tuo pačiu metu turėti šeimą. O kiekvienam treneriui tai sudėtingiausias iššūkis, pasitaiko įvairių sezonų.
Šioje profesijoje sudėtinga surasti darbo ir laiko šeimai balansą.
Be to, krepšinis nėra individualus sportas, o dirbant šį darbą ir vaikantis svajonių reikalinga šeimos užnugaris ir parama.
Būdamas jaunesnis turėjau didelių planų ir svajonių dėl treniravimo, bet dabar supratau, kad dirbu svajonių darbą klube, kuriam dabar atstovauju, ir noriu padaryti savo darbą taip gerai, kaip galiu. O tada reikalai ir patys susitvarkys.
Trenerio profesija yra sudėtinga, gali nuo genijaus iki idioto nusiristi per šešis mėnesius, yra tam tikrų pavyzdžių. Tad dėl nieko nesu garantuotas, stengiuosi mėgautis laiku, kurį dabar turiu su šiais ypatingais vyrukais.
