Užgimusi dar tarpukariu, kai pirmuoju bandymu Rygoje tapo Europos čempione, o jau po dvejų metų titulą apgynė ir Kaune, Lietuvos rinktinė pusę amžiaus buvo užgniaužta sovietinio kumščio ir nešė trofėjus šalį pavergusiai komunistinei valstybei – Modestas Paulauskas nukalė sovietams Miuncheno, o Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius – Seulo olimpinį auksą.
Lietuvos rinktinė į pasaulio krepšinio žemėlapį su trenksmu grįžo 1992-aisiais, iš karto užlipusi ant Barselonos olimpinių žaidynių prizininkų pjedestalo.
Nuo tada lietuviai nepraleido nė vienerių olimpinių žaidynių, kartą tapo Europos čempionais, dar tris sykius žaidė žemyno pirmenybių finaluose bei įnirtingai kovojo dėl medalių pasaulio čempionatuose, turnyro prizininkų pakylą išbandę po pergalingo žygio 2010 m.
15min atrinko aštuonias labiausiai pasižymėjusias Lietuvos rinktines ir burtų kelių suskirstę jas į keturias poras kviečia savo skaitytojus balsuoti už stipriausias visų laikų Lietuvos nacionalines komandas.
Keturios daugiausiai balsų surinkusios rinktinės pateks į pusfinalį, o dvi komandos varžysis finale, kuriame Jūs nuspręsite, kuri komanda yra verta vadintis stipriausia visų laikų Lietuvos krepšinio rinktine.
Pateikiame ketvirtfinalių poras su trumpais rinktinių aprašymais ir jų pasiekimais. Balsuoti galite po kiekvienos poros pristatymais.
1992 m. rinktinė – Barselonos olimpinių žaidynių bronzinė prizininkė
Lyderiai: Arvydas Sabonis (23,9 tšk.), Šarūnas Marčiulionis (23,4 tšk.), Rimas Kurtinaitis (16,3 tšk.), Artūras Karnišovas (11,2 tšk.).
Kiti žaidėjai: Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas, Sergejus Jovaiša, Gintaras Einikis, Arūnas Visockas, Romanas Brazdauskis, Alvydas Pazdrazdis, Darius Dimavičius.
Vyr. treneris: Vladas Garastas
Pergalės – pralaimėjimai: 6-2
Pirmoji Lietuvos rinktinė po nepriklausomybės atgavimo, savo užtikrintu žaidimu ir spalvingais marškinėliais pavergusi ne tik tautiečių, bet ir kitų šalių krepšinio aistruolių širdis.
Šalies krepšinio banginių Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio vedama komanda grupių etape nusileido Sovietų Sąjungos šalių žaidėjų pagrindu sudarytai Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinktinei (80:92), bet sugebėjo jai atsirevanšuoti svarbiausiose turnyro rungtynėse.
Pusfinalyje jėgų sutaupę ir JAV „Svajonių komandai“ 76:127 pralaimėję Vlado Garasto auklėtiniai mače dėl trečiosios vietos dramatiškai 82:78 atsirevanšavo principiniams priešams NVS ekipai ir iškovojo pirmąjį olimpinį medalį Lietuvos krepšinio istorijoje.
Apie „kita svajonių komanda“ pramintos rinktinės kelią link medalių po kelių dešimtmečių buvo sukurtas ir filmas.
2000 m. rinktinė – Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzinė prizininkė
Lyderiai: Šarūnas Jasikevičius (14 tšk.), Saulius Štombergas (11,6 tšk.), Gintaras Einikis (10,4 tšk.), Darius Songaila (9,6 tšk.).
Kiti žaidėjai: Tomas Masiulis, Ramūnas Šiškauskas, Mindaugas Timinskas, Eurelijus Žukauskas, Andrius Giedraitis, Dainius Adomaitis, Darius Maskoliūnas, Kęstutis Marčiulionis.
