Dar prieš sezono startą su skandalistu Glenu Rice'u atsisveikinę „Juventus“ vadovai ėmėsi tyrinėti rinką, kurioje kruopščiai ieškojo lengvojo krašto puolėjo, pretenduosiančio tapti vienu iš komandos lyderių.
15min žiniomis, uteniškiai naujokui žadėjo 8 tūkst. eurų sieksiantį mėnesinį atlygį, patekimo į Europos taurę atveju investicija į naujoką būtų siekusi net 10 tūkst. eurų per mėnesį. Bet kuriuo atveju, tai didžiausias uždarbis Utenos komandoje.
Išsvajoto bilieto į tarptautinį turnyrą dėl Eurolygos standartų neatitinkančios salės sulaukti nepavyko, kaip ir nepavyko žaidėjų rinkoje ištraukti labiausiai nužiūrėtus variantus.
15min žiniomis, „Juventus“ pasiūlymus atmetė keletas žaidėjų, tarp kurių – Terrico White'as ir Davonas Reedas, kol galiausiai rankomis buvo sukirsta su dar prieš trejus metus „Orlando Magic“ marškinėlius vilkėjusiu Jamelu Artisu.
„Viskas susiklostė keistai, – 15min apie persikėlimą į „Juventus“ sakė 27-erių J.Artisas. – Turėjau problemų ieškodamas naujos komandos, nes pamečiau savo pasą. Negalėjau išvykti iš šalies, o dėl koronaviruso naujas pasas pasiekti mane turėjo tik gruodį. Viskas ir taip užsitempė, surasti naują darbą buvo sudėtinga. Reikalus paskubino agentas, kol galiausiai atsidūriau Utenoje. Nežinau, kur būčiau buvęs, jei nebūtų reikėję laukti paso tiek ilgai, bet džiaugiuosi atsiradęs čia. Tikiu, kad mūsų laukia geri dalykai.“
Tai antrasis amerikiečio sezonas Europoje, pernai jis rungtyniavo Prancūzijoje, o atstovaudamas Paryžiaus „Metropolitans 92“ komandai aukščiausioje Prancūzijos lygoje J.Artisas rinko po 13,3 taško (55 proc. dvitaškių, 33 proc. tritaškių, 78 proc. baudų), atkovojo po 4,1 kamuolio bei atliko po 1,7 rezultatyvaus perdavimo.
Prieš atvykdamas į Lietuvą apie šią šalį naujasis „Juventus“ papildymas nežinojo daug – tik „Memphis Grizzlies“ ekipoje rungtyniaujantį lietuvį Joną Valančiūną bei kalbas apie LKL pirmenybių stiprumą.
„Teko pasikalbėti su Bryantu Crawfordu. Agentas man papasakojo apie lygą. Nusprendėme, jog tai puiki galimybė man. Jaučiuosi palaimintas, kad galiu žaisti krepšinį. Noriu žaisti geriausiai kaip tik galiu, bandyti kautis dėl titulo, tobulėti ir laukti kito sezono“, – sakė J.Artisas.
Iš Baltimorės kilęs atletas vaikystėje išbandė ir beisbolą, ir amerikietišką futbolą, bet širdį dar būnant penkerių metų amžiaus pasiglemžė krepšinis.
Jis žavėjosi NBA superžvaigždėmis Kobe Bryantu, Carmelo Anthony ir Allenu Iversonu, aikštelėje imituodamas šių krepšininkų legendinius judesius, bet stiprų postūmį svajonės link suteikė artimieji.
„Mano tėtis irgi žaidė krepšinį, nors ir nebuvo profesionalas. Įrašų iš tų laikų nėra, bet jis ir jo draugai man pasakoja, kad tėtis buvo geras žaidėjas. Smagu, kad dabar turime videomedžiagos, kurią galėsiu rodyti savo vaikams. Aš pradėjau žaisti penkerių ir žaidžiu ligi šiol. Mano artimiesiems aukšto krepšinio lygio pasiekti nepavyko, bet jie labai didžiuojasi manimi“, – pasakojo J.Artisas.
Baigęs vidurinę mokyklą solidžiu metimu garsėjęs puolėjas pasirinko Pitsburgo universitetą, kuriame mokėsi bei žaidė krepšinį visus ketverius metus.
Paskutiniame 2016–2017 metų sezone „Juventus“ legionierius NCAA pirmenybėse rinko solidžią statistinę eilutę – po 18,2 taško (39,2 proc. trit.), atkovojo po 4,9 kamuolio ir atliko po 3,3 rezultatyvaus perdavimo.
Prieš pat „Kovo beprotybės“ turnyrą J.Artisas surengė amžiams koledžo metraščiuose nugulusį benefisą, kai rungtynėse prieš Luisvilį, kurio komandoje žaidė būsimas „Utah Jazz“ lyderis Donovanas Mitchellas, sumetė net 43 taškus.
Po dviejų kelinių Pitsburgas atsilikinėjo 26:47, tačiau 38 taškus po ilgosios pertraukos surinkęs atletas sugrąžino komandą į rungtynes, kuriose ji galiausiai pralaimėjo 80:85.
Antras pagal rezultatyvumą pasirodymas Pitsburgo universiteto istorijoje 24-erių metų krepšininkui kvietimo NBA naujokų biržoje neatnešė.
„Nors naujokų biržoje manęs niekas nepasirinko, bet po gero pasirodymo Vasaros lygoje nutūpiau „Orlando Magic“ klube. Mano treneriu tuomet buvo Frankas Vogelis, kuris dabar dirba „Los Angeles Lakers“ komandoje“, – sakė J.Artisas.
