Prieš rungtynes į ASG palubes kilo milžiniškas „Ryto“ sirgalių piešinys, turėjęs krauju paženklintą priešistorę.
Velnias raudoname fone, kuriame – ir „Litexpo“ parodų ir kongresų centras, ir į katilą įmestas Kauno herbas. „Raudona – tai baimė jūsų akyse“, – skelbė užrašas.
15min žiniomis, Kauno „Žalgirio“ sirgaliai vasarą po futbolo A lygos rungtynių atvyko į Vilnių, kur įvyko nuožmus mūšis. Jungtinė Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Žalgirio“ ultrų „Pietų IV“ sirgalių grupė kumščiais ir akmenimis aiškinosi santykius su koja kojon žengiančiais „B tribūnos“ ir „Dzūkų tankų“ atstovais.
Ne akmenimis ir kumščiais, tačiau didžiule energija ir karštomis emocijomis kovojo „Ryto“ ir „Žalgirio“ komandos sekmadienio vakarą pirmajame tarpusavio susitikime šiame sezone. Į starto penketą pirmą kartą šiame sezone mestas Oskaras Pleikys jau pirmosiomis minutėmis užatakavo Rolandą Šmitą po krepšiu ir Kazys Maksvytis buvo priverstas sodinti latvį ant suolo.
Vis dėlto ne viskas sekėsi ASG arenos laikiniems šeimininkams, kurie pataikė 5/19 metimų (0/6 trit.) ir atsiliko 10:19 po pirmojo kėlinio.
Situacija kaip reikiant komplikavosi antrojo pradžioje – Brady Manekas smeigė du tritaškius iš eilės, dar vieną pridėjo Tomas Dimša. Giedrius Žibėnas šaukė pasitarimą – tarp komandų atsivėrė 16 taškų praraja 12:28.
Sprogo emocijomis G.Žibėnas antrojo kėlinio viduryje, kai R.J.Cole‘as buvo nubaustas trečiąja asmenine pražanga – susiėmęs už galvos treneris suengė spurtą nuo sekretoriato iki galinės linijos. Tuo metu jo komanda jau buvo kiek atkutusi – R.J.Cole‘as buvo įsmeigęs tritaškį, keli epizodai „du plius vienas“ neleido tolti „Žalgiriui“ – 33:45 per pertrauką.
Artėti prie savo varžovų ėmė gynybą pagerinęs „Rytas“ ir trečiojo kėlinio pradžioje. Arnas Velička įspūdingai blokavo į greitą ataką pabėgusį Kevariusą Hayesą, o netrukus Margirio Normanto dvitaškio su pražanga užvesta ASG arena sprogo emocijomis. Skirtumas po ilgo laiko mažėjo iki vienženklio.
Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo rimčiausias „Ryto“ bandymas kąsti į gerkles svečiams iš Kauno. „Žalgiris“ vadžių nepaleido – surengė sėkmingą atkarpą, vainikuotą Lauryno Biručio galingu dėjimu, ir komandas vėl skyrė 14 taškų (41:55). Nei per likusį laiką trečiajame kėlinyje, nei per visą lemiamą ketvirtį vilniečiai rimtesnio pasispardymo nepademonstravo.
Galutinis rezultatas – 67:81.
Nors atkovojo 20 kamuolių puolime, tačiau pataikė „Rytas“ tik 46 proc. dvitaškių (19/41) ir 12,5 proc. tritaškių (3/24).
„Sveikinimai „Žalgiriui“, 40 minučių jie žaidė geriau, atrodė geriau, nė karto nepirmavome, švenčia pelnytą pergalę, – teigė G.Žibėnas po rungtynių. – Sveikinimai komandai ir trenerių štabui.
Sveikinimai fanams, būtent tokių tribūnų ir tikėjomės, kokios šiandien susirinko. Tai puošia mūsų lietuvišką krepšinį. Derbis ar ne, bet kai žaidžia didžiosios komandos Graikijoje, Turkijoje, Ispanijoje, kitur, ten vietinių žaidėjų yra mažai, per abi komandas – trys ar keturi. Mes abiejose komandose turime po septynis tokius žaidėjus, kurie didelę įtaką daro. Mūsų lietuviškas krepšinis nuo to tik auga, tuo galime pasidžiaugti.
Pačios rungtynės – prisiimame štabas, treneriai pralaimėjimą. Žaidėme ne savo tėkme, per lėtai, ne taip, kaip visą sezoną, aišku, kažkiek ir varžovai stabdė mus su labai fiziška gynyba. Negalime pamesti krypties, turime toliau žaisti savo stiliumi, šiandien varžovai pritaikė stilių ir dėl to prisiimame pralaimėjimą sau. Dėl priekaištų žaidėjams, didelių jų neturiu, nebent tie niekieno kamuoliai, kurie dažnai virto „Žalgirio“ taškais, labai skaudėjo dėl to.