Vyr. treneris: Jonas Kazlauskas
Pergalės – pralaimėjimai: 5-3
Naujos kartos rinktinė, į Sidnėjų vykusi be Arvydo Sabonio, Artūro Karnišovo, Šarūno Marčiulionio, Rimo Kurtinaičio ir kitų ilgamečių komandos vedlių. Tačiau Sidnėjuje ji sukūrė tikrą pelenės istoriją.
Sidnėjaus olimpinės žaidynės buvo tikras Šarūno Jasikevičiaus sužydėjimas, o jam puikiai talkino tiek vyresni, tiek jaunesni ar pirmą kartą rinktinėje žaidę krepšininkai.
Nelengvai įsivažiavusi ir pirmajame turnyro mače 48:50 Italijai nusileidusi Jono Kazlausko kariauna dar grupių etape pagadino nervus JAV rinktinei, pralaimėdama tik 76:85, o visą savo potencialą pademonstravo atkrintamosiose varžybose.
Ketvirtfinalyje po Gintaro Einikio vedamų lietuvių kojomis pagaliau krito amžina priešininkė Jugoslavija (76:63), o pusfinalyje ryškiais autsaideriais laikyti lietuvaičiai buvo per Ramūno Šiškausko baudų metimus arba Šarūno Jasikevičiaus tikslų tritaškį nuo istorinės pergalės prieš JAV – 83:85.
Galiausiai, kovoje dėl trečiosios vietos Lietuvos rinktinė nepaliko vilčių australams (89:71) ir trečią kartą iš eilės iškovojo olimpinę bronzą.
1939 m. rinktinė – Europos čempionė
Lyderiai: Pranas Lubinas (14 tšk.), Mykolas Ruzgys (10,2 tšk.), Zenonas Puzinauskas (10 tšk.).
Kiti žaidėjai: Vytautas Budriūnas, Jurgis Jurgėla, Artūras Andriulis, Feliksas Kriaučiūnas, Vytautas Norkus, Leonas Baltrūnas, Vytautas Leščinskas, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Pranas Mažeika.
Vyr. treneris: Pranas Lubinas
Pergalės – pralaimėjimai: 7-0
Viena iš dviejų Lietuvos rinktinių, triumfavusių Europos čempionate dar tarpukariu.
Amerikos lietuvių – Prano Lubino, Felikso Kriaučiūno ir Vytauto Budriūno – ne tik aikštėje, bet šalia jos vadovaujama rinktinė pratęsė prieš dvejus metus jau pirmuoju bandymu Europos čempionate triumfavusios komandos dominavimą Senajame žemyne.
Naujutėlėje Kauno sporto halėje vykusiame turnyre lietuviai rimčiausią iššūkį priėmė jau pirmajame mače, kai po dramatiškos kovos 37:36 parklupdė latvius.
Likusias šešerias rungtynes Lietuvos rinktinė laimėjo vidutiniu 43 tašku skirtumu, įskaitant ir rekordinį laimėjimą 112:9 prieš Suomiją, bei daugiatūkstantinės minios Kaune džiaugsmui išsaugojo Europos čempionų titulą.
14 taškų per mačą rinkęs P.Lubinas tapo naudingiausiu turnyro krepšininku.
2007 m. rinktinė – Europos čempionato bronzinė prizininkė
Lyderiai: Ramūnas Šiškauskas (13,8 tšk.), Darius Songaila (11,2 tšk.), Šarūnas Jasikevičius (10,4 tšk.), Rimantas Kaukėnas (10,1 tšk.), Linas Kleiza (9,9 tšk.).
Kiti žaidėjai: Kšištofas Lavrinovičius, Darjušas Lavrinovičius, Simas Jasaitis, Robertas Javtokas, Jonas Mačiulis, Giedrius Gustas, Paulius Jankūnas.
Vyr. treneris: Ramūnas Butautas
Pergalės – pralaimėjimai: 8-1
Po kelių nesėkmingų čempionatų 2005 ir 2006 m., kuriuose lietuviams trūko tai vienos, tai kitos žvaigždės, 2007-aisiais Lietuvos rinktinė į Ispaniją išvažiavo beveik stipriausios sudėties – trūko tik Achilo sausgyslės traumą sezono pradžioje patyrusio Arvydo Macijausko.
