Dar likus pusantros valandos iki „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynių pradžios buvo sunku rasti laisvų gerų vietų šalia „Siemens“ arenos. Arba „Ozo“ prekybos centre vyko kosminis išpardavimas, arba žmonės iš tikrųjų pasiilgo krepšinio.
Bet kai teisėjai sprendė, ką daryti su įtampos neatlaikiusiu „Siemens“ arenos laikmačiu, ūžesys tribūnose neapgavo.
Žmonės nekantravo pamatyti, ar pasikeitęs ir gerokai prašviesėjęs „Lietuvos rytas“ jau gali įgnybti Kauno „Žalgiriui“.
„Nauja įgula – seni tikslai“, – kilo plakatas „Lietuvos ryto“ sirgalių tribūnoje.
Vilniečių komandoje šį sezoną net 9 nauji žaidėjai, o tikslas – jau 7 metus dar neatėjęs laikas būti pirmiems.
Įgula keitėsi ne tik aikštėje, bet ir užribyje. Nauja „Lietuvos ryto“ komanda sugebėjo taip gerai išreklamuoti pozityvų sezono startą, kad miestiečiai avansu būriuojasi į sostinės klubo rungtynes „Siemens“ arenoje.
Tačiau juos išlaikyti reikės pergalių. O „Lietuvos ryto“ santykis didžiausioje arenoje Vilniuje kol kas liūdnas – 0:2.
Bet „Lietuvos rytas“ kabinosi į čempionus labai ambicingai. Lygi kova, emocijos, apsistumdymai ir rungtynių įtampa kėlė senus gerus principinių tuomet dar grandų mūšių prisiminimus.
Jeigu ne fantastiškas Kevino Pangoso pasirodymas, „Žalgiris“ galbūt ir nebūtų ištrūkęs namo su pergale.
Puikiai komandai vadovavęs kanadietis per ketvirtąjį kėlinį pelnė net 12 taškų. Nuo 15-osios minutės antrametis žalgirietis neprametė nė vieno metimo. Po savo mirtinų šūvių ketvirtajame kėlinyje tylusis Š.Jasikevičiaus kareivis jau nebeišlaikė ir klykavo iš pasitenkinimo.
K.Pangosas buvo paskutinius 5 žalgiriečių metimus iš žaidimo pataikęs krepšininkas. Jei dar tiksliau, nuo 32-osios minutės į „Lietuvos ryto“ krepšį krito tik šio kanadiečio metimai.
Visi kiti liko stebėtojais.
Bicepsus Loukui Mavrokefalidžiui rodęs Brandonas Daviesas atrodė tarsi pradingęs po to kraujo praliejimo trečiojo kėlinio viduryje.
Kai 26-ąją minutę alkūne prakirto graikui paakį ir vos nesusimušė su dviem „Lietuvos ryto“ žaidėjais, amerikietis per likusį laiką tesukrapštė 1 tašką, o mačą baigė net su 6 klaidomis. Jos gerokai sugadino tą 15 taškų ir 9 atkovotų kamuolių įvaizdį.
Pirmosiomis minutėmis jis karaliavo po krepšiu, lyg dvyliktokas žaistų prieš septintokus, bet laikui bėgant aptingo taip, kad ir Šarūnas Jasikevičius ėmė priekaištauti legionieriui, jog šis net rankos nebeištiesia prieš metantį L.Mavrokefalidį.
Visi „Žalgirio“ aukštaūgiai gavo užtektinai pylos už tuos 14 „Lietuvos ryto“ priekinės linijos žaidėjų puolime sugriebtų kamuolių.
Vien iki pertraukos antraisiais šansais vilniečiai pelnė 15 iš 34 savo taškų. Nemažai tų kamuolių vilniečiai rinkosi virš Antano Kavaliausko galvos.
Vėl Vilniuje lengvai nušvilptas centras buvo iškviestas ant kėdutės tarp „Žalgirio“ asistentų.
Po vieno iš pamokslų šmaikštusis Darius Maskoliūnas trinktelėjo centrui per užpakalį, kad pabudintų aukštaūgį, bet galutinėje statistikos eilutėje švietė 0 naudingumo balų.
