Kėdainiečiai „Betsafe-LKL“ po šešių nesėkmingų bandymų triumfavo svarbioje akistatoje su turnyrinės lentelės kaimynais – Mažeikių „M Basket-Delamode“ vyrais. Po kelių dienų pergalė pasiekta ir Citadele KMT susitikime su Jonavos „CBet“. Taurės turnyre pergalių ir pralaimėjimų Gedimino Petrausko auklėtinai turi tiek pat – po tris.
Šį žybtelėjimą komandai pavyko surengti net ir atsivėrus skylei vidurio puolėjo pozicijoje, į kurią buvo projektuotas Dimitrije Nikoličius, jau palikęs klubą.
Kol kas „Nevėžio-Optibet“ vežimą į priekį tempia legionierių kvartetas – dviženklį naudingumą fiksuoja tik Amitas Ebo (17), Josephas Girardas III (14,7), Leslie Nkereuwemas (13,6) bei Fahrudinas Manjgafičius (11,8).
Pergalingame mače Telšiuose šalia šių užsieniečių, išskyrus tuomet traumuotą F.Manjgafičių, suspindo ir geriausią sezono mačą „Betsafe-LKL“ sužaidęs Vitalijus Kozys. 25-erių puolėjaspelnė 15 taškų (7/8 dvit.), atkovojo 7 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus bei sukaupė 21 naudingumo balą.
Būtent V.Kozio buvusi ekipa, Vilniaus „Wolves Twinsbet“, taps kita kėdainiečių varžove. Šeštadienio vakarą į jų namų tvirtovę atvyksta penkių pergalių seriją abiejuose frontuose fiksuojantys vilniečiai.
Susitikimą Kėdainiuose nuo 19.00 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir Go3. Mačo dieną portale LKL.lt – išsamus pokalbis apie sezono pradžią su „Nevėžio-Optibet“ vyriausiuoju treneriu G.Petrausku.
– Treneri, kalbame po sėkmingos jūsų savaitės – pergalių tiek „Betsafe-LKL“, tiek Citadele KMT turnyruose. Ar Kėdainiuose po šių laimėjimų prašvito dangus?
– Žinote, tas prašvitimas yra gerai, bet su šiuo ritmu, kokiu dabar žaidžiame, kas dvi-tris dienas, tikrai nėra laiko nei džiaugtis, nei normaliai treniruotis. Bet psichologiškai, tikiu, kad tai prideda tiek trenerių štabui, tiek žaidėjams, tiek, tikiuosi, ir žiūrovams. Visada yra smagiau laimėti negu pralaimėti. Nieko naujo nepasakysiu.
– Mažeikių komandos pavyzdys rodo, kad kai kurias komandas tokios pralaimėjimų serijos gniuždo. Kaip jūsų atveju žaidėjai reaguodavo į dažnas nesėkmes?
– Savęs analizavimas padeda, vienas dalykas. Antras dalykas, žinote, iki tų rungtynių su Mažeikiais ir po jų mūsų įmestų-praleistų skirtumo vidurkis buvo -8. Pralaimėjome visas rungtynes 8 taškais, o tai sako, kad mes visose rungtynėse buvome. Jeigu žiūrėtume į rungtynes iš rungtynių, visur ketvirtuose kėliniuose viskas galėjo pasvirti į bet kurią pusę ir pasviro ne į mūsų pusę. Kai jauti, kad esi arti, jauti, kad kabiniesi rungtynėse, nėra taip, kad viskas nesiklosto, gal kažkur šaltesnio proto, sėkmės, vieno geresnio sprendimo trūksta, tai tu gal taip stipriai nenusivili, vadinkime taip. Bet, aišku, iš kitos pusės, pakankamai skaudu, kai tu matai, kad visą laiką esi šalia, bet tos pergalės taip ir nepasieki. Manau, kad tos rungtynės prieš Mažeikius ir rungtynės su Jonavos komanda pridės pasitikėjimo žaidėjams. Tas yra svarbiausia. Mes norime, kad jie žaistų su pasitikėjimu. Visų klubų treneriai to nori.
