„Manau, jis geriausias didelis žmogus Europoje, – po rungtynių atviravo Jonas Valančiūnas. – Pirmoje pusėje Gasolis viską susimetė. Tikrai nelengva prieš jį žaisti. Galėjome padaryti kažkur geresnį darbą, bet jis įmetė gan sunkius metimus.“
J.Valančiūnas šyptelėjo.
P.Gasolis iki pertraukos pelnė 19 taškų, po – tik 5 (nors du tuos skaudžius lemiamus). Kas pasikeitė rinktinės gynyboje prieš Pau?
„Tai kad visąlaik taip gynėmės“, – žaismingai išsišiepė rinktinės lyderis.
Lietuvių vidurio puolėjas taip pat pretendavo į geriausią vakaro didelį žmogų „Siemens“ arenoje, nes pelnė 21 tašką ir atkovojo 11 kamuolių.
Jis negailėdamas paskutinių jėgų, lyg tai būtų oficialios Europos čempionato rungtynės, stumdė brolius Gasolius po krepšiu, alkūnėmis vaišino Willy Hernangomezą ir yrėsi visais būdais, kad tik kamuolys pasiektų tikslą.
Neužteko – Ispanija vis tiek išsivežė pergalę iš Vilniaus 79:78. Tačiau J.Valančiūnui patiko, ką pamatė.
„Rungtynės sunkios. Geros. Daug emocijų. Paskutinis pasitikrinimas prieš čempionatą. Daug gerų momentų.
Tikrai su jais neblogai tvarkėmės. Kaip ir visada, padarėme mažų klaidų. Bet tai neišvengiama. Niekas neišvengia klaidų, – rungtynes vertino JV. – Jei taip žaisime, tai dar kažkiek kažkur pagerinus, sumažinus kažkur vieną mažytę klaidelę, galime žaisti neblogą krepšinį.“
Nebloga buvo ir ta paskutinė ataka, kai Mantas Kalnietis su Jonu Valančiūnu pabandė atakuoti ispanus pikenrolo situacijoje.
Įžaidėjo išpuolis baigėsi aštriu reidu į baudos aikštelę, bet kamuoliui pritrūko kelių centimetrų iki tikslo.
„Ką norėjome, tą išgavome. Pritrūko kelių sekundžių realizuoti metimą. Mantas išmetė neblogą metimą. Nepataikė. Būna taip, kad kamuolys neįkrenta į krepšį, – nesikrimto J.Valančiūnas, pabrėžęs, kad rinktinėje yra daug žaidėjų, kurie gali imtis lemiamo metimo. – Mes visą gyvenimą buvome stiprūs kaip komanda. Kur turime kažkokį mismatchą, kur turime silpnesnį gynėją, ten ir atakuojame. Tiek pat Mačiulis gali, tiek Kalnas, Kuzminskas... Visi galime įvertinus situaciją pasinaudoti mismatchu.
Mes stiprūs kaip komanda, ne vienas ant vieno.“