Lietuviai lyg tanku pravažiavo per pirmuosius du čempionato etapus, kuriuose šešias pergales pasiekė vid. 13,3 taško skirtumu, šiek tiek problemų turėdami tik prieš vokiečius ir italus, o ketvirtfinalio trileryje 74:72 sudaužė kroatų viltis.
Deja, pirmame čempionate rinktinei vadovavusio Ramūno Butauto komandą pusfinalyje sustabdė būsimieji Europos čempionai rusai – nepaisant Ramūno Šiškausko 30 taškų pasirodymo, lietuviai suklupo 74:86, tačiau atsitiesė mažajame finale, 78:69 nugalėdami Graikiją.
Vieną geriausių čempionatų rinktinės gretose sužaidęs R.Šiškauskas buvo išrinktas į simbolinį turnyro penketą.
2007 m. rinktinės pagrindu buvo sudaryta ir 2008 m. komanda, besivaržiusi Pekino olimpinėse žaidynėse.
Jas lietuviai pradėjo keturiomis pergalėmis iš eilės ir pateko į pusfinalį, bet jame krito, 86:91 nusileidę galingajai Ispanijai. Mažajame finale R.Butauto auklėtiniams taip pat pritrūko jėgų – 75:87 nusileista Argentinai.
Toje rinktinėje, kurioje dėl prieš pat žaidynes patirtos traumos nebuvo D.Songailos, vis svarbesnį vaidmenį gavo L.Kleiza, pelnydavęs po 11,2 taško ir rezultatyvumu pralenkęs R.Šiškauską (11,1 tšk.). Ryškus komandos lyderis Pekine buvo Šaras, rinkęs po 13 taškų per mačą.
2003 m. rinktinė – Europos čempionė
Lyderiai: Arvydas Macijauskas (15,8 tšk.), Ramūnas Šiškauskas (14,8 tšk.), Šarūnas Jasikevičius (14 tšk.), Saulius Štombergas (14 tšk.), Eurelijus Žukauskas (10,2 tšk.).
Kiti žaidėjai: Darius Songaila, Kšištofas Lavrinovičius, Donatas Slanina, Mindaugas Žukauskas, Dainius Šalenga, Virginijus Praškevičius, Giedrius Gustas.
Vyr. treneris: Antanas Sireika
Pergalės – pralaimėjimai: 6-0
Komanda, po 64 metų pertraukos sugrąžinusi į Lietuvą Europos čempionų taurę ir į euforiją panardinusi tris milijonus krepšinio sirgalių.
Dviem metais anksčiau fiasko Europos čempionate Turkijoje patyrusios komandos vairą perėmė Antanas Sireika, o į priekį ją vedė perimetro žaidėjų ketvertas – Eurolygos čempionu prieš kelis mėnesius pirmąsyk tapęs Šarūnas Jasikevičius, Vilniaus „Lietuvos ryte“ subrandinti ir sparnus į elitinius žemyno klubus jau kėlę Arvydas Macijauskas ir Ramūnas Šiškauskas bei patyręs rinktinės kapitonas Saulius Štombergas.
Lietuviai turnyrą pradėjo sudėtingai, tik po pratęsimo ir kosminio Maco tritaškio nuo lentos palaužę Latviją, bet vėliau jų negalėjo sustabdyti niekas.
Ketvirtfinalyje A.Sireikos kariauna 98:82 susitvarkė su Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkais, pusfinalyje dramatiškai 74:70 palaužė Prancūziją, o finale 93:84 nokautavo Pau Gasolio vedamą Ispaniją.
Šaras atsiėmė turnyro MVP prizą, o kartu su juo į simbolinį penketą pateko ir S.Štombergas.
2003 m. rinktinės pagrindu buvo sudaryta ir 2004 m. komanda, dalyvavusi Atėnų olimpinėse žaidynėse. Jose lietuviai pirmą kartą nugalėjo iš NBA žaidėjų sudarytą JAV rinktinę (94:90), bet galiausiai suklupo prieš italus pusfinalyje (90:100) ir liko ketvirtoje pozicijoje.