– Jūsų klubas pastaruosius keletą metų laikosi aiškios komplektacijos idėjos. Ar šiemet jaučiate, kad komanda, praeidama augimo skausmus, laipsniškai tobulėja? Pastarieji sezonai parodė, jog antroje sezono pusėje įvykdavo gana ryškus postūmis.
– Ateina, bet kaip mes kalbame, jis ateina pakankamai vėlai. Pernai atėjo per vieną pergalę per vėlai. Viena pergalė mus skyrė nuo patekimo į aštuntuką. Mes visada viliamės, kad šį sezoną tai vyks greičiau ir lengviau, bet praktika rodo taip – kai tu pakeiti 10-11 žaidėjų, imi žaidėjus, kurių dauguma nėra žinomi ar čiupinėti, naujokai, labai daug dalykų nuo tavęs nepriklauso. Kaip žaidėjai prisitaiko prie trenerio, lygos, europinių taisyklių, galų gale, prie klimato, šalies. Yra n faktorių, bet mūsų toks modelis yra ir mes tuo tikime. Šiemet bandome kuo greičiau įvesti komandą į tą, kaip jūs minėjote, antrąją stadiją, kai komanda jaučiasi kaip vienas kumštis ne tik kovos prasme, bet ir taktikos, krepšinio supratimo prasme.
– Kaip suprantu, matote ženklų, kad tai galiausiai turėtų įvykti?
– Nenoriu prisišnekėti, bet vienareikšmiškai matome, kaip žaidėjai, kurie atvyko ir kuriems tai pirmas sezonas Lietuvoje, tobulėja, turi geresnius individualius pasirodymus, bet vėlgi, tai nėra individuali sporto šaka, mums svarbu, kad tai virstų pergalėmis. Šitas yra mūsų siekiamybė.
– Šiemet „Nevėžis-Optibet“ yra daugiausiai tritaškių išmetanti komanda (vid. 33,1 per rungtynes). Ar tai tik statistinis atsitiktinumas, ar visgi akcentuojate, kad tolimi metimai jums yra itin svarbūs?
– Taip, pakankamai susidėliojo daug dalykų į šitą statistinę grafą. Dėl ko taip yra? Pirma, dėl to, kad dabar žaidžiame be pagrindinio vidurio puolėjo, neturime jo, išvykus Nikoličiui, mes jo ieškome. Žaidžiame vadinamąjį small-ballą, undersizinį (žemesnių žaidėjų – aut.) krepšinį, kur mes tikrai galime išplėsti aikštelę tiek su Manjgafičiumi, tiek kai Kozys žaidžia „penktu“ numeriu. Būtų kvaila bandyti laužti per priekinę liniją. Antras dalykas, manau, kad čia daug prisideda Amitas Ebo, dėl to, kad ne tik pats daug išmeta, bet ir labai daug įlindęs į baudos aikštelę verčia komandas spaustis ir rotuoti. Jis pakankamai neblogai suranda tuos komandos draugus laisvus ant perimetro. Be to, mes duodame žaidėjams pylos daug, bet pagrindinė pyla būna už energiją ir gynybą, bet ne už tai, kad laisvas prameti metimą. Mes tikrai drąsiname ir skatiname žaidėjus mesti, netgi tuos, kurių procentas nėra geras ir kurie patys kartais nepasitiki savo metimu. Bet mes linkę žiūrėti taip, kad geriau išmesti žaidėjui laisvą metimą, kuris turi galimybę įkristi negu išlaikyti kamuolį iki galo ir jį prarasti arba atiduoti varžovui į rankas.
– Pirmajame „Betsafe-LKL“ rate liko tik du mačai, tuomet įvyks FIBA atrankos „langas“. Kas šioje artimiausioje perspektyvoje bus pagrindiniai jūsų komandos akcentai?