Treneris F.Vogelis buvo atleistas po sezono, o naujasis bosas Steve'as Cliffordas sudėties paveiksle šio žaidėjo nematė.
Stipriausioje planetos lygoje J.Artisas sužaidė 15 rungtynių, o vienas pradėjo ir starto penkete. Kiek daugiau nei po 18 minučių žaidęs krepšininkas rinko po 5,1 taško, 2,5 atkovoto kamuolio bei 1,8 rezultatyvaus perdavimo.
Trijų mačų atkarpoje sezono pabaigoje „Juventus“ žaidėjas žaidė net po 32 minutes, per kurias varžovus baudė po 15,3 taško.
„NBA jaučiausi gerai, nežaidžiau daug, bet man sekėsi neblogai, – sakė J.Artisas. – Mėgstu posakį, kad galime kontroliuoti tik tuos dalykus, kuriuos galime kontroliuoti. Sulaukiau daug gerų atsiliepimų iš NBA trenerių ir žaidėjų. Norėčiau kada nors grįžti, bet tai priklauso nuo daug niuansų – ten yra daug politikos, didelę reikšmę turi agentai ir kiti dalykai. Vieno klubo vadovas man yra pasakęs, kad aš turėčiau būti jo vadovaujamoje komandoje, tačiau vietą gaus biržoje pašauktas vaikinas, nes jie negali jo paleisti taip anksti. NBA nėra žūtbūtinis mano tikslas. Aš tiesiog noriu žaisti krepšinį ir uždirbti daug pinigų, nesvarbu kur.“
Po karjeros etapo NBA tvirto sudėjimo puolėjas sezoną rungtyniavo dukterinės „Los Angeles Clippers“ komandoje, o tuomet – tyliai sukrauti lagaminai ir kelionė į Paryžių.
„Juventus“ puolėjas pasidalijo mintimis apie esminius skirtumus JAV ir Europos krepšinyje.
„Pirmiausia, tai rungtynių trukmės skirtumas. Mačai JAV vyksta 48 minutes, Europoje ir visur kitur – 40. Man tai nepatinka, 10 minučių kėlinys yra per trumpas, – pasakojo J.Artisas. – Manau, kad Europoje arbitrų švilpukas yra naudojamas per dažnai, sušvilpiama per daug pražangų. JAV žaidžiamas fiziškesnis krepšinis, teisėjai atlaidžiau žiūri į įvairius stumtelėjimus, kepštelėjimus ir kitus kontaktus, o Europoje jie mėgsta švilpti ir lengvus prisilietimus.
JAV reikia pasistengti, kad sulauktum nesportinės pražangos, o Europoje jos dalinamos lengva ranka. Bet prie viso to reikia prisitaikyti, aikštelėje reikia galvoti galva ir problemų su pražangomis nebus. Tai nauja ir įdomi patirtis, kurios sėmiausi Paryžiuje, tad esu pasiruošęs ir žaidimui Lietuvoje.“
G.Rice'o įpėdinis yra susipažinęs su savo pirmtako žygiais Utenoje, bet pats yra uždaresnio būdo.
Pokalbio su 15min metu jis akcentuoja buvimą namuose, videožaidimus, televizijos ar Netflix žiūrėjimą, bendravimą su artimaisiais ir, žinoma, sportą.
„Aš daugiau būnu namuose, ypač per pandemiją. Kol kas Lietuvoje šilta, bet girdėjau, jog kitą mėnesį atvės, – sakė J.Artisas. – Esu ramaus charakterio ir labai paprastas žmogus, o aikštelėje visada stengiuosi atsiduoti 100 proc. Laikau save komandiniu žaidėju, nes krepšinis yra komandinis sportas. Noriu išreikšti pagarbą sirgaliams, kurie ir sunkiu COVID-19 pandemijos metu ateina pažiūrėti rungtynių. Noriu laimėti rungtynes ir dėl savęs, ir dėl jų, kad sirgaliai būtų laimingi. Jei pavyks tai padaryti su „Juventus“, bus nuostabu.“
Dvi savaites Lietuvoje jau esantis J.Artisas baigia aklimatizuotis, o su raudonais Utenos ekipos marškinėliais jis išbėgo vienose LKL rungtynėse, kai pergalingame praėjusio savaitgalio susitikime per 19 minučių surinko 8 taškus ir 8 atkovotus kamuolius.
Bet tikslai yra kur kas aukštesni, nei pergalė prieš Kėdainių „Nevėžį“.
Kaip ir kaip utopiškai tai skambėtų, bet entuziazmo neslėpęs „Juventus“ naujokas svajoja sudrebinti pasaulį ir užtempti uteniškius į pirmąją LKL vietą.
„Praėjo dvi savaitės, žaidėme rungtynes ir mačiau, kad mano komandos draugai nėra savanaudžiai, koks nesu ir aš. Mes visi norime laimėti. Žinome, kiek praėjo laiko, kai „Juventus“ buvo ketverte. Šįkart norime daugiau. Vaikinai džiaugiasi, jog aš atvykau, aš irgi džiaugiuosi prisijungęs. Mes turime didžiulį šansą. Manau, kad mes nustebinsime daugybę žmonių. Turime gerą vyriausiąjį trenerį, gerą trenerių štabą. Galiu pasakyti, kad esu pasiruošęs sudrebinti pasaulį. Aš noriu laimėti čempionatą, todėl ir esu čia“, – sakė Jamelas Artisas.