Atėnuose Lietuvos rinktinės lyderiai buvo tie patys – A.Macijauskas (15,9 tšk.), Š.Jasikevičius (14,1 tšk.), S.Štombergas (12,5 tšk.) ir R.Šiškauskas (12,3 tšk.).
2015 m. rinktinė – Europos vicečempionė
Lyderiai: Jonas Valančiūnas (16 tšk.), Jonas Mačiulis (13,8 tšk.), Mantas Kalnietis (10,6 tšk.).
Kiti žaidėjai: Paulius Jankūnas, Mindaugas Kuzminskas, Renaldas Seibutis, Artūras Milaknis, Antanas Kavaliauskas, Domantas Sabonis, Deividas Gailius, Robertas Javtokas, Lukas Lekavičius.
Vyr. treneris: Jonas Kazlauskas
Pergalės – pralaimėjimai: 7-2
Rinktinė, kol kas paskutinį kartą iškovojusi medalį didžiuosiuose turnyruose ir likusi per vieną pergalę nuo Europos čempionato aukso.
Dviejų Jonų – Valančiūno ir Mačiulio – vedama komanda turėjo netikėtai daug vargo iš pažiūros lengvoje grupėje, kurioje tik po dramatiškų kovų palaužė Ukrainą, Estiją ir Čekiją bei nusileido Belgijai, bet atkrintamųjų trileriuose patiesė tris varžovus iš eilės – po J.Mačiulio benefiso aštuntfinalyje 85:81 nugalėjo Gruziją, po pratęsimo ketvirtfinalyje 95:85 palaužė Italiją, o pusfinalio dramoje 67:64 parklupdė vieną favoričių Serbiją.
Vis dėlto finale lietuviai neprilygo Pau Gasolio Ispanijai – 35-erių veteranas pelnė net 25 taškus ir pražudė Lietuvą 80:63, atsirevanšuodamas už nesėkmę 2003 m. žemyno čempionato finale.
Į simbolinį čempionato penketą pateko abu Jonai – ir Valančiūnas, ir Mačiulis.
2015 m. rinktinės pagrindu buvo sudaryta ir 2013 m. komanda, Europos čempionate taip pat nužengusi iki finalo.
Joje pirmuoju smuiku griežė M.Kalnietis (12,1 tšk.) ir paskutinį čempionatą rinktinėje sužaidęs Linas Kleiza (11,4 tšk.), o J.Valančiūnas tenkinosi kiek menkesniu vaidmeniu, rinkdamas po 6,5 taško ir 5,2 atkovoto kamuolio.
Per plauką dar grupių etape neiškritusi rinktinė ketvirtfinalyje ir pusfinalyje sėkmingai praskriejo Italijos ir Kroatijos barjerus, bet finale krito prieš Tony Parkerio ir Nicolas Batumo vedamą Prancūziją – 66:80.
1995 m. rinktinė – Europos vicečempionė
Lyderiai: Šarūnas Marčiulionis (23,7 tšk.), Arvydas Sabonis (22 tšk.), Artūras Karnišovas (17,9 tšk.).
Kiti žaidėjai: Rimas Kurtinaitis, Gintaras Einikis, Saulius Štombergas, Valdemaras Chomičius, Arūnas Visockas, Darius Lukminas, Mindaugas Timinskas, Gvidonas Markevičius, Gintaras Krapikas.
Vyr. treneris: Vladas Garastas
Pergalės – pralaimėjimai: 7-2
Apmaudžiai nepatekusi į 1993 m. Europos čempionatą, o dėl to nežaidusi ir po metų vykusiose planetos pirmenybėse, Lietuvos rinktinė į elitą sugrįžo su trenksmu.
Trijų banginių (Š.Marčiulionio, A.Sabonio ir A.Karnišovo), rinkusių beveik 75 proc. komandos taškų, vedama rinktinė grupių etape nusileido tik Jugoslavijai (61:70), o ketvirtfinalyje ir pusfinalyje nugalėjo galingas Rusijos (82:71) ir Kroatijos (90:80) nacionalines komandas.
