„Lietuvos ryto“ nuopuolį lėmė keli labai svarbūs faktoriai. Apie viską nuo pradžių.
Koks kapitonas, tokia ir komanda?
Davidas Loganas išvažiuoja į Italiją – sezono viduryje metė komandą, kurioje jam buvo patikėtas kapitono raištis.
Kad ir kaip „Lietuvos ryto“ aplinka bandė paneigti šią iš Italijos atskriejusią informaciją – pradedant viešais klubo prezidento Gedvydo Vainausko ir trenerio Tomo Pačėso pareiškimais, viskas baigėsi tuo, kad D.Loganas jau Avelino „Sidigas“ žaidėjas.
Šioje situacijoje svarbiausia ne tai, kaip agresyviai „Lietuvos ryto“ aplinka dangstė šią istoriją. Svarbiausias faktas, kad dar nė nepaaiškėjus „Lietuvos ryto“ likimui Europos taurėje (iki „Top 16“ etapo buvo likusios dvejos rungtynės), jau ant nosies kabant Karaliaus Mindaugo taurės kovoms ir artėjant LKL čempionato atkrintamosioms – „Lietuvos ryto“ svajonei susigrąžinti titulą, kurių lentyna „Lietuvos ryto“ biure Ozo gatvėje dulka septynerius metus, D.Loganas norėjo palikti komandą.
Tikras kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis. Pirmos laivą palieka tik...
Komandos kapitonas. Visišką laisvę iš Tomo Pačėso gavęs žaidėjas. Nepakaltinamasis, kuriam vieninteliam treneris atleisdavo visas klaidas. Per šešis mėnesius nė karto neteko matyti, kad T.Pačėsas aprėktų D.Loganą.
Kai kapitonas sezono metu net svarsto išeiti, jau yra blogai. O kai kapitonas į klausimus, ar nori žaisti „Lietuvos ryte“ ir kokia bus jo ateitis Vilniuje, atsako „nežinau“, tai yra labai blogai. Ir štai, yla išlindo iš maišo – D.Loganas nusimetė kapitono raištį prieš komandą, kuri težaidžia FIBA Čempionų lygoje ir turi ambicijų Italijoje.
Bet jau vien T.Pačėso sprendimas paskirti kapitonu uždaru būdu garsėjantį amerikietį buvo klaida. Suprantama, kad pikti „Lietuvos ryto“ sirgaliai po antausio Utenoje norėjo kalbėtis ne su D.Loganu, o komandos senbuviu Artūru Jomantu.
D.Logano kaprizai, kuriuos pamatėme Utenoje tyliai protestuojant prieš karjeros tęsinį Vilniuje ir trenerio Rimo Kurtinaičio norą jį statyti įžaidėju, parodė, kaip blogai turi būti komandos viduje, kad šitaip elgtųsi net 34-erių žaidėjas, žaidęs tokiuose klubuose kaip Atėnų „Panathinaikos“, Tel Avivo „Maccabi“ ar Vitorijos „Baskonia“.
Net kai „Lietuvos rytas“ iš pradžių nusisuko nuo Avelino vadovų pasiūlymo, D.Loganas galėjo susitaikyti ir garbingai užbaigti sezoną Vilniuje. Tai būtų profesionalo ėjimas.
Komandos kapitonas yra jos veidas. Ką apie komandos būseną sako kaprizingas kapitonas, kuris nebenori žaisti „Lietuvos ryte“ ir tą demonstratyviai parodo ir savo kalbomis, ir veiksmais aikštėje? Atsakymą matote patys.
Tikras kapitonas skęstantį laivą palieka paskutinis. Pirmos laivą palieka tik... Žinote, kaip ten sakoma.
Trenerių rokiruotė
Kad ir kokiu didvyriu save norėjo pateikti T.Pačėsas teigdamas, kad po pasitraukimo iš Europos taurės pats pasiprašė pakeičiamas R.Kurtinaičio, buvęs „Lietuvos ryto“ treneris pats pakišo Kurtį po ratais.
R.Kurtinaitis tą sakė ir pats – į Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio mūšį Utenoje, kur dar prieš dvikovą žinojome, jog gali nutikti visko, naujasis treneris „Lietuvos ryto“ žaidėjus „čiupinėjo“ tik trijose treniruotėse.
Būtų buvę garbinga, jei T.Pačėsas būtų perdavęs „Lietuvos rytą“ po Karaliaus Mindaugo taurės kovų ir pats stojęs ginti trofėjaus.
Viską nurašyti tik „teigiamam naujo trenerio impulsui“ buvo labai naivu. Jeigu treneris T.Pačėsas iš tikrųjų, kaip sako, visą naktį galvojo apie pareigų perleidimą R.Kurtinaičiui, tikrai būtų supratęs, kad pakišti po ratais savo bičiulį Rimą nėra pati genialiausia mintis.