Gynyboje vienas prieš vieną, aišku, negalima Ulanovo leisti į kairę pusę, bet čia smulkūs dalykai. Ne dėl to mes pralaimėjome, ir net ne dėl to, kad nepataikėme – pralaimėjome, nes rungtynės nevyko mūsų stiliumi.“
– Keletą kartų mažinote skirtumą, bet užsikabinti nepavyko. Kodėl?
– Kaip ir minėjau, kai tik sumažinome skirtumą iki vienženklio, kažkur sekė neatkovotas kamuolys, kažkur varžovai kamuolį išplėšė ir užbaigė iš po krepšio. Jie 11 atkovotų kamuolių puolime konvertavo į 16 taškų. Mūsų pastangos buvo didžiulės, fiziškumą stengėmės atlaikyti, 20 kamuolių pasiėmėme, bet po jų pelnėm tik 8 taškus. Tas daug ką pasako. Reikia toliau analizuoti.
– Martynas Echodas vėl grįžo į aikštę, kiek jam trūksta iki geriausios formos?
– Trūksta dar kažkiek, jis įeidinėja, gerai dirba treniruotėse. Savaitė, kita ir, manau, Echodas grįš su dominuojančia jėga ir, tikėkimės, ne tik į LKL.
– Prieš rungtynes užsiminėte, kad būtų gerai, jog sirgaliai įrodytų, jog diktuoja madas Lietuvoje. Ar tai pamatėte šiandien?
– Absoliučiai. Absoliučiai įrodė. Jei nuoširdžiai, nesitikėjome tokio palaikymo, bet toks, koks buvo šiandien... Su tokia gausa dainų, energija, nežiūrėjimu, ar -15, ar -8. Jei juos išlaikysime tokius visą sezoną kaip šiandien, tai vau. Mūsų sprendimas pereiti iš „Jeep“ arenos į ASG bus tikrai pasiteisinęs.
– Margiris Normantas minėjo, kad perėjimas į ASG areną galėjo kažkiek išmušti taiklumą. Ar gali sietis tie dalykai?
– Pasiteisinimai visi – namai ar ne namai, sunki išvyka, slystantis kamuolys, varžovų aikštėje tribūnos per garsios... Jei turime tokių pasiteisinimų, tokiame lygyje žaisti negalime. Nėra net ką kalbėti apie tokius pasiteisinimus. Turime eiti ir žaisti bet kokioje arenoje. Esame „Rytas“ ir turim teisingai atstovauti savo klubui.
– Gytis Radzevičius jau darė apšilimą su komanda, bet į aikštę negrįžo. Kada galima tikėtis jo sugrįžimo?
– Gyčio sugrįžimas skaičiuojamas ant vienos arba dviejų rankų pirštų. Jis jau treniruojasi pilna jėga, su kontaktu, jam reikia pajausti žaidybinių situacijų tiek puolime, tiek gynyboje. Jis grįš, kai jausis 100 proc. pasiruošęs, nenori jis grįžti būdamas pasirengęs 70 proc. Tikiu, kad „Ryto“ fanai jį tinkamai sutiks arenoje sugrįžtantį.
– Grįžtant prie arenos klausimo, Margiris Normantas minėjo, kad prieš rungtynes turėjote tik valandos pamėtymą. Ar bandysite sezono eigoje į ASG įeiti daugiau, surengti čia galbūt daugiau treniruočių?
– Įeiname tiek, kiek duoda mums tą areną. Negalime kažkokių čia pasiteisinimų sakyti. Taip, vakar galėjome įeiti, bet čia buvo koncertas ir „no hard feelings“. Yra, kaip yra. Ne pirmą kartą tokios situacijos, turime prie jų prisitaikyti ir atlikti savo darbą.
– Pernai perimetre turėjote aiškų lyderį Marcusą Fosterį, šiemet tokio žaidėjo nėra. Kaip galima užpildyti, kompensuoti tokią situaciją?
– Komandiniais veiksmais. Turbūt toks atsakymas yra. Vasarą, kai formavome komandą, žinojome, kad neturėsime žvaigždės, išreikšto lyderio ir turėsime atsakomybę imtis sau ant pečių. Jei kalbame apie perimetro žaidėjus, visi, kuriuos turime, gali būti dar agresyvesni, draskyti ankstyvam pikenrole, atakuoti didelius, provokuoti pražangas, lįsti į baudos aikštelę, kurti kitiems situacijas. Agresijos kiekvienas iš keturių gynėjų jei pridėtų, gal ir kitaip atrodytume. Tačiau tokio galutinio atsakymo neturiu, nes vis dar turime išsigryninti, ką mes čia turim.
