Amžius tėra tik skaičius R.Kaukėnui, kuris būdamas 40 metų praėjusį sezoną svariai prisidėjo prie Italijos klubo Emilijos Redžo „Grissin Bon“ pergalių.
R.Kaukėnas yra padėjęs laimėti ne vieną svarbų mačą ir Lietuvos nacionalinei komandai. Tad trečiadienį 15min video studijoje su krepšininku kalbėjomės apie dabartinę šalies rinktinę, artėjantį Europos čempionatą, jo ateities planus, o taip pat ir apie bėgimą – vieną iš aktyvaus vilniečio veiklų.
– Rimai, kaip į jus derėtų kreiptis – kaip į krepšininką, ar jau nebe?
– Taip, vis dar kaip krepšininką (šypsosi).
– Kokia tikimybė, kad sugrįšite į Emilijos Redžo „Grissin Bon“ klubą, kuriame žaidėte pastarąjį sezoną?
– Klubas stipriai keičiasi. Jie buria visai jauną komandą. Jei aš būčiau komandoje, amžiaus vidurkis stipriai padidėtų (juokiasi). Kol kas sunku pasakyti, kaip viskas susiklostys. Bet karjeros baigti dar nenorėčiau.
– Jau pernai buvote parašęs jautrų atsisveikinimo laišką. Paskui buvo atostogos ir nuotrauka paplūdimyje su prierašu, kad tokia pensija yra tobula. Kodėl tada po pusmečio nutraukėte pensiją ir vėl žaidėte krepšinį Italijoje?
– Baigėsi kantrybė (šypsosi). Krepšinio man tikrai trūko. Jaučiausi puikiai fiziškai. Labai norėjau žaisti, daug bėgiojau, todėl ir nusprendžiau, kad dar galiu žaisti. Krepšinio ir emocijų man nepaprastai trūko. Rungtynės buvo tai, kas mane visada stumdavo į priekį.
– Žaidėte visai neprastai – 7 taškų vidurkis vienoje stipriausių Italijos komandų – tai buvo visai geras sezonas?
– Jausmo tikrai trūko. Daug laiko praleidau nežaidęs, tad šiek tiek laiko adaptuotis reikėjo. Be to, komanda taip pat turėjo problemų, vis nesugebėjome pagauti ritmo. Iškritimas pirmajame atkrintamųjų etape – dėsningas.
– Yra už jus ilgiau žaidusių krepšininkų. Kevinas Willisas NBA žaidė 44-erių, Robertas Parishas – 43, Dikembe Mutombo ir Karremas Abdul-Jabaras būdami 42 metų. Ir ne tik vidurio puolėjai, bet ir gynėjai – Michaelas Jordanas ir Steve'as Nashas buvo pasirodę NBA aikštėse 40-ies, dabar tiek yra Vince'ui Carteriui, kuris perėjo į „Sacramento Kings“ būdamas 40-ies. Kiek dar ilgai galite rungtyniauti?
– Priklausys nuo situacijos. Matysim, ar būsiu kam reikalingas. Žaisti bet kaip – vienas dalykas. Kovoti dėl titulų – visai kas kita. Norisi būti komandoje, kuri būtų konkurencinga, dėl ko nors kovotų. Neturiu tikslo žaisti vien tam, kad žaist. Mane labiau domina tas sportinis krepšinio aspektas.
– Ką per savo karjerą vertinate labiausiai – Europos čempionato bronza, Italijos čempiono titulai?
– Titulai su rinktine yra ypatingi. Žaidimas nacionalinėje rinktinėje visada kelia ypatingą šiurpuliuką. Žaisdamas rinktinėje visada norisi varžovui perkąsti gerklę. Manau, tuo viskas ir pasakyta.
– Pastarąjį sykį Lietuvos rinktinei atstovavote 2012 metais olimpinėse žaidynėse Londone. Kada pastarąjį kartą jus kvietė į Lietuvos rinktinę? O pernai, šiemet?
– Buvo kalbos su Jonu Kazlauskui, bet jos ir liko tik kalbomis. Dainiui Adomaičiui siūliausi, sakiau, jog esu jaunas ir perspektyvus žaidėjas, bet tuo pokalbis ir baigėsi (juokiasi).