Daug pylos sulaukė kitas aukštaūgis, amerikietis Aaronas White'as. Anksčiau emocingai pamokslaudavęs Brockui Motumui, dabar Š.Jasikevičius atsigauna ant jo pamainos.
Nors 25 metų 206 cm ūgio legionierius aikštėje bando žaisti labai energingai, tai kol kas nevirto labai efektyviu žaidimu. Puolime jis tampa tuščia vieta ir leidžia „Lietuvos rytui“ sutelkti gynybą į kitus pavojingiausius žaidėjus, o gynyboje A.White'o problemos išlenda stumdantis vienas prieš vieną su fiziškesniais priešininkais.
Tik kitaip nei kitas legionierius, A.White'as klusniai linkteli galva ir bando mokytis.
Visai kitoks būna prancūzo Axelio Toupane'o veidas ginčijantis su Šarūnu Jasikevičiumi.
Po vienos iš diskusijų trečiojo kėlinio pabaigoje iš NBA atvykęs puolėjas ironiškai vartė akis ir juokdamasis užsidengė veidą rankšluosčiu.
„Wow!“ – Š.Jasikevičiaus žodžiais negalėjo patikėti A.Toupane'as, kai įsiutęs „Žalgirio“ treneris kažką pasakė naujajam žalgiriečiui.
Antanas Kavaliauskas burbtelėjo pabandydamas paprotinti 8 metais jaunesnį komandos draugą, tačiau A.Toupane'as pasidarė apatiškas rungtynėms ir kurį laiką spoksojo kažkur į priekį, nors žaidimas vyko visai kitoje pusėje.
Keista, kad Š.Jasikevičius vėliau lemtingomis mačo minutėmis dar išleido jį į aikštę.
„Manau, kad Axelis ir kiti žaidėjai paprasčiausiai nežino, kiek jie geri. Tai labai dažnai būna jaunam žaidėjui. Jie nesupranta, kokios jų stiprybės“, – karo kirvius spaudos konferencijoje užkasė Š.Jasikevičius.
Bet tą vakarą pylos gavo net Paulius Jankūnas, kurio sezono pradžia kol kas atrodo košmariškai.
Praėjusio sezono „Žalgirio“ lyderis „Siemens“ areną paliko per 20 minučių įmetęs vos 2 taškus (1/6 met.), suklydęs tiek, kiek atkovojęs kamuolių (4), ir surinkęs -4 naudingumo balus.
Sezono pradžioje jis renka vos po 3,5 naudingumo balo per vienas LKL rungtynes.
Šaras mano, kad koją pakišo laisva vasara nuo Lietuvos rinktinės. Kita vertus, 33-ejų žalgiriečiui jau artėja ir karjeros saulėlydis. Saulė leisis tolygiai su skaičiais statistikos eilutėse. Belieka tikėtis, kad P.Jankūnas vėl sustabdys laiką, įsivažiuos ir žais taip, kaip žaidė prieš keletą mėnesių.
Kitaip nei A.Toupane'as, B.Daviesas ar A.White'as, P.Jankūnas net nekėlė klausimų dėl Š.Jasikevičiaus pastabų, kai „Žalgirio“ treneris už grubias klaidas mačo pabaigoje norėjo nudirti puolėjui odą.
Jis žino Šaro detalių reikšmę ir būtent jų išpildymas bei svarbos suvokimas yra didžiausia legionierių problema.
Laikui bėgant jie pripras ir tokių aštrių situacijų ant „Žalgirio“ atsarginių suolo galbūt sumažės. Bet kol kas užsieniečiai dar keistai žiūri į Š.Jasikevičių, bandydami suprasti, ko iš jų nori treneris.
Jų žvilgsnis keistas ir piktokas, bet kai jie suvoks, ką nori įskiepyti „Žalgirio“ strategas, ir kai patikės, kad gali įveikti net pačius stipriausius, viskas stos į savo vėžes.
Vis dėlto „Žalgirio“ treneris dažnai susirūpinęs trypčiojo šalia šoninės linijos ne tik dėl pasyvaus kai kurių krepšininkų žaidimo ir žaidybinio broko.
