Po rinkimų tapo sunku dirbti
Grįžusi į Lietuvą beveik po dviejų dešimtmečių Prancūzijoje, kur buvo likusi po krepšininkės karjeros pabaigos, Lina Brazdeikytė penkerius metus dirbo LKF.
Prieš 24 metus ji su Lietuvos moterų krepšinio rinktine tapo Europos čempione, bet dabar atsisveikino su LKF, kai federacijai pradėjo vadovauti 1997 metų auksinės rinktinės treneris Vydas Gedvilas.
„Tiesiog nesutapo dabartinės federacijos valdžios ir mano požiūriai, kaip turi būti pertvarkomas mūsų krepšinis, ypač jaunimo, mergaičių. Nenoriu būti dalimi to, kas dabar vyksta“, – sakė buvusi LKF moterų krepšinio projektų vadovė.
Prieš LKF prezidento rinkimus L.Brazdeikytė buvo Ramūno Butauto komandoje – buvęs LKF sporto direktorius po pralaimėtų rinkimų irgi paliko federaciją ir veda paskaitas Lietuvos sporto universiteto studentams.
„Aš suprantu, kad buvau konkurentų komandoje, tad tam tikra priešprieša suprantama. Tačiau po rinkimų dabartiniai vadovai nekomunikuoja su tais, kurie palaikė kitus, – sakė L.Brazdeikytė. – Keičiama viskas, kas buvo dirbama per A.Sabonio kadencijas. Viskas braukiama vienu brūkšniu, esą viskas buvo blogai. Aš tam nepritariu.“
L.Brazdeikytė įsitikinusi, kad kai kurie sprendimai buvo teisingi ir pasiteisino.
Jos nuomone, moksleivių krepšinio lygoje pasiteisino kelių netradicinių taisyklių įvedimas. Pavyzdžiui, nutarta neleisti dvigubinti gynybos, kad vėlyvesnio brendimo vaikai galėtų labiau atsiskleisti, o ne mestų krepšinį, susidūrę su nepralaužiama gynyba. Užtvarų negalima statyti, kad vaikai pirmiausia išmoktų veidu į krepšį įveikti varžovą ir taip greičiau tobulėtų individualiai.
„Reikėtų, kad iš pradžių būtų ugdoma technika, o tik paskui taktika, kad mūsų treneriai už pikenrolų neslėptų individualaus parengimo spragų. Tie pakeitimai buvo įvesti ne iš lempos, o pasitelkus kitų Europos krepšinio šalių pavyzdžius, atsižvelgiant į vaikų techninį parengimą, buvo daug bendraujama su mūsų treneriais, o tik paskui priimami sprendimai, – kalbėjo L.Brazdeikytė. – Vaikų ugdymas nėra 1–2 metų klausimas. Turi paaugti nauja karta, kad galėtume iš padarytų sprendimų mokytis.
O ta karta jau po truputį ateina. Mes jau turime geriau individualiai paruoštus vaikus nei anksčiau. Tad manau, kad reikia išsamesnės diskusijos, o ne viską vienu ypu nubraukti, nes viskas, ką darė A.Sabonis, esą buvo blogai.“
Esminis pokytis įvyko moterų klubų krepšinyje – nuo šiol lyga veiks savarankiškai, o jai vadovaus kita buvusi rinktinės krepšininkė Rima Valentienė, palikusi pareigas Lietuvos antidopingo agentūroje ji pakeis iki šiol lygos vadovo pareigas ėjusį Giedrių Gustą.
„Aš buvau už lygos prijungimą po federacijos sparnu, – pripažino L.Brazdeikytė. – Lietuva nėra tokia didelė šalis, kad lyga galėtų pati išsilaikyti. Buvimas po federacijos sparnu daug ką palengvindavo, kalbant apie lygos biudžetą, taisyklių reglamentavimą. Ne veltui Prancūzijoje ir Ispanijoje lygos yra pavaldžios federacijoms – matyt, tai nėra prastas modelis, – sakė L.Brazdeikytė. – Tačiau gal viskas bus į gera – reikia palaukti.“
Tiki moterų rinktinės sėkme
L.Brazdeikytė mato, kad dabartiniai vadovai – V.Gedvilas ir generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas – skiria daug dėmesio Lietuvos moterų krepšinio rinktinei. Jai tai patinka, kaip patinka girdėti planus stiprinti klubą, kuris galėtų žaisti moterų Eurolygoje.