– Esate žaidęs su Dainiumi Adomaičiu Lietuvos rinktinėje, ar ne – kokį jį atsimenate kaip krepšininką?
– Jis jau tada išsiskyrė savo aukštu krepšinio supratimu, buvo labai protingas, puikiai žaidimą skaitantis žaidėjas.
– Koks pirmasis Lietuvos rinktinės įspūdis Klaipėdoje?
– Jam tai debiutas prie komandos vairo. Pasikeitė daug žaidėjų, tai Dainiui didelis iššūkis, bet išbandymų jis nebijo. Esu įsitikinęs, kad savo planus jis įgyvendins, nors ir nebus labai lengva.
– Kaip manote, kodėl pastaraisiais metais nėra didelio atakuojančių gynėjų pasirinkimo rinktinėje? Mes mėgstame kalbėti, jog trūksta įžaidėjo, bet iš tiesų ir atakuojančių gynėjų turime nedaug.
– Krepšinis keičiasi. Dabar dominuoja kūrėjų krepšinis. Matome tendenciją, kad vis svarbesnis yra universalumas, krepšininkai dabar jau turi sugebėti žaisti keliose pozicijose. Vien tik išreikštiems metikams dabar yra gerokai sunkiau, nes gynybos sistemos yra labai universalios.
– Kuris iš Lietuvos rinktinės atakuojančių gynėjų jums labiausiai patinka – Marius Grigonis, Martynas Gecevičius ar Artūras Milaknis?
– Man patinka visi jie. Manau, jog universaliausias yra M.Gecevičius. Jis jau „Lietuvos ryte“ puikiai išnaudojo derinį „du prieš du“. Bet čia labai svarbu, ko reiks Dainiui ir komandai konkrečioje situacijoje. A.Milaknis yra puikus metikas, galintis pakeisti rungtynių baigtį. M.Grigonis turėjo taip pat labai gerą sezoną.
– Jums tekdavo varijuoti tarp įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijos, kaip dabar Adui Juškevičiui ar Mindaugui Girdžiūnui. Tai sudėtinga?
– Pradžioje nėra lengva. Tam reikia šiek tiek laiko, bet manau, kad vyrai su šia užduotimi puikiai susitvarkys.
– Kas bus rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas čempionate? Mantas Kalnietis juo buvo pernai, bet mes taip pat turime Joną Valančiūną, Mindaugą Kuzminską. Kuris jų turėtų būti atakų lyderis šiemet?
– Sunku pasakyti. Bet kuris žaidėjas gali iššauti. Istorija rodo, kad rinktinė žaidžia geriausiai tada, kai nė vienas žaidėjas neišsiskiria rezultatyvumu. Tikiu, kad taip bus ir šiemet, o varžovams bus labai sunku atspėti, kuris žaidėjas gali sužibėti.
– Šią vasarą surinko patys geriausi žaidėjai, iš esmės trūksta tik dviejų – Domanto Sabonio ir Pauliaus Jankūno. Kurioje vietoje Lietuvos rinktinė yra ant popieriaus Europoje?
– Dar kol kas anksti spręsti. Manau, jog artimiausios kontrolinės rungtynės duos daugiau atsakymų.
– Kas jums yra Europos čempionato favoritė?
– Ispanija. Jie visada yra favoritai. O po jų? Tikiuosi, kad Lietuvos rinktinė puikiai sužais ir žais su jais finale.
– Gal keliausite pasižiūrėti Europos čempionato, jei būsite laisvas?
– Ne, tokių planų neturiu. Ruošiuosi naujam sezonui (juokiasi).
– Buriate komandą bėgti „Danske Bank Vilniaus“ maratone, kuris vyks rugsėjo 10 dieną. Kokiai distancijai ir koks bėgimo tikslas? Ar pats bėgsite?
– Taip, planuoju, tik dar nežinau, kokią distanciją pasirinksiu. Bėgsiu su savo paramos fondo atstovais. Tai yra savotiška mūsų tradicija.
– O visas maratonas galėtų būti jūsų taikinys?
– Ateityje labai norėčiau, bet kol kas šios idėjos turiu atsisakyti. Negali žinoti, kas nutiks ir taip rizikuoti prieš sezono pradžią nelabai galiu.