Vasilije Micičių taip surakino nugaros skausmai, kad serbų įžaidėjas prametė iš po krepšio ir atrodė nykokai.
Situaciją įžaidėjų grandyje dar labiau komplikavo Dee Bosto trauma, kuri gali palikti „Žalgirį“ penktadienį be amerikiečio Eurolygos startui su Belgrado „Crvena zvezda“.
Iki solidaus starto svarbiausiame sezono turnyre „Žalgiriui“ trūksta kelių naktų ir sveikų žaidėjų, tad Šaras neramus.
Kai viršų ims ne žaidimo brokas, o kokybiškas išpildymas, „Žalgiris“ bus sunkiai įveikiamas varžovas „Lietuvos rytui“. Bet vilniečių žaidimas irgi teikia vilčių.
Robertas Carteris pasimėgaudamas užvedinėjo sirgalius pataikydamas kelis nepataikomus metimus iš sunkių situacijų. Minkštas amerikietis netgi užriaumojo blokavęs Brandono Davieso metimą, nors nėra pats stipriausias ir gerai besiginantis aukštaūgis.
Gal tai būtų kitokios rungtynės, jei ne aikštingi „Siemens“ arenos lankai, priėmę tik 37 procentus „Lietuvos ryto“ metimų.
„Lietuvos ryto“ metikai dažnai svaidė metimus pro šalį, net iš gerų padėčių. Buvo neįprasta matyti Jimmy Baroną, šaudantį į lankus visiškai laisvą. Jis, Rokas Giedraitis ir Robertas Carteris kartu iš toli pataikė vos 3 tritaškius iš 14.
Jimmy Barono skaičiai iš viso neįtikėtini. Pavojingiausias „Lietuvos ryto“ snaiperis sezono pradžioje iš toli atakuoja vos 13,3 proc. taiklumu (2/15).
Sunkiai tikėtina, kad jie taip atakuos krepšį įgavę optimalią formą.
Šarūnas Jasikevičius „Lietuvos ryto“ atstovo spaudai prieš konferenciją pasiteiravo, ar šis neturi su savimi rungtynių protokolo.
Neturėjo. Bet, atrodo, R.Kurtinaičiui labiau reikėjo detalios rungtynių statistikos.
„Lietuvos ryto“ treneris bedė į pirštu į baudų metimų statistiką, kurioje „Žalgiris“ apsilankymais prie baudų metimo linijos lenkė varžovus 29-13.
Bet galbūt R.Kurtinaitis praleido kitą svarbų statistikos stulpelį. „Lietuvos rytas“ kur kas dažniau atakavo iš toli – metė 24 tritaškius prieš žalgiriečių 10. Vadinasi, vilniečiai kur kas dažniau rungtyniavo prie perimetro ir neieškojo kontaktų baudos aikštelėje.
Juolab kad „Lietuvos rytas“ LKL meta vidutiniškai tik po 18 baudų, kai „Žalgiris“ po 26.
Kai R.Kurtinaitis spaudos konferencijoje ir Linas Kleiza feisbuke ėmė viešai dergtis ant arbitrų, susidarė įspūdis, kad žiūrėjome skirtingas rungtynes.
24sek matė rungtynes su didžiule drama ir intriga.
Su graikų-romėnų imtynių elementais, kai V.Micičius su kamuoliu ir australu Benu Madgenu virto ant parketo ir vos nesusimušė parteryje lyg bušido kovotojai.
Išvydome baudos aikštelėje bekompromises milžinų kautynes, kurios pareikalavo kraujo ir techninių pražangų.
Nervingą trenerių dvikovą, naujus šou elementus „Lietuvos ryto“ arenoje, Edmundą Jakilaitį su kamuoliu rankose Virgilijaus Aleknos vaidmenyje aikštės centre ir vilniečių pareiškimą krepšinio sostinei šiemet mesti rimtą iššūkį.
Toks „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“ batalijų startas suteikė vilties, kad nostalgiją kelianti įtampa gal dar grįš į LKL arenas.