Finalą ir revanšo siekį prieš jugoslavus daugelis lietuvių atsimins amžinai – fantastiškai žaidusio ir naudingiausiu turnyro žaidėju pripažinto Š.Marčiulionio, lemiamose rungtynėse pelniusio 32 taškus, vedami lietuviai po pirmosios rungtynių pusės pirmavo, bet antroje nesugebėjo sulaikyti karjeros mačą sužaidusio Aleksandro Džordževičiaus.
Serbų snaiperis pelnė 41 tašką, o emocingai į teisėjų, ypač amerikiečio George'o Toliverio, švilpukus reagavę lietuviai vienu metu net buvo palikę aikštę ir ant parketo sugrįžo tik įkalbėti varžovų, tarp jų – ir A.Džordževičiaus. Galiausiai, finalas pralaimėtas 90:96.
Be turnyro MVP tapusio Š.Marčiulionio, į simbolinį penketą pateko ir A.Sabonis.
1995 m. rinktinės pagrindu buvo sudaryta ir 1996 m. komanda, iškovojusi bronzą Atlantos olimpinėse žaidynėse. Tiesa, jose jau geso traumų iškamuoto Š.Marčiulionio žvaigždė – link karjeros pabaigos artėjusio gynėjo rezultatyvumas Atlantoje sumenko iki 11,2 taško.
2010 m. rinktinė – pasaulio čempionato bronzinė prizininkė
Lyderiai: Linas Kleiza (19 tšk.), Mantas Kalnietis (9,8 tšk.), Martynas Pocius (9,6 tšk.).
Kiti žaidėjai: Jonas Mačiulis, Tomas Delininkaitis, Paulius Jankūnas, Simas Jasaitis, Martynas Gecevičius, Robertas Javtokas, Tadas Klimavičius, Renaldas Seibutis, Martynas Andriuškevičius.
Vyr. treneris: Kęstutis Kemzūra
Pergalės – pralaimėjimai: 8-1
Rinktinė, kuriai netikėtumo faktoriumi gali prilygti nebent 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronziniai prizininkai.
Po 2009 m. fiasko Europos čempionate, kur lietuviai laimėjo vos vieną mačą iš šešių, į Turkijoje vykusias pasaulio pirmenybes Lietuvos rinktinė vyko be jokios naštos ant pečių – komandą treniravo jaunas treneris Kęstutis Kemzūra, o jos sudėtyje nebuvo ne tik Šarūno Jasikevičiaus, Rimanto Kaukėno ar Dariaus Songailos, bet ir pirmą kartą po daugelio metų padėti rinktinei atsisakiusių brolių Lavrinovičių.
Tačiau Turkijoje lietuviai nustebino visus – kaskart iš dviženklio deficito duobės išbrisdavę lietuviai dar grupių etape patiesė ispanus ir prancūzus, o ketvirtfinalyje įspūdingai 104:85 nušlavė ryškia favorite laikytą Argentiną.
Turnyro pusfinalyje lietuviai metė pirštinę JAV rinktinei, kurią ištraukė fenomenalus Kevino Duranto, pelniusio 38 taškus, pasirodymas, bet mažajame finale savojo šanso lietuviai jau nepaleido – 99:88 nugalėjo Serbiją ir pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo pasaulio čempionato medalį.
Turkijoje itin ryškiai žibėjo Lino Kleizos žvaigždė – tuo metu 25-erių puolėjas buvo vienintelis lietuvis, rinkęs dviženklį taškų skaičių, bei tapo didžiausią taškų vidurkį pasiekusiu Lietuvos rinktinės žaidėju nuo 1997-ųjų, kai Artūras Karnišovas Europos pirmenybėse pelnydavo po 20,7 taško.
L.Kleiza buvo ir vienintelis lietuvis, patekęs į simbolinį turnyro žaidėjų penketą.