– Neturime tokių planų atkarpoms. Manau, kad gyvename diena iš dienos. Yra planas, turiu omeny treniruočių grafikus ir panašiai, porai mėnesių į priekį. Bet pagrindinis dalykas dabar po šių kelių pergalių, nesustoti, tai yra viena, kabintis toliau į kiekvienas rungtynes. O per „langą“ pirmiausiai reikia išsigydyti mikrotraumas, jų visos komandos turbūt turi daug, mes ne išimtis. Norime išsigydyti tas traumas, išsilaižyti žaizdas. Ir labai tikimės iki to momento susirasti vidurio puolėją ir išnaudoti tą laiką įvedant jį į mūsų žaidimą.
– Kalbant apie potencialų naujoką, ką dabartinė žaidėjų rinka gali pasiūlyti tokio biudžeto ir tokių lūkesčių komandai, kaip jūsiškė?
– Žinote, mums gal nedėkinga yra tai, kad ir be mūsų dar keli klubai Lietuvoje ieško tos pačios pozicijos žaidėjų. Šiuo momentu jie turi finansiškai geresnes galimybes. Mums reikia traukti triušį iš kepurės, reikia rasti žmogų, kurio kiti klubai nežinotų arba kažkur rizikuoti. Mums šiai minutei rinka nėra dėkinga, kažkokių didelių rokiruočių klubuose nėra, kad galėtume paimti kažkokį žaidėją iš stipresnės komandos, kuris nori ateiti ir daug minučių gauti, žaisti, gauti šansą pasirodyti. Be to, mes nesame tas klubas, kuris mokėtų kažkokias išpirkas. Pakankamai sunki situacija, bet geriausias dalykas yra tai, kad ir be to pagrindinio „centro“ tas kelias rungtynes sugebėjome laimėti ir tai duoda kažkiek įkvėpti to oro ir laiko susirasti vidurio puolėjui.
– Turbūt ne jūs esate tas žmogus, kuris veda derybų procesą su žaidėjais, bet įdomu sužinoti, ar pastarųjų metų Kėdainiuose atsiskleidusių žaidėjų istorijos duoda klubui dividendų viliojant naujokus?
– Jaučiasi, tikrai galiu pasakyti, kad jaučiasi. Kaip jūs minėjote, kontraktų sąlygų aš nederinu, tai yra Jono Mačiulio darbas – su agentais ir žaidėjais kalbėti apie sąlygas ir finansus. Aš kalbu apie krepšinio dalį dažniausiai su žaidėjais. Vasarą šnekėjau su dabartiniais žaidėjais, daviau jiems pavyzdžių, praeito ar užpraeito sezono žaidėjų kontaktų. Tai tikrai palengvina viską, gauname kažkokią apčiuopiamą naudą iš to, kad žaidėjai po mūsų išeina į gerus klubus, turi gerus kontraktus. Taip, vienareikšmiškai tos sąlygos, kurias bandome sudaryti Kėdainiuose, žaidėjai iš lūpų į lūpas apie tai kalba ir tą jaučiame.
– Citadele KMT jūsų komanda atrodo solidžiai ir turi po 3 pergales ir pralaimėjimus. Iš jūsų pusės, nepanašu, kad mačus skirstytumėte į mažiau ar daugiau svarbius, tačiau Utenos ir Klaipėdos komandos čia stringa. Ar pastebite ryškesnius skirtumus varžovų nusiteikime?