Beje, pats R.Kurtinaitis iš „Lietuvos ryto“ dublerių komandos ištraukė Arvydą Gronskį, taip supurtydamas Vilniaus „Perlą“. Kaip jauniems žaidėjams kryptingai dirbti, kai per dvejus metus „Lietuvos rytas“ antrą kartą iš dublerių ekipos išsitraukia jos pagrindinį trenerį? Ir kai A.Gronskiui pačiam patiko savarankiškai darbuotis su „Perlo“ jaunuoliais.
Dėliojo, dėliojo, bet taip ir nesudėliojo
Kapstant giliau, „Lietuvos rytas“ po pralaimėjimų volu pasikišo save pats.
„Lietuvos rytas“ du pastaruosius sezonus taip ir nesukomplektavo komandos, vis kažką keisdamas, keisdamas, bet taip ir nesusidėliodamas subalansuotos sudėties.
Pernai „Lietuvos rytas“ taip ir nesurado aukšto kalibro sunkiojo krašto, todėl vienu metu aikštėje žaisdavo, pavyzdžiui, Antanas Kavaliauskas ir Artūras Gudaitis. Beje, du brangiausi „Lietuvos ryto“ žaidėjai buvo tos pačios pozicijos krepšininkai.
Laiminčioje aukščiausio lygio komandoje toks pergalingas duetas po krepšiu neįsivaizduojamas. Beje, kur po sezono Vilniuje matėte, kad A.Gudaitis arba A.Kavaliauskas žaistų sunkiuoju kraštu?
Galbūt žaidėjams „Lietuvos rytas“ tėra eilinė karjeros stotelė, bet kai kuriems sirgaliams „Lietuvos rytas“ yra gyvenimo dalis.
T.Pačėsas kai tik tą leido LKL taisyklės, vis keitė ir keitė žaidėjus. Per 14 T.Pačėso vadovavimo mėnesių „Lietuvos ryte“ klubas sezono metu (ne vasarą) įregistravo ir išregistravo žaidėjus net 17 kartų (18-as bus su oficialiu Davido Logano išlydėjimu). O į komandą atvykęs R.Kurtinaitis vėl kalba, kad komandai po visų šitų rokiruočių trūksta sunkiojo krašto ir įvairesnių įžaidėjų. Šio, kai tik „Lietuvos rytą“ neplanuotai turėjo palikti Donnie McGrathas, sostinė nesurado iki dabar, o dar nuo spalio vilniečiai turėjo žaisti ir be tikro ryškaus sunkiojo krašto, kurio dabar pasigenda ir R.Kurtinaitis.
Nuo 2016-2017 metų sezono vidurio kiekvieną mėnesį į „Lietuvos rytą“ arba ateidavo, arba iš jo išeidavo bent vienas žaidėjas. Sudėtyje trūko tai vienos, tai kitos pozicijos žaidėjo. Krepšininkų trūkumas buvo akivaizdus, tačiau „Lietuvos rytas“ pastaruosius dvejus metus niekada neskubėdavo net ir kritinėmis sezono savaitėmis, kai spręsdavosi komandos likimas viename ar kitame turnyre.
Stabilumas yra vienas iš sėkmingo darbo pamatų. Kai komanda buvo vis naujinama, keičiama, bet iki galo taip ir nesukomplektuojama, nieko nuostabaus, kad rezultato nebuvo.
Kurti vadovai
Lietuvos krepšinio sirgaliai ne buki. Logiška, kad pasiaiškinimo reikalauja ir „Lietuvos ryto“ aistruoliai, kurie net ir kritinėje situacijoje stoja mūru už komandą ir palaiko ją neskaičiuodami laiko ir kilometrų LKL miesteliuose.
„Aš manau, jog su šiais krepšinio gerbėjais gali eiti į karą, kariauti ir jie visada bus už tave – tai yra neišpasakyta vertybė“, – atsisveikindamas su „Lietuvos rytu“ sakė T.Pačėsas.
„Lietuvos ryto“ organizacija komandos nuopuolio metais nesiklausė pastabų. Bet gal ištikimiausių gerbėjų pastabos išbudins „Lietuvos rytą“?
Visiška tiesa, nes net ir matydami tokią padėtį „Lietuvos ryto“ klube, juo vis dar tiki tūkstančiai žmonių. Tai yra tikrieji komandos sirgaliai, kurie su ja būna ir varge.
Tačiau tokią neišpasakytą vertybę reikia gerbti. Galbūt žaidėjams „Lietuvos rytas“ tėra eilinė karjeros stotelė, o kai kuriems vadovams klubas yra įtakos demonstravimas, bet būriui sirgalių „Lietuvos rytas“ yra gyvenimo ir džiaugsmo dalis.
„Lietuvos ryto“ organizacija komandos nuopuolio metais nesiklausė pastabų. Ji tai skaičiavo teisėjų klaidas, tai lygino komandų biudžetus, tai priešų ieškojo žiniasklaidoje, tai pasigedo lygos vadovų malonės, bet pati atsakomybės taip ir neprisiėmė.
Tačiau klausimų jau kyla ir tai ištikimiausiai sirgalių armijai. Tiems žmonėms, kuriems labai rūpi. Galbūt bent jų pastabos pakeltu tonu išbudins „Lietuvos rytą“?