Tačiau ją nustebino būdas, kaip buvo pasirinktas naujasis rinktinės treneris Rimantas Grigas, pakeitęs anksčiau pasitraukusį Mantą Šernių.
„V.Gedvilas ir M.Balčiūnas anksčiau priekaištaudavo, esą nėra skaidrumo priimant sprendimus, nors pats V.Gedvilas dalyvaudavo svarstymuose.
Dabar visi treneriai paskirti be svarstymo. Tikrai neturiu nieko prieš trenerį, prie kurio pati esu žaidusi. Pokyčiai yra geri, bet pats būdas – ne“, – kalbėjo L.Brazdeikytė.
Ketvirtadienį rungtynėmis Kėdainiuose su Suomija mūsų šalies krepšininkės pradeda 2023 metų Europos čempionato atranką.
Pastarąjį kartą 2015 metais žemyno pirmenybėse žaidusi Lietuva turi geras galimybes ten sugrįžti, – mano L.Brazdeikytė, pati rinktinėje sužaidusi 186 rungtynes.
B grupėje keturios komandos – Lietuva, Suomija, Prancūzija ir Ukraina – sieks užimti pirmąją (iškart patenka į Europos čempionatą) arba antrąją (pateks 4 iš 10 geriausiųjų antrųjų komandų) vietą.
Grupės favoritė aiški – Prancūzija šiemet olimpinėse žaidynėse laimėjo bronzą, o Europos pirmenybėse jau penkis kartus iš eilės iškovojo sidabrą.
Tačiau Lietuvos komandai taikytis į antrąją vietą yra realu, nes prie patyrusių žaidėjų, tokių kaip Gintarė Petronytė, Kamilė Nacickaitė, Giedrė Labuckienė, turėtų derėti jaunosios Laura Juškaitė bei Justė Jocytė.
„Iš visos dūšios tikiu sėkme, – sakė L.Brazdeikytė. – Burtai šįsyk sėkmingi. Galime pretenduoti į antrąją vietą su geru taškų santykiu, nes Suomiją tikrai galime įveikti, Ukraina irgi įveikiama – tai nėra elitinės komandos. Burtai palankūs, tad reikia palaikyti merginas ir tikėti, kad jos galiausiai prasimuš į finalinį etapą.“
Nesigailinti grįžusi iš Prancūzijos
Pati L.Brazdeikytė, užvėrusi LKF naujojo biuro duris prie Nemuno, atvėrė kitas.
Ji jau pradėjo treniruoti Kauno „Žalgirio“ mokykloje 10–11 metų mergaites, be to, veda pratybas studentėms ir vyresnių klasių moksleivėms.
1991–1998 metais Kauno „Laisvės“ komandoje žaidusi L.Brazdeikytė vėliau net 18 metų gyveno Prancūzijoje – ten žaidė iki 2012 metų, o paskui kelerius metus dar dirbo trenere.
Ji tvirtino, kad nesigaili grįžusi atgal į Lietuvą, nors anksčiau emocijų būta įvairių.
„Kažkada burnojau sau: kurių velnių sugrįžau? Tačiau paskui supratau, kad jei nebūčiau grįžusi, nebūčiau sutikusi daug gerų žmonių, nebūčiau įgijusi patirties ir pamačiusi kitą krepšinio virtuvės pusę, – kalbėjo L.Brazdeikytė. – Būdama žaidėja, matydavau jau parengtą spindinčią areną, bet neturėdavau žalio supratimo, kaip ir kas ją tokia paversdavo.
Per pastaruosius metus buvo daug atradimų, tai buvo nuostabus laikas su tikra komanda ir puikiu kolektyvu. Tikrai dėl nieko nesigailiu.“