– Aš manau, kad visos komandos turi tą bendrą bruožą, kad Citadele KMT turnyre skirsto daugiau minutes visiems žaidėjams. Ne išimtis ir mes, ne išimtis ir Jonava, Utena bei Klaipėda. Kai pažiūri į visų išvardintų komandų sudėtis, visi turi netekčių, tai vienareikšmiškai Citadele KMT rungtynėse tu esi priverstas ir labiau pasitiki žaidėjais, kurie „Betsafe-LKL“ žaidžia mažiau. Manau, visos komandos tą darome ir tai yra nauda žaidėjams, kurie gauna mažiau pasireikšti. Bet aš nemanau, kad kažkuri komanda eina į Citadele KMT rungtynes ir galvoja, kad jai nėra svarbu. Visos komandos bando laimėti, tik minimaliai alindamos savo lyderius, minimaliai rizikuodamos pagrindinių žaidėjų sveikata.
– Taurės turnyruose didesnė tikimybė sukurti pelenės istoriją ir kažką pasiekti mažesniems klubams. Jūs buvote labai arti finalinio ketverto prieš dvejus metus, kuomet ketvirtfinalyje vos neįveikėte Vilniaus „Ryto“. Galbūt akcentuojate tokius dalykus ir savo žaidėjams?
– Mūsų situacijoje tikrai neakcentuojame Citadele KMT formato, istorijos, ketvirtfinalio ar taip toliau. Mes akcentuojame, kad mums, kaip jaunai ir naujai komandai, kiekvienos rungtynės yra pačios svarbiausios ir tikrai papildomos motyvacijos kelti nenorime žaidėjams, nes mums sezono pradžioje kiekvienas mačas yra galimybė dar labiau pajausti žaidimą, susižaisti. Tikrai kažkokių papildomų motyvacijų neakcentuojame, akcentuojame, kad tai yra dar vienerios svarbios rungtynės.
– Amitas Ebo šiemet turi statistiškai dar geresnį sezoną nei praėjusį. Ar jums nėra kažkiek neramu, kad jis Kėdainiuose gali neišbūti iki sezono pabaigos, kas jūsų komandą pastatytų į labai nepavydėtiną situaciją – likimą be lyderio?
– Atvirai pasakysiu, negąsdina. Nuo pat vasaros žinome, kad taip gali atsitikti, žinojome, kokia kaina jis lieka pas mus ir kas gali atsitikti. Dėl to mes, negaliu sakyti, kad nepergyvename, gal labiau pasakysiu, kad tam esame pasiruošę, jei taip įvyktų. Bet laikas parodys.
– Darylas Doualla neatrodo padaręs didelių žingsnių į priekį, nors Lietuvoje žaidžia jau ketvirtą sezoną ir yra turėjęs solidesnių atkarpų. Kur pristojo jo tobulėjimas ir ar spaudžiate jį neužstrigti šioje savo karjeros stadijoje?
– Du momentai Darylo situacijoje. Manau, kad praėję jo metai išmesti. Turiu omenyje, kad jis negavo G lygoje žaisti, praktiškai prasitreniravo. Patys žinome, kaip G lygoje ar toje pačioje NBA vyksta treniruotės – jų kaip ir nėra. Jis praktiškai daugiau nei pusę sezono prasėdėjo. Tada bandė kabintis Pasvalyje. Vėlgi, grįžus po Amerikos, tai nevyko taip greitai ir taip gerai, kaip turbūt tikėjosi jis pats ir Pasvalio komanda. Nusimušęs tas žaidimo ritmas yra viena, o kita, kad jis turi kelias mikrotraumas, kurios neleidžia jam išnaudoti pagrindinio savo ginklo, tai yra, fiziškumo ir atletiškumo. Bet tikrai negalėčiau pasakyti, kad jis nedaro progreso ir kad kažkas jo atžvilgiu mus neramina. Taip, mes jį labai gerai pažįstame, turėjome ne vienerius metus, žinome jo galimybes, tikime juo ir tik laiko klausimas, kada jis grįš į tą Darylo versiją, kuri buvo. Arba, kaip mes tikimės, į dar geresnę.
– Komandos kapitono Igno Vaitkaus rolė sumažėjo bent jau aikštelėje. Kokios to priežastys? Ar jo žaidimas atitinka jūsų lūkesčius?
– Igno svarba komandoje nesumažėjo, rūbinėje, jis yra kapitonas, patyręs žaidėjas, kuris tvarkosi su savo užduotimis. Kalbant apie patį žaidimą, tai šiemet turime ilgesnį suolelį nei pernai. Tas pats Darylas žaidžia tose pozicijose, kaip ir Ignas. Jonas Zakas, kuris labai daug duoda agresyvumo ir energijos gynyboje. Iš tikrųjų iš mūsų, trenerių, pusės žiūrint, mums šiek tiek yra prabangos pagal rungtynių varžovą ir tipą variuoti sudėtimi. Mūsų starto penketai šiemet yra skirtingi, ne taip, kaip pernai, visada tie patys pradėdavo. Mes turime tą prabangą, dėl to tos minutės svyruoja pas Igną. Kai kuriuose rungtynėse 6 ar 8, kitose 25. Tai nėra akmuo į Igno daržą, kad jis blogai žaidžia.
– Komandoje yra nemažai jaunų lietuvių, prie kurių tikriausiai dar galima priskirti ne tik Nedą Montvilą, bet ir Vitalijų Kozį. Ko jiems trūksta, kad galėtų komandai būti naudingesni?
– Turbūt reikia kalbėti apie priežastis, turime žinoti, kodėl kažkam yra sunkiau ar lengviau. Nedas „Žalgirio“ komandoje tikrai nevaidino didelės rolės, gavo ten nedaug minučių ir čia atsakomybė yra didesnė, mes norime iš jo daugiau. Reikia grįžti prie to ritmo, reikia suprasti, kad esi svarbi dalis komandoje ir taip toliau. Lygiai tokia pati situacija su Vitalijumi. Jis „vilkuose“ nebuvo tas žaidėjas, kuriam būtų skirta labai daug užduočių. Čia atėjus, mes jau iš jo norime geresnio žaidimo. Aš manau, kad jauniems žaidėjams ėjimas į aukštesnio lygio klubą ir nežaidimas jame kartais pakiša kiaulę ateities sezonams. Mūsų pagrindinis darbas yra priversti žaidėjus vėl mėgautis krepšiniu, jausti. Nemanau, kad jie kitose komandose nesimėgavo, bet jie tiesiog neturėjo rolės. Čia reikia priprasti prie rolės, atrasti stipriąsias puses, pasitikėti savo žaidimu. Tradicija mūsų komandoje, kad tai įvyksta antroje sezono dalyje. Tas pats ir su Artūru Žagaru buvo, kuris ne nuo pat pradžių rodė tą gerą žaidimą, nes buvo užsisėdėjęs Ispanijoje. Tokia ta mūsų dalia, imti tuos žaidėjus, kaip mes vadiname, reabilituoti – vienus po traumų, kitus po nežaidimo.
– Artimiausiame mače jūsų laukia „Wolves Twinsbet“. Vilniečiai šiuo metu abiejuose turnyruose yra pagavę gerą bangą. Ką galite pasakyti apie varžovus? Kas jums, kaip specialistui, krenta į akis, ypač pastarojoje atkarpoje?
– Taip, stengiamės visas komandas Europoje stebėti ir palaikyti, džiaugiamės, kad po sunkios pradžios tiek panevėžiečiai, tiek „vilkai“ įsibėgėjo ir rodo vis geresnį žaidimą. Mums tai nieko gero iš to, kad jie ateina gerame ritme, pasitikintys, po geros pergalių serijos. Sunkus varžovas, tikrai sunkus varžovas. Pats žaidimas nėra vienpusiškas, nėra pastatytas vien ant gynėjų. Jie turi ir priekinę liniją subalansuotą, gali žaisti ir mobiliais aukštaūgiais, turi ir jėgos po krepšiu. Tikrai reikės nestandartinių sprendimų, norint pakovoti su jais